Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Ž. Mauricas: 2017-ieji bus pensininkų metai

 
2016 12 31 6:00
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Banko „Nordea“ Lietuvoje vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, 2017-ieji turėtų tapti išsipildymo metais pensininkams, mat naujosios valdžios pažadas didinti pensijas 20 eurų daliai jų reikš pajamų augimą beveik 10 procentų.

Gruodžio viduryje paskelbtos Lietuvos banko ekonomistų prognozės rodo, kad ateinančiais 2017 metais darbo užmokestis Lietuvoje turėtų augti 5,7 proc. (2016 metų augimas – 7,3 proc.), tačiau ir infliacija bus kur kas didesnė nei šiemet – 1,9 procento.

Banko „Nordea“ Lietuvoje vyriausiojo ekonomisto Ž. Maurico manymu, 2017 metais piliečiai turėtų pajusti, kad šalies ekonomika auga šiek tiek sparčiau, tačiau, pasak jo, reali gyventojų perkamoji galia nedidės taip greitai, nes dalį augimo „suvalgys“ infliacija.

„Tai neturėtų paliesti pensininkų, juolab kad didžiausia infliacija žadama paslaugų ir degalų kainų lygmeniu, o tai šiai visuomenės grupei nėra labai aktualu. Pensinio amžiaus žmonėms labiau rūpi komunalinių paslaugų, maisto ir buities prekių kainos, kurios neturėtų daug kilti. Man tik norėtųsi, kad pagerėjimą pajustų ir šeimos, auginančios vaikus. Deja, dėl šios grupės ateities negaliu nieko labai pozityvaus pažadėti“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Ž. Mauricas.

Atlyginimų augimas būtinas

– Manote, paprasti Lietuvos piliečiai kitąmet gali tikėtis gyvenimo pagerėjimo?

– Ateinantys metai bus rojus pensininkams. Jiems pažadėta 20 eurų – beveik 10 proc. – didinti pensijas (vidutinė senatvės pensija siekia apie 255 eurus – red.), taip pat kompensuoti anksčiau sumažintas išmokas. Labai tikėtina, kad šis pakilimas bus didesnis nei kainų augimas, tuo labiau kad pensininkai ne itin naudojasi paslaugomis. Apskritai pensininkai nesinaudoja niekuo, neskatina ekonomikos augimo. Taigi, tas pensijų didinimas man kelia nerimą, nes ironizuojant galima sakyti, kad dėl jo naudos daugiausia turės telefoniniai sukčiai. Nežinau, ar sprendimas didinti pensijas sumažins emigraciją, pritrauks investicijų, bet valstybė padarė tokį pasirinkimą.

Jei kalbėsime apie dirbančius žmones, mūsų bankas prognozuoja, kad vidutinis atlyginimų augimas gali siekti maždaug 6 procentus. Vieni realiai jį pajus, kiti ne, bet šiuo metu darbuotojai tampa situacijos valdovais. Darbdavių derybinė pozicija yra prastesnė. Tad jei žmonės pajus savo derybinę galią, jų darbo užmokestis gali augti net daugiau, nei prognozuojama.

– Ar Lietuvos dirbantys žmonės realiai pajus statistinį atlyginimų didėjimą?

– Žinoma, tik ne visi vienodai. Vienų darbo užmokestis jau dabar auga dviženkliais skaičiais, tačiau kitų darbuotojų algos kilimas dar nepasiekė. Kitais metais gali augti viešojo sektoriaus atlyginimai. Turbūt mažiau didės minimalus darbo užmokestis, bet bendra tendencija yra kilimo. Tai džiugu, nes darbuotojams tenkanti pajamų pyrago dalis pokriziniu laikotarpiu buvo nepagrįstai sumažėjusi – ilgą laiką Lietuvoje atlyginimai neaugo.

Minimalus didėjimas, bent iki 5 proc., šaliai būtinas, kad nors kiek pristabdytume emigraciją ir vykdytume konvergenciją su Vakarų Europos valstybėmis. Dabar daug kas Lietuvoje net už galvų griebiasi – esą pažiūrėkite, kaip auga darbo užmokestis. Bet jei palygintume jį su kitomis valstybėmis, tai, pavyzdžiui, Lenkijoje, darbo užmokestis didėja 4 proc., Švedijoje – 2 proc., Vokietijoje taip pat panašiai. Nereikia manyti, kad kitur atlyginimai stabilūs, ir tik pas mus kyla. Didėjimas turi būti, nes jei Lietuvoje atlyginimai augtų tik 2 proc., kaip Vokietijoje ar Švedijoje, tai visiškai dingtų perspektyva pasivyti turtingesnes šalis.

Darbuotojų trūksta

– Kalbėjote, kad šiuo metu darbuotojai atsiduria geresnėje pozicijoje nei darbdaviai. Kas atveria kelius darbuotojams gerinti savo atlyginimus?

– Nedarbo lygis Lietuvoje mažas – Vilniuje jis siekia vos 4 procentus. Tai reiškia, kad laisvų darbuotojų jau beveik nebėra, tuo labiau kad dėl besiformuojančios demografinės duobės į darbo rinką įsilieja vis mažiau žmonių. Norėdami prisivilioti darbuotojų darbdaviai turės vos ne vienintelę galimybę – perpirkti juos iš kitų, taigi, kelti darbo užmokestį. Kitu atveju prasidės naujas ir Lietuvoje dar ne itin įsivaizduojamas etapas, apie kurį esu įspėjęs seniai: įmonės pradės bankrutuoti ne dėl mažėjančių pajamų, bet dėl to, kad apskritai nebebus kam dirbti. Tai didelė problema, nulemta didžiulės valstybės klaidos, ypač 2008–2012 metais dirbusios Andriaus Kubiliaus Vyriausybės. Ji priiminėjo trumparegiškus sprendimus, dėl kurių nemaža dalis žmonių tapo ilgalaikiais bedarbiais arba emigravo.

Jau dabar yra verslo sektorių, tarkime, restoranų, kurie vis dar gali rinktis padavėjus, bet virėjų neberanda. Anksčiau šį darbą žmonės sutikdavo dirbti net už 500 eurų, o dabar ir už 1000 eurų nedirba. Realiai dabar virėjams mokama ir 1,5 tūkst., ir 2 tūkst. eurų, o tai yra nemažas atlyginimas, ir ne kiekviena įmonė gali tai sau leisti. Manau, kad dėl tokios padėties nemaža dalis viešojo maitinimo įstaigų užsidarys. Ši tendencija pastebima kitose Europos šalyse, kur verslas nusprendžia, kad jam nebeapsimoka taip brangiai samdyti darbuotojų. Tie dalykai, ir ne tik restoranų versle, ateis ir pas mus. Ir ateis gerokai greičiau, nei įsivaizduoja dalis Lietuvos verslininkų.

Išvažiuoja dėl nesaugumo

– Statistikos tarnybos Eurostato duomenimis, 29,3 proc. Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba. Kaip atsiranda tokios disproporcijos, jei pastebimas atlyginimų augimas?

– Eurostatas skelbia santykinio skurdo rizikos rodiklį, tačiau Lietuvoje pajamų nelygybė tikrai yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Pažvelgus, kokie žmonės patenka į šią statistiką, aiškėja, kad daugiau kaip 50 proc. sudaro vieniši tėvai, auginantys vaikus. Tai akmuo į valstybės politikos daržą. Taip pat pensininkai, nes vidutinė pensija yra vos keliais eurais didesnė nei santykinė skurdo riba. Trečioji grupė – bedarbiai, formaliai gyvenantys net žemiau tos ribos. Tačiau žinant Lietuvos šešėlinės ekonomikos mastus kyla klausimas, kiek jų realiai skursta, o kiek – užsidirba nelegaliai gabendami per sieną cigaretes ar degalus, nelegaliose statybose, taigi, gyvena geriau nei vidutinis pilietis.

– Jei žmogus uždirba minimalų ar net statistinį vidutinį atlyginimą, ar jo padidėjimas kad ir 6 proc. gali bent kiek atsiliepti konkretaus asmens gerovei?

– Segregacija Lietuvoje gana didelė, todėl turime išspręsti aibę iššūkių, norėdami sumažinti skurdo lygį ir pasiekti, kad žmonės iš tikrųjų pajustų didėjančias pajamas. Pradėkime nuo to, kad mūsų šalyje, galima sakyti, nėra darbo rinkos – turiu omenyje, neturime net statistikos, kokie vidutiniškai siūlomi atlyginimai. Darbdaviai turėtų būti įpareigoti darbo skelbimuose nurodyti siūlomą užmokestį. Tačiau net Darbo biržos tinklalapyje darbo užmokestis yra tik tarp papildomų parinkčių.

Tokia mūsų situacija: realiai neturime darbo rinkos, todėl dalis „gudručių“ darbdavių siūlo minimalų atlyginimą, kitą jo dalį nurodydami arba kaip derybų, kurios paprastai neįvyksta, objektą, arba žadėdami darbo užmokestį padidinti vėliau. Žmonės, neišsiderėję atlyginimo, nusivilia ir neretai emigruoja, o nuo to kenčia tie patys darbdaviai. Susigrąžinti tokio darbuotojo jie nebegali nė už tūkstantį eurų, kurių anksčiau nenorėjo mokėti, nes išvykę žmonės uždirba dvigubai daugiau.

Dar viena problema – nedarbo draudimas. Ta sistema neveikia, žmonės, ypač gyvenantieji nuo atlyginimo iki atlyginimo, jaučiasi nesaugūs, nes, praradę darbą, nesulaukia nei valstybės paramos, nei išeitinės kompensacijos iš darbdavio. Eilinis pilietis jaučiasi neginamas. Vienintelė jam teikiama garantija neretai būna minimalus darbo užmokestis. Dėl to Lietuvoje jis tapo toks svarbus.

Beje, anksčiau iš mūsų šalies dažniausiai emigruodavo darbo neturintys ar mažesnes pajamas gaunantys žmonės, o dabar dėl minėtų priežasčių išvažiuoja vidurinė klasė, ir tai tampa nauju ir labai rimtu iššūkiu Lietuvai. O šią problemą būtų galima nesunkiai išspręsti, panaudojant turimus valstybės resursus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"