Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Vytautas Nekrošius: nėra jokios priešlaikinių Seimo rinkimų galimybės

 
Vytautas Nekrošius./
Vytautas Nekrošius./ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Ne, nė truputį. Reikia 85 balsų – tai neįmanoma. Jokių šansų“, – taip prof. Vytautas Nekrošius įvardino galimybę sulaukti priešlaikinių Seimo rinkimų. Apie susiklosčiusią situaciją Seime bei visuomenėje laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su teisininku, akademiku, tikruoju Mokslų akademijos nariu prof. V. Nekrošiumi ir žurnalistu, visuomenininku Andriumi Tapinu. 

– Pone Tapinai, M. Basčio Seime nelieka, bet protesto mitingą ketvirtadienį 16 val. Prie Seimo jūs vis tiek rengiate. Kodėl?

V. Nekrošius: „Taip, šiuo atveju tikrai yra tam tikras nelogiškumas Konstitucijoje. Manau, kad ateityje jo turėtų nelikti.“

A. Tapinas: Todėl, kad ne Bastyje yra esmė. Esmė yra ta, kaip pasielgė Seimas. Tai yra ne pirmas, ne antras ir ne penktas jau kartas. M. Bastys jau, matyt, buvo tas šapas, po kurio jau sakoma – „gal, publika, užteks. Dabar mes norime pasakyti ir pasakyti – gana“.

– Profesoriau, daug kam turbūt nė į galvą nebūtų šovę, kad Seimas gali nubalsuoti kaip nors kitaip negu už apkaltą. Pone Nekrošiau, sunkiai protu suvokti, kad iš 128 balsavime dalyvavusių Seimo narių 56 atrodo, kad darbas Rusijai ir priesaikos laužymas yra toleruotini veiksmai. Kaip jūs vertinate Seimo poelgį?

V. Nekrošius: Pats Seimo sprendimas yra nonsensas. Jeigu dabar paklaustume kokio filologo, jis turbūt niekaip nesugebėtų paaiškinti, kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas gali būti nešiurkštus arba ne toks šiurkštus. Nėra tokių dalykų. Yra arba šiurkštus arba nėra.

Šiokia tokia problema yra ir Konstitucijoje užprogramuota, nes ten sakoma, kad galutinį sprendimą priima Seimas. Mano supratimu, čia nėra ką priiminėti. Seimas čia turėtų būti tiesiog notaras tam tikra prasme, kuris tiesiog konstatuotų tai, kas pasakyta. Jeigu kada nors gyvenime bus peržiūrima Konstitucija, tai šioje vietoje Seimo turėtų tiesiog nelikti.

– Šiandien Andrius Kubilius socialiniame tinkle rašė, kad irgi įžvelgia tam tikrą nelogiškumą, nes jeigu neprisiekęs Seimo narys negali būti Seimo nariu, tai ir sulaužius priesaiką ji nebegalioja. O dar kažkas dėl to turi balsuoti.

V. Nekrošius: Taip, šiuo atveju tikrai yra tam tikras nelogiškumas Konstitucijoje. Manau, kad ateityje jo turėtų nelikti.

– Jaučiat tam tikrą kartėlį ar svetimą gėdą po tokio sprendimo?

V. Nekrošius: Ne, mane kažkaip paskutiniu metu jau mažai kas stebina. Aš čia matau gilesnes problemas. Pirmiausiai problemos yra susijusios su partine sistema. Mes paskutinius 10 metų visaip žmonėms peršame mintį, kad partijos yra blogis. Kad ten yra korupcija, kad dar kas nors – viskas ten turbūt ir yra. Bet pamirštame vieną dalyką, kad demokratinės sistemos pagrindų pagrindas yra partinė sistema. Nėra kito varianto. Tiesiog nėra. Ir mes turėtume stengtis, kad ta sistema būtų kuo stipresnė, puoselėti ją. Kai to nedarome, kai sumušame partinę sistemą iki gulinčio lygmens, tuomet ir turime visokias profesionalų vyriausybes ir panašiai.

V. Nekrošius: Pats Seimo sprendimas yra nonsensas.

– Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas vakarykštį balsavimą pavadino „iššūkiu teisinei valstybei“. Kaip jūs tai vertinate?

V. Nekrošius: Taip. Tai yra iššūkis ir teisinei valstybei, ir visai demokratinei sistemai. Tai parodo, kad žmonės iš viso nelabai supranta, apie ką šneka.

– Andriau, gal visą šį Seimą galima vadinti iššūkiu teisinei valstybei?

A. Tapinas: Tam tikra prasme – taip. Taip mes ir sakome – tai ne pirmas ir ne antras kartas, kai Seimas save diskredituoja. Buvo labai nemalonu ir nejauku matyti ir tai, kas vakar vyko jau po balsavimo. Pažiūrėkime kaip elgėsi didžiausia frakcija, kaip elgėsi antra pagal dydį frakcija. Jie yra smėlio dėžėje, mėtosi tais negražiais dalykais ir apie kažkokį darbą, dėl ko jie buvo išrinkti, mes jau net nekalbame. Kada paskutinį kartą buvo diskusija apie tai, ką Seimas gali padaryti, kokius įstatymų paketus turi priimti, kad judėtume į priekį su reformomis, kurios mums buvo pažadėtos prieš beveik dvejus metus.

– Ketvirtadienio mitinge ketinate skelbti reikalavimus Seimui. Sąrašas jau yra baigtas?

A. Tapinas: Ne, jis nėra baigtas. Jis bus baigtas prieš pat protesto akciją. Socialiniame tinkle žmonės labai aktyviai reiškia savo mintis ir rašo reikalavimus – mes juos surinksime, susisteminsime ir ketvirtadienį pateiksime. Tai nėra vienkartinis renginys. Tikrai nėra taip, kad ketvirtadienį ateisim, pašūkausim ir su visam išsivaikščiosim. To nebus.

– Ką reiškia nebus? Jūs ketinate toliau inicijuoti tokius susirinkimus?

A. Tapinas: Ne, jis nėra baigtas. Jis bus baigtas prieš pat protesto akciją.

A. Tapinas: Mes norime pažiūrėti, kokia bus Seimo reakcija, kokie bus priimami sprendimai. Tikrai galime toliau inicijuoti protesto mitingus, nes mes tikrai sulaukėme labai daug klausimų ir iš kitų miestų. Lietuva yra ne tik Vilnius ir ne visi gali atvažiuoti į Vilnių, bet žmonėms tai rūpi.

– Seimas savo statute yra įteisinęs daugybę slaptų balsavimų įvairiausiais klausimais. Nors Konstitucija, kaip žinia, numato tik tris atvejus: balsavimą dėl pasitikėjimo vyriausybe, ministru pirmininku ir atskirais ministrais. Ar slaptas balsavimas nėra informacijos slėpimas nuo rinkėjų apie išrinktus Seimo narius? Įteisintas visuomenės nežinojimas, kaip kai kuriais klausimais balsavo jos išrinkti Seimo nariai.

V. Nekrošius: Taip, čia gali būti problema. Matyt, kad tokia problema kada nors atsiras ant Konstitucinio Teismo stalo.

– Ši tema buvo iš dalies atsidūrusi ant Konstitucinio Teismo stalo, kai dalis Seimo narių apskundė antrą slaptąjį balsavimą dėl Arūno Valinsko išrinkimo Seimo pirmininku. Buvo klausiama, ar antras iš eilės slaptas balsavimas neprieštarauja Konstitucijai? Tada Konstitucinis Teismas iš esmės nepasisakė slaptų balsavimų klausimu, labiau kalbėjo apie konkretų atvejį. Jeigu Teismas pasisakytų iš esmės, ką jis turėtų nutarti, jūsų nuomone?

V. Nekrošius: Sunku dabar pasakyti, koks būtų sprendimas. Aišku, kad svarbiausiais klausimais, kurie liečia jau tokius esminius gyvenime dalykus, reikia atviro balsavimo. Mano įsitikinimu, apkaltos atveju iš viso jokio balsavimo neturėtų būti.

– Andriau, jūsų nuomone, ar turėtų būti panaikinti visi slapti balsavimai, išskyrus tuos tris atvejus, numatytus Konstitucijoje?

A. Tapinas: Klausimas turbūt labai tiesiogiai susijęs su Seimo privilegija į slaptą balsavimą. M. Basčio situacija parodė, kad Seimas negali tinkamai išnaudoti šios privilegijos. Jis šią privilegiją visiškai diskreditavo. Tokiu atveju aš turbūt sakyčiau, kad taip, Konstitucinius dalykus mes, žinoma, paliekame šone, tačiau kiti balsavimai Seime neturėtų būti slapti. Rinkėjai turėtų matyti, kas už ką balsuoja, arba kas neateina į balsavimus ir t.t.

– Matant nuotaikas viešojoje erdvėje, turbūt šiek tiek savižudiškas sprendimas politikams, ypač „valstiečių“ frakcijos atstovams, ateiti į planuojamą mitingą? Išgirsti daug švilpesio savo adresu ir panašiai.

A. Tapinas: Aš nemanau, kad bus daug švilpesio. Švilpesys nėra labai konstruktyvus dalykas. Manau, kad kur kas geriau yra susirinkusiems įdėmiai klausyti, kaip atsakoma į jų klausimus. Išgirsti ir jau tada reaguoti, o ne iš karto.

A. Tapinas: Aš nemanau, kad bus daug švilpesio. Švilpesys nėra labai konstruktyvus dalykas.

– Pone Nekrošiau, kaip vertinate apskritai tokias iniciatyvas rengti protesto akcijas?

V. Nekrošius: Visuomenės aktyvumas yra svarbus dalykas. Kol mes galvosime, kad kas nors už mus ką nors padarys, tai niekas nieko ir nepadarys. Aš matau vieną didelę mūsų visuomenės bėdą – mūsų žmonės tarp savęs ir valdžios išsikasė labai didelį ir gilų apsauginį griovį, pilną vandens. Ta atskirtis „čia mes, o čia jie“ yra be galo didelė – tai labai pavojinga ir labai skaudu.

Jeigu šiandien pabandysite geriems, padoriems žmonėms pasiūlyti eiti į politiką, jie jums pasukios pirštą prie smilkinio. Šiandien A. Tapinas yra labai gerbiamas žmogus. Rytoj jis, pavyzdžiui, tampa ministru ir aš beveik garantuoju, kad poryt jis bus vagis ir t.t. Tai yra didelė visuomenės bėda.

– Dėl parlamentinės krizės opozicinės Seimo frakcijos siūlo skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus šių metų birželio 3 dieną. Tokį nutarimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo nariai Gabrielius Landsbergis, Eugenijus Gentvilas, Juozas Olekas, Remigijus Žemaitaitis ir Bronislovas Matelis. Iš esmės visų opozicinių frakcijų vadovai. Tikite?

V. Nekrošius: Ne, nė truputį. Reikia 85 balsų – tai neįmanoma. Jokių šansų.

– Buvo laikas, kai Seimas nutarė tai daryti – Aukščiausioji Taryba nutarė skelbti pirmalaikius rinkimus. Kas nuo tada iš esmės pasikeitė?

V. Nekrošius: Galbūt su ta situacija negalime lyginti. 1992 m. matė, kad tolesnis darbas tiesiog neįmanomas. Buvo viskas sustoję, bet koks sprendimų priėmimas. O dabar juk niekas nesustoję, sprendimai vyksta. Matot? Sprendimai yra priimami ir jau nesvarbu, ar mums jie patinka, ar nepatinka – procesas vyksta pilnu tempu.

– Andriau, jūs turite vilčių, kad Seimas skelbtų pirmalaikius rinkimus?

A. Tapinas: Labai daug vilties nedėčiau, bet sakyčiau, kad įtampa tvyro ne tik čia aplinkui, bet ir Seimo koridoriuose. Nemaža dalis žmonių Seime supranta, kad yra atsidūrę akligatvyje. Jeigu Seimas eis tuos akligatviu, jis kada nors pasibaigs.

– Pone Nekrošiau, šitas Seimas, jūsų nuomone, jau yra išsėmęs visus įmanomus visuomenės pasitikėjimo ir gebėjimo kreditus?

V. Nekrošius: Man šis Seimas, kaip ir prieš tai buvęs Seimas, nėra mano svajonių Seimai. Deja, yra taip. Aš dabar matau labai daug destrukcijos, labai daug noro tiesiog pabūti, pasinaudoti, priimti sau ar kažkam kitam naudingus sprendimus. O ar tolesni Seimai bus geresni, jau priklausys nuo mūsų visuomenės, pirmiausiai – nuo partijų, kaip jos sugebės pritraukti pas save žmones. Kaip matome iš paskutinių įvykių, ypač konservatorių partijos viduje, tai labai stengiamasi visą atsinaujinimo idėją diskredituoti ir ją paversti niekuo. Įdomūs procesai Lietuvoje vyksta.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"