Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Vytautas Landsbergis: “Rusofašizmas yra pasaulio grėsmė“

 
2017 08 23 16:07
Vytautas Landsbergis / 
Vytautas Landsbergis /  Alinos Ožič nuotrauka

Sovietų ir nacių paktas, Antrojo pasaulinio karo išvakarėse padalijęs Rytų Europą į įtakos sferas, tebesibeldžia į mūsų duris, teigia Kovo 11-osios Akto signataras Petras Vaitiekūnas. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis savo ruožtu siūlo Ribentropo-Molotovo paktą vadinti Komunacių paktu.

„Ribentropo-Molotovo paktas beldžia į mūsų duris už 30 kilometrų. Nuo mūsų gyvenantys žmonės į Rytus nieko nesuprato, kas įvyko, nieko nesuprato apie Antrąjį pasaulinį karą, nesuprato apie Ribentropo-Molotovo paktą. Ir šiandien turime situaciją, kokią turime“, – trečiadienį Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje minint Juodojo kaspino dieną kalbėjo P.Vaitiekūnas.

Anot jo, Ribentropo-Molotovo padarinių nesuprato ne tik Rusijoje, Baltarusijoje gyvenantys žmonės, bet ir Vakaruose. Buvęs užsienio reikalų ministras, buvęs Lietuvos ambasadorius Gruzijoje ir Ukrainoje pabrėžė, kad Europai, Vokietijai pavyko įsisąmoninti nacizmo žalą, bet komunizmo – ne.

Mes buvome gana naivūs po nepriklausomybės atgavimo 1990 metais, tikėjome, kad stalinizmo nusikaltimai žmonijai yra kaip 2x2=4.

„Yra daug dokumentų, parašytų apie Ribentropo-Molotovo paktą. Noriu kai ką priminti – rugpjūčio 23 diena yra paskelbta europiečių diena atminti nacizmo ir stalinizmo aukoms. Būtent europiečiai šią dieną mini nacizmo ir stalinizmo aukas. Ne europiečiai neminimi šitos dienos, nemini stalinizmo aukų. Yra Prahos deklaracija 2008 metų apie Europos sąžinę ir komunizmą, yra 2010 metų deklaracija apie komunizmo nusikaltimus, yra 2009 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos rezoliucija apie padalytą Europos Sąjungą. Daug tokių dokumentų yra. Popierių yra teisingų parašytų, bet, deja, stalinizmas ir Ribentropo-Molotovo paktas yra galvose“, – kalbėjo P.Vaitiekūnas.

„Vokiečiai sugebėjo įveikti smegenų ligą. (...) Nacizmo idėja, nacizmo liga, nacizmo bacila Vokietijoje yra įveikta. Pronacistiška partija laimi Vokietijoje ne daugiau kaip 1 proc. balsų. Tuo tarpu Rusijoje 62 proc., jų pačių skaičiavimu, (...) rusų serga stalinizmo nostalgija, jie trokšta naujo Stalino, trokšta naujų pergalių ir jų negąsdina milijonai naujų aukų“, – sakė jis.

Anot P.Vaitiekūno, neįveiktos Ribentropo-Molotovo pakto pasekmės ir nesuvokta, kas tai apskritai buvo, atvedė prie Rusijos karo Ukrainoje, prie Krymo okupacijos bei aneksijos ir veda toliau prie Karaliaučiaus srities Rusijoje branduolinės militarizacijos.

Buvusio diplomato teigimu, negalima dėl to kaltinti tik dabartinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kurio politika pateisina Ribentropo-Molotovo paktą, tačiau, jo teigimu, savo namų darbų neatliko ir Lietuva, ir Europa.

„Mes buvome gana naivūs po nepriklausomybės atgavimo 1990 metais, tikėjome, kad stalinizmo nusikaltimai žmonijai yra kaip 2x2=4. Tuo metu Rusijoje tai nebuvo taip aišku. Mes, tai ne tik lietuviai, bet ir Europa, apskritai Vakarų civilizacija nesugebėjome kartu su rusais parašyti bendrų vadovėlių. Ir milijonai rusų vaikų mokomi iš vadovėlių, kurie trykšte trykšta nostalgija buvusiai Sovietų sąjungos galybei, stalinizmui, teisinamas Ribentropo-Molotovo paktas, teisinamos pasekmės“, – tvirtino P.Vaitiekūnas.

Jis pabrėžė, kad Europoje skiriamąsias linijas nubrėžęs paktas Rusijoje vadinamas taikos sutartimi ir visaip pateisinamas.

Buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis savo ruožtu per konferenciją siūlė Ribentropo-Molotovo paktą britų spaudos pavyzdžiu vadinti Komunacių paktu.

„Mes galėtume tą protingą žodį ir vartoti. Sako, kad nacizmo bacila įveikta. O komunacizmas, komunacių bacila ar įveikta? O rusofašizmas? Nekalbama. Rusofašizmas yra pirmoje vietoje, jis yra pasaulio grėsmė. Apie jį mūsų pavergtos smegenys nekalba“, – teigė V.Landsbergis.

„Rusijos demokratai, disidentai kalėjimuose, lageriuose savo santvarką vadino labai paprastai – raudonasis fašizmas. (...) Labai naudinga sąvoka. O mes kažko varžomės, nevadiname velnio jo tikruoju vardu“, – stebėjosi jis.

V.Landsbergis akcentavo, kad „tas velnio paktas“ nebuvo vienkartinis dalykas.

Sako, kad nacizmo bacila įveikta. O komunacizmas, komunacių bacila ar įveikta? O rusofašizmas? Nekalbama.

„Jis daromas toliau, yra prielaidos tęsti jį, ir tai yra tęsiama. Kažkas perbraižo žemėlapius. Susitarė, pasirašė didžiosios valstybės, kad Ukraina yra tokia ir tai negali būti keičiama, o mes ateiname ir keičiame. Mums nusispjaut. Todėl, kad jie – bailiai, jie neišdrįs pasipriešinti ir mes tą darome ir įrodome. Šefas yra aiškiai pasakęs apie tuos vakariečius: jie ten plepa, plepa, plepa, o aš darau. Ir jie toliau plepa, kaip aš negerai padariau. Ir aš padariau, ir man ploja mano rusofašistai“, – kalbėjo buvęs pirmasis faktinis Lietuvos vadovas.

Į konferenciją Vilniuje dėl ligos negalėjusi buvusi lenkų judėjimo „Solidarumas“ aktyvistė Jadwiga Chmielowska savo pranešime, kurį perskaitė renginio vedėjas Andrius Tučkus, pabrėžė, kad dabartinis autoritarizmas Rusijoje įsigali ir KGB pulkininkas Vladimiras Putinas jau 17 metų gali valdyti šalį tik todėl, kad savo laiku tinkamai nebuvo pasmerktas komunizmas kaip nusikaltimus žmonijai vykdęs režimas.

„Taip buvo išaugintas dar vienas Rusijos monstras. Neveiklumo nuodėmė dauginasi“, – sakė ji.

Konferencijoje dalyvavęs Rusijos disidentas, publicistas Aleksandras Podrabinekas tvirtino, kad ir dabar, kaip prieš 70 metų, būna užmerkiamos akys prieš žmonių teisių pažeidimus, net nusikaltimus dėl naudos gavimo. Kaip pavyzdžius jis minėjo Vakarų požiūrį į Kubos, Kinijos režimus, Azerbaidžano „ikrų diplomatiją“.

Pasak A.Podrabineko, Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) yra keliolika užsienio parlamentarų, kurie keturis kartus per metus dovanų gauna ne mažiau kaip po pusę kilogramo juodųjų ikrų.

„Daugelį ETPA deputatų kviečia į Baku, kur jie gauna brangių dovanų: kilimų, juvelyrinių dirbinių iš aukso, sidabro, brangių gėrimų. Standartinė dovana Europos deputatams, atvykusiems į Baku palaikyti Alijevo režimo, – du kilogramai juodųjų ikrų. Mažai kas pasaulyje turi abejonių dėl Azerbaidžano – autoritarinės valstybės, kur žiauriai persekiojama politinė opozicija. Nepaisant jo, parlamento rinkimus 2010 metais, kai parlamentą nepateko nė viena opozicijos partija, EPTA delegacijos vadovas pavadino atitinkančiais tarptautinius standartus“, – sakė rusų publicistas.

Trečiadienį Lietuvoje minima Juodojo kaspino diena, taip pažymint 1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrų pasirašytą nepuolimo sutartį – vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą – ir slaptuosius protokolus.

Pagal paktą, sovietai ir naciai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pasidalijo Baltijos šalis ir Lenkiją į įtakos sferas. Netrukus po pakto pasirašymo prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, jo metu Lietuva buvo okupuota.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"