Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Vyriausybės žadėta „darnuva“ – tik miražas

 
2017 09 05 8:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vyriausybė neužmiršo, ką žadėjo: jos pasiūlytoje Seimo rudens sesijos darbotvarkėje didelė dalis projektų – iš Vyriausybės prioritetinių darbų sąrašo. Deja, nuo vizijų iki konkretumo pasistūmėta nedaug – parengta vos kiek daugiau nei ketvirtadalis siūlomų projektų.

Praėjo beveik metai, kai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga viešai pristatė savo nepartinių profesionalų šešėlinę vyriausybę. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis anuomet deklaravo, kad jie, skirtingai nei ankstesnės valdžios, bus pasirengę iš karto pradėti vadovauti vienai ar kitai ministerijai, mat jau iki rinkimų susitikinėja su atskirų sričių specialistais, aptarinėja problemas ir rengia permainų programas.

Tačiau ir tapę seniai regėto dydžio valdančiąja dauguma „valstiečiai“ savo Vyriausybės programos nepateikė anksčiau nei jų pirmtakai. Ir nors jau prieš metus neva buvo rengiami konkrečių darbų ir jiems atlikti būtinų teisės aktų projektai, aiškėja, kad ligi šiol daugelis jų – tik miražas.

Sauliaus Skvernelio Vyriausybė pasiūlė Seimo rudens sesijoje svarstyti 429 įstatymų projektus. Deja, beveik trys ketvirtadaliai jų – 312 projektų – dar nė neparengti. Alinos Ožič nuotrauka
Sauliaus Skvernelio Vyriausybė pasiūlė Seimo rudens sesijoje svarstyti 429 įstatymų projektus. Deja, beveik trys ketvirtadaliai jų – 312 projektų – dar nė neparengti. Alinos Ožič nuotrauka

Ilgas sąrašas – niekinis

Vyriausybė pasiūlė Seimo rudens sesijoje svarstyti 429 įstatymų projektus (jie sudaro 153 įstatymų paketus). Deja, beveik trys ketvirtadaliai jų – 312 projektų – dar nė neparengti. Tad kas juose konkrečiai bus surašyta, belieka spėlioti ir pasitikėti Vyriausybės teoriniais samprotavimais. O pasitikėjimo nedaug beliko, kai taip ilgai intriguota, jog Vyriausybė pasiūlys mokesčių reformą, tačiau pasiūlė tik smulkmę.

Neatrodo, kad Sauliaus Skvernelio Vyriausybė mokosi iš pirmtakų klaidų. Kaip pernai suskaičiavo pačios Vyriausybės Strateginio planavimo ir stebėsenos skyrius, buvusi socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė taip ir nepateikė 55 proc. (119) projektų, kuriuos siūlė įtraukti į Seimo 2016 metų pavasario sesiją. O S. Skvernelio Vyriausybė tikrai nepasižymi efektyvesniu nei pirmtakės biurokratinio aparato darbu. Beje, iš A. Butkevičiaus Vyriausybės praėjusių metų rudens sesijai siūlytų projektų neregistruotų Seime buvo pusė, dabar – net trys ketvirtadaliai.

Kaip rodo praėjusios kadencijos statistika, per sesiją parlamentarai vidutiniškai palaiko apie 160 ministrų kabineto pateiktų projektų. Dabar siūlomas skaičius – 429 – rodo, kad Vyriausybė sunkiai orientuojasi situacijoje, nors jau turėtų pradėti bent kiek susivokti, nes praėjusioje sesijoje buvo priimti 176 Vyriausybės pasiūlyti projektai. Be to, pagrindinis rudens sesijos darbas – biudžetų priėmimas – užima labai daug laiko. Atrodytų, lyg nuo S. Skvernelio kas būtų nuslėpęs ir dar vieną faktą, kad valdančiojoje koalicijoje – krizė, o tai dar labiau apsunkina Seimo darbingumą.

Buvęs konservatorių Vyriausybės premjeras Andrius Kubilius situaciją vertina skeptiškai. „Vyriausybės dokumente rudens sesijai – daug panašių pasiūlymų kaip ankstesniais laikais, ir tai vertinu kaip prastą ženklą. Ne todėl, kad projektai blogi. Projektų pavadinimų sąrašas nieko nereiškia šio politinio chaoso, byrančios valdančiosios koalicijos sąlygomis, jei Vyriausybė neturi aiškios politinės paramos Seime ar susitarimo su kitomis frakcijomis dėl veikimo mažumos sąlygomis“, – pabrėžė Seimo narys.

Sauliaus Skvernelio Vyriausybė pasiūlė Seimo rudens sesijoje svarstyti 429 įstatymų projektus. Deja, beveik trys ketvirtadaliai jų – 312 projektų – dar nė neparengti.

Iniciatyvos – nepakankamos

Žinoma, svarbiausias sekmadienį prasidėsiančios Seimo rudens sesijos darbas – 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetai bei juos lydintys mokesčių ir socialinės sistemos pakeitimai, kuriais Vyriausybė deklaruoja siekianti mažinti socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, tobulinti mokesčių sistemos struktūrą ekonomikai augti palankia kryptimi. „Nors ta vadinamoji mokesčių reforma nėra tobula, bet jei Vyriausybė laikysis savo linijos, tai bus žingsnis į priekį. Svarbu, kad nenusvertų populistiniai kontrpasiūlymai“, – tokia ekonomisto Gitano Nausėdos nuomonė.

Kiti, jo vertinimu, privalomi šios sesijos prioritetų prioritetai – valstybės įmonių ir viešojo sektoriaus pertvarka, nes mokesčių reforma yra išvestinė iš viešojo sektoriaus efektyvumo, o žmonės nepasirengę mokėti daugiau mokesčių, jei nemato, kad jie naudojami efektyviai. Tad G. Nausėda giria Vyriausybę už pasiūlymus didinti valstybės įmonių valdybų nepriklausomumą, į jas įtraukti daugiau nepriklausomų narių. „Tai esminis pakeitimas, kuris sudarytų sąlygas stumti valstybės įmones ant komercializacijos bėgių ir mažiau politizuoti jų veiklą“, – pabrėžė G. Nausėda.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento Žilvino Šilėno vertinimu, yra teigiamų iniciatyvų. Pavyzdžiui, žadama pagreitinti prisijungimą prie elektros tinklų, leisti pardavinėti vaistus ne tik vaistinėse, bet ir parduotuvėse ar degalinėse. „Tačiau net ir teigiamos iniciatyvos neretai yra nepakankamos. Galima pagirti už norą centralizuoti Darbo biržos veiklą ir sutaupyti lėšų. Bet juk Darbo biržą reikia reformuoti iš esmės: bedarbio pašalpai išmokėti institucijos nereikia, o darbo paiešką daug geriau vykdo įdarbinimo agentūros. Gal tuos pinigus, kurie skiriami Darbo biržai, geriau duoti kaip „bedarbio krepšelį“? Pavyzdžiui, praradęs darbą žmogus galėtų pasinaudoti kelių tūkstančių eurų krepšeliu, kad galėtų persikvalifikuoti ar atsilyginti profesionaliai įdarbinimo agentūrai, kuriai sumokėtų tik tada, jei ji surastų jam gerą darbą. Tai būtų esminė pertvarka“, – siūlė Ž. Šilėnas.

G. Nausėda džiaugiasi, kad pagaliau ketinama priimti ilgai lauktą mecenavimo, kai kuriuos kitus jau ne vienus metus vėluojamus priimti įstatymus. Rudens sesijoje taip pat siūlomas visas paramos jaunoms šeimoms projektų paketas. Vėl bus grįžta prie balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įstatymo.

Žilvinas Šilėnas: „Numatytos steigti valdiškos vaistinės bus pinigų švaistymas ir aukso kasykla korupcijai.“ LŽ archyvo nuotrauka
Žilvinas Šilėnas: „Numatytos steigti valdiškos vaistinės bus pinigų švaistymas ir aukso kasykla korupcijai.“ LŽ archyvo nuotrauka

Daug pavojingų pasiūlymų

Vis dėlto, LLRI prezidento Ž. Šilėno vertinimu, Vyriausybės teikiamuose Seimo sesijos darbuose yra daug pavojingų ir nereikalingų pasiūlymų. „Numatytos steigti valdiškos vaistinės bus pinigų švaistymas ir aukso kasykla korupcijai. Jei Sveikatos apsaugos ministerija yra aptekusi pinigais, tai jau geriau už juos nupirktų ir padalytų vaistų nepasiturintiesiems, o ne žaistų verslą“, – svarstė Ž. Šilėnas.

Klastingu akių dūmimu jis vadina „vaiko pinigus“. „Anksčiau, jei turėjai vaikų, mokėjai mažiau mokesčių. Dabar mokėsi daugiau mokesčių, bet iš valdžios visi gaus „vaiko pinigus“. Ne vienai šeimai pinigų atžvilgiu bus tas pats, tačiau politikai girsis, kaip jie finansuoja šeimas. Negana to, „vaiko pinigai“ bus dalijami visiems, net ir pasiturintiesiems“, – aiškino LLRI prezidentas.

Ž. Šilėno įsitikinimu, tą patį galima pasakyti ir apie pasiūlymus subsidijuoti būsto įsigijimą. Pavyzdžiui, koks nors jaunas interneto milijonierius, perkantis namą pajūryje, irgi galėtų pretenduoti į valstybės paramą.

Taip pat, viena vertus, lyg ir siekiama reformuoti valstybės tarnybą, efektyvinti ir optimizuoti valstybės valdomas įmones ir įstaigas – Darbo biržą, Aplinkos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijoms pavaldžias institucijas, valstybės informacinius išteklius. Tačiau tuo pačiu metu gimsta naujo valdiško verslo idėja: siūloma nacionalinė skatinamojo finansavimo institucija – valstybinio banko atitikmuo.

Darnos – nė kvapo

G. Nausėda sako, kad jis nedrįstų teigti, jog Vyriausybės darbų planas rudens sesijai neadekvatus Vyriausybės programai ar prieš rinkimus duotiems pažadams, arba tie pasiūlymai neadekvatūs situacijai. Apie 58 proc. Vyriausybės siūlomų įstatymų paketų sudaro Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo projektai.

Tačiau, pasak ekonomisto, problema yra ta, kad jų per daug. „Projektų sąrašas – Jono Valančiūno ūgio, ir sunku suvokti, kas yra pagrindiniai prioritetai. Geriau būtų nusistatyti vieną ir jį įgyvendinti, nei surašyti daug ir nė vieno nebaigti. Programoje – daug stereotipinių uždavinių ir projektų, kurie jau seniai „vaikšto“ iš programos į programą, bet vis niekaip neįgyvendinami“, – pažymėjo G. Nausėda.

A. Kubilius pritarė: „Sunku įsivaizduoti, kad Seime, kur nėra normalios valdančiosios koalicijos, toks kiekis projektų per vieną sesiją būtų apsvarstytas. Raginčiau Vyriausybę, be biudžeto, įvardyti dar penkis ar septynis projektus, kuriuos valdantieji norėtų priimti, o premjeras turėtų paskelbti, kokios politinės daugumos padedamas ketina užsitikrinti jiems paramą.“ Ekspremjeras Vyriausybės siūlomų darbų Seimo rudens sesijai sąraše sako neįžvelgiantis nei visumos, nei strateginės linijos, nei prioritetų, nei darnos, nors šių žodžių apstu S. Skvernelio Vyriausybės programiniuose dokumentuose.

Ekonomistės Rūtos Vainienės vertinimu, S. Skvernelio Vyriausybė visą dėmesį sutelkė į mažiausias pajamas gaunančius asmenis, ir tai yra gerai, jei jais būtų rūpinamasi lėšomis iš ekonomikos augimo, o ne kitų sąskaita. „Taip tendencingai, kryptingai ir dar ekonomikos pakilimo laikotarpiu bandyti išbuožinti vidurinę klasę – to dar nebuvo. Tai tikrai bandoma daryti darniai, visais frontais – ir per mokesčių, ir per pensijų pertvarką“, – pažymėjo R. Vainienė. Ji tikina įžvelgianti tik vieną šios Vyriausybės ryškią ir naują tendenciją – aiškų nusistatymą prieš vidurinę klasę, „o jau tie, kas virš jos, turbūt pageidautina, kad visai paliktų Lietuvą“.

Beje, ekonomistė sako nesuprantanti, ką ši Vyriausybė savo programiniuose dokumentuose vadina tąja darna. „Kas su kuo juose dera ar turėtų derėti? „Darnuva“, – ironizavo R. Vainienė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"