Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Vyriausybės kanceliarijos reformos grimasos

 
2017 12 13 9:50
Po reformos Vyriausybės kanceliarijoje etatų sumažėjo apie 19 procentų. Nuotraukoje - Darius Vėbra ir Milda Dargužaitė./
Po reformos Vyriausybės kanceliarijoje etatų sumažėjo apie 19 procentų. Nuotraukoje - Darius Vėbra ir Milda Dargužaitė./ LŽ montažas

Neginčytina, kad valstybės valdymo srityje reikia pertvarkų. Tačiau ar jos nėra fiktyvios? Ar vykdomos laikantis įstatymų? Į pastarąjį klausimą atsakys Temidės tarnai. Vis dėlto teismo salėje nuskambėję kai kurie faktai mažų mažiausiai kelia nuostabą.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme šalių ginčas sukosi dėl to, ar Vyriausybės kanceliarijoje įvykdyta reforma bent jau kai kurių asmenų atžvilgiu nebuvo fiktyvi, tesiekiant jų atsikratyti ir priimti kitus, net žemesnės kategorijos darbuotojus nei atleidžiamieji.

Vyriausybės kanceliarijai teisme atstovavo Eglė Izokaitytė (kairėje) ir Renata Sadzevičiūtė./ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos
Vyriausybės kanceliarijai teisme atstovavo Eglė Izokaitytė (kairėje) ir Renata Sadzevičiūtė./ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Atsakyti į klausimą, ar pagrįstai iš darbo atleistas konkretus asmuo, – Temidės tarnų kompetencija. Tačiau jau pats ginčo nagrinėjimas atskleidžia, kas slypi už skambių formuluočių apie modernią valstybės tarnybą, kurios etalonu turėjo tapti pertvarkyta Vyriausybės kanceliarija.

Į teismą kreipęsis Darius Vėbra ketverius metus ėjo Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus patarėjo pareigas. Jo bendras darbo valstybės tarnyboje stažas – apie 14–15 metų. Jokių nuobaudų dėl savo darbo D. Vėbra neturėjo. Valstybės tarnybos departamento teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad visą karjeros laikotarpį jo darbas vertintas tik labai gerai ir gerai.

Tačiau vykdant Vyriausybės kanceliarijos reformą D. Vėbra buvo atleistas kaip neatitinkantis keliamų reikalavimų pareigoms, nes šiek tiek pervadintame skyriuje joms iškelta aukštesnė kartelė – reikalaujama 16-os valstybės tarnautojo kategorijos, o patarėjas turėjo 15-ą. Kitų pareigų valstybės tarnyboje jam oficialiai nepasiūlyta.

Žodžiai tie patys, o jų reikšmė kita?

Teisme Vyriausybės kanceliarijos Personalo skyriaus vedėja Renata Sadzevičiūtė aiškino, kad Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyrius reformuotas į Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biurą. Pakito šio padalinio darbo profilis – iki šiol jis daugiau analizuodavo teisės aktus, o dabar rengs strategiją dėl krizių valdymo, todėl tam reikia kitokių gebėjimų negu anksčiau.

D. Vėbros advokatė Edita Bumblienė, palyginusi naujo ir ankstesnio Vyriausybės kanceliarijos padalinių bei jų darbuotojų pareigybių aprašus, didelių skirtumų nerado.

Vyriausybės kanceliarija bandė įrodinėti, jog esama esminių skirtumų, tačiau teisme paaiškėjo, kad senieji pareigybių aprašai lyginti ne su galutinai patvirtintaisiais. R. Sadzevičiūtė pripažino, jog semantiškai pareigybių aprašai iš tiesų panašūs, bet tikino, esą jų esmė – skirtinga.

Keistas atvejis: žodžiai beveik nesiskiria, tačiau jų esmė – nevienoda, todėl atleidžiami žmonės?

Valdiška aritmetika: 13 daugiau negu 15

Paanalizuokime, kaip šio konkretaus skyriaus pertvarka atrodo ne semantiškai, o realiai. Teisme R. Sadzevičiūtė pabrėžė kur kas didesnę, palyginti su ankstesniu padaliniu, Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos biuro svarbą. Tačiau kartu pripažino, kad praėjus beveik penkiems mėnesiams po reformuotos kanceliarijos darbo pradžios jame dirba trys žmonės, nors etatai – šeši. Taigi biuras veikia toli gražu ne visu pajėgumu.

Visi trys biuro darbuotojai – Vyriausybės kanceliarijoje naujokai, visi trys „pasiskolinti“ – tarnybinio kaitumo būdu laikinai perimti iš Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų. Tad gal būtų pakakę valstybės institucijoms tik derinti veiksmus tarpusavyje, užuot steigus atskirą padalinį Vyriausybėje? Beje, biuras iki šiol neturi vadovo.

Darius Vėbra atleistas, nes po reformos reikalaujama, kad padalinio darbuotojai būtų 16-os kategorijos, o jis turėjo 15-ą. Tačiau dabar ten dirba asmuo, kurio kategorija - 13-a.
Darius Vėbra atleistas, nes po reformos reikalaujama, kad padalinio darbuotojai būtų 16-os kategorijos, o jis turėjo 15-ą. Tačiau dabar ten dirba asmuo, kurio kategorija - 13-a.

Verta priminti, kad pervadinto padalinio darbuotojams buvo iškeltas reikalavimas turėti 16-ą kategoriją, o D. Vėbrai buvo suteikta 15-a, todėl jis ir neteko darbo. Tačiau advokatei pasiteiravus, kokią kategoriją turi dabar šiame padalinyje dirbantys asmenys, R. Sadzevičiūtė, tik pakartotinai paklausta, nenoromis atsakė, jog saugumo darbuotojui ir diplomatinio rango asmeniui toks reikalavimas netaikomas, o trečias darbuotojas teturi 13-ą kategoriją, bet šis, kaip aiškino Personalo skyriaus vedėja, dirba tarnybinio kaitumo būdu, taigi pagal įstatymo raidę yra „skolintas“ ir jam negalioja pareigybės reikalavimai.

E. Bumblienė stebėjosi, kad naujai pareigybei pagal jos aprašą keliami net mažesni, nei buvo iki reformos, tiek išsilavinimo, tiek patirties reikalavimai, tačiau kategorija nustatyta aukštesnė. Advokatės įsitikinimu, tai rodo, jog pertvarka jos ginamojo atžvilgiu galėjo būti formali, nes pareigybių turinys beveik toks pat, o didesnės kategorijos reikalavimas galėjo atsirasti tik tam, kad būtų atsikratyta iki tol ten dirbusio valstybės tarnautojo. Keista ir tai, jog pertvarka vykdyta neatlikus nepriklausomo audito, išlaidų ir naudos analizės. R. Sadzevičiūtė aiškino, kad reforma sustyguota ir jos galima finansinė nauda suskaičiuota Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų pajėgomis.

Prireikė samdyti dvi psichologes

Teismo salėje Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės vyresnioji patarėja Eglė Izokaitytė tikino, jog nėra pagrindo reikalauti atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl reformos. Tačiau jos vykdytojai, akivaizdu, suvokė, kokį stresą tai kėlė darbuotojams, nes, kaip informavo kanceliarijos atstovės, buvo pasamdytos dvi profesionalios psichologės, kad teiktų psichologinę pagalbą. Jos reikėjo visiems, juk žmones keturis mėnesius kankino nežinia ir chaosas.

Nors visiems darbuotojams įspėjimo lapeliai išdalyti kovo 3 dieną, Vyriausybės tuometės kanclerės įsakymu dar keliskart kaitaliota tiek struktūra, tiek pareiginiai aprašai. Tai, advokatės žodžiais, leidžia manyti, kad įteikiant įspėjimo lapelius dar nebuvo apsispręsta nei dėl konkrečios struktūros, nei dėl pareigybių, nei dėl to, kurie darbuotojai bus reikalingi, o kurie – ne.

R. Sadzevičiūtė pripažino, jog galutinis įsakymas dėl reformos pasirašytas tik gegužės 22-ąją, t. y. likus mažiau nei dviem mėnesiams iki reformos įsigaliojimo dienos.

Maža to, D. Vėbra pasidalijo su teismu abejonėmis, kas vykdant Vyriausybės kanceliarijos reformą pasirašinėjo jos dokumentus. Pavyzdžiui, ant gegužės 22 dienos įsakymo „Dėl LR Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymo patvirtinimo“ yra R. Sadzevičiūtės viza ir jos elektroninis parašas. Tačiau tuo metu Personalo skyriaus vedėja buvo komandiruotėje, o ją pavadavo įsakymu paskirtas kitas asmuo. Kaip teisme teigė D. Vėbra, už Vyriausybės kanceliarijos dokumentų valdymo sistemos diegimą atsakingas asmuo jam yra sakęs, kad dėl saugumo kanceliarijos dokumentų sistemoje elektroninius parašus galima dėti tik esant įstaigoje. Teisme R. Sadzevičiūtė to nepaneigė, o paklausta, kas vietoj jos pasirašė dokumentą, atsakė nežinanti.

Tačiau Vyriausybės spaudos tarnyba „Lietuvos žinias“ užtikrino, kad nesant įstaigoje nedraudžiama pasirašyti dokumentų, esą techninės galimybės tai leidžia. Vis dėlto, jei tomis dienomis Personalo skyriaus vadovės įgaliojimai buvo perduoti kitam asmeniui, vadinasi, jis ir turėjo vizuoti dokumentus. Tokie faktai rodo teisines kolizijas arba bent didelį chaosą, tvyrojusį vykdant reformą.

Milda Dargužaitė iš Vyriausybės kanclerio pareigų pasitraukė lapkričio pabaigoje, neišdirbusi nė metų./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Milda Dargužaitė iš Vyriausybės kanclerio pareigų pasitraukė lapkričio pabaigoje, neišdirbusi nė metų./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Reformos architektės nebėra

Užtrukusi nežinia dalį Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų paskatino pasitraukti nelaukiant, kokį likimą jiems numatys pertvarkos autoriai. „Kai kurie išėjo nelaukdami reformos pabaigos, nes neištvėrė įtampos. Apie kai kuriuos žmones kalbėta, neva yra nekompetentingi, bet jie valstybės tarnyboje gavo net aukštesnes pareigas, nei turėjo Vyriausybės kanceliarijoje“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Vyriausybės kanceliarijos profsąjungos komiteto pirmininkė Audronė Zdanevičienė.

Kaip „Lietuvos žinias“ informavo Vyriausybės spaudos tarnyba, iš dabartinių darbuotojų tik maždaug pusė dirbo ir premjero Algirdo Butkevičiaus kadencijos Vyriausybės aparate. 35 žmonės atleisti. Neoficialiais pačių kanceliarijos darbuotojų skaičiavimais, iš darbo savo noru išėjo 36 asmenys, dar kiti išleisti į pensiją.

Tačiau vien šių metų vasarį priimti aštuoni nauji darbuotojai. A. Zdanevičienė stebėjosi, kad daug naujokų įdarbinta ne pagal Valstybės tarnybos įstatymą, o pagal darbo sutartis – nerengiant konkursų, patikros, netaikant valstybės tarnautojams privalomų reikalavimų ir atsakomybės. Valstybės kontrolė yra nurodžiusi, kad atsakingas pareigas valstybės įstaigose turi eiti valstybės tarnautojo statusą turintys asmenys.

Vyriausybės kanceliarijos Personalo skyriaus vedėja R. Sadzevičiūtė informavo teismą, kad D. Vėbros atleidimo dieną kanceliarijoje buvo 40 laisvų etatų, dabar – 21. Seni darbuotojai atleisti, o naujų ieškoma, nes, anot jos, reikėjo kitokios kompetencijos – projektų valdymo, analitinės.

Pasak R. Sadzevičiūtės, po reformos Vyriausybės kanceliarijoje etatų sumažėjo apie 19 procentų. „Sodros“ duomenų bazėje skelbiama, kad lapkritį Vyriausybės kanceliarijoje dirbo 157 žmonės.

Beje, Vyriausybės kanceliarijos reformos architektės jau nėra. Milda Dargužaitė iš Vyriausybės kanclerio pareigų pasitraukė lapkričio pabaigoje, neišdirbusi nė metų. Kapituliavo? Prarado politinės komandos pasitikėjimą? Paprastai tokios permainos motyvuojamos naujų iššūkių paieškomis. Net jei tai būtų tiesa, sprendimas evakuotis iš laivo taip jį įsiūbavus rodo didžiulę atsakomybės stoką.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, jog dėl reformų bus einama ta pačia kryptimi, bet tik laikas ir naujas Vyriausybės kancleris parodys, ar tikrai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendimą dėl D. Vėbros skundo skelbs gruodžio 19 dieną. Vakar šis teismas išnagrinėjo dar vienos atleistos Vyriausybės kanceliarijos darbuotojos Gražinos Dovydėnienės skundą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"