Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Vyriausybė, kurios metą reikia išlaukti

 
2017 12 11 6:00
Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, gruodžio 13 dieną minėsianti savo pirmųjų metų sukaktį, negali pasigirti bent kurios nors visuomenės socialinės grupės gyvenimą pagerinusiais konkrečiais darbais./Alinos Ožič nuotrauka
Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, gruodžio 13 dieną minėsianti savo pirmųjų metų sukaktį, negali pasigirti bent kurios nors visuomenės socialinės grupės gyvenimą pagerinusiais konkrečiais darbais./Alinos Ožič nuotrauka

Sauliaus Skvernelio ministrų kabinetui pirmojo gimtadienio proga sutartinio „Ilgiausių metų, ilgiausių“ negirdėti. Priešingai, ekspertų vertinimu, ši Vyriausybė per pirmus savo metus nedavė pagrindo esminių reformų tikėtis ir ateityje.

„Gal esu per mažai informuotas ar nepastabus, tačiau nematau, kad per metus ši Vyriausybė būtų padariusi kokių nors darbų, suteikusių naudos visuomenei. Pliusiukų pridėta – suformuotos kažkokios darbo grupės, vyksta kažkokie procesiniai veiksmai, valdančiųjų traktuojami kaip rezultatai. Tačiau kas konkrečiai padaryta, kad nors vienai socialinei grupei būtų geriau gyventi?“ – retoriškai klausė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Kreivė žemyn

Galima sakyti, vieni metai – nedaug. Tačiau būtent pirmais metais, kai rinkimuose laimėjusieji valdžią dar turi visuomenės pasitikėjimo rezervą, geriausias laikas imtis esminių reformų. S. Skvernelio Vyriausybei kadencijos pradžioje entuziazmo permainoms netrūko. Tiesa, neretai ne pačios svarbiausios, nepasvertos ir net tarpusavyje nesuderintos idėjos kėlė vien chaosą. Kita vertus, daugelis problemų – švietimo, mokesčių, alkoholizmo mažinimo ar urėdijų – seniai uždelstos, tad permainų seniai reikėjo. Tik, deja, kai kurios jų nebuvo tiek ambicingos, kiek žadėta, o kai kurias apkarpė Seimas ir įrodė, kad technokratų Vyriausybė – joks gėris, jai visada trūks politinio palaikymo. Vyriausybei nepadeda ir valdančiųjų dualinė lyderystė: S. Skvernelio ir Ramūno Karbauskio tandemas juda tik tuomet, kai jie mina sutartinai. O kaip bus toliau, ypač artėjant prezidento rinkimams?

Tačiau Vyriausybės aktyvumas, kuriuo ji išsiskyrė Seimo pavasario sesijoje, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. dr. Vitalio Nakrošio vertinimu, rudenį ėmė ir išsikvėpė. Vėluoja Valstybės tarnybos įstatymo pataisos. Mokesčių reforma ir kitų metų biudžetai, regis, bus nuosaikesni nei radikalūs.

Maža to, atsiranda vis daugiau nepalankių aplinkybių. Susilpnėjo valdančioji dauguma, iš jos pasitraukus seniesiems socialdemokratams, todėl reikia ieškoti kompromisų su kitomis frakcijomis, o tai sunkina sprendimų priėmimą. Valstybės tarnybos pertvarka vyksta lėtai, išskyrus pavienius atvejus, tad ministerijose nėra stiprių komandų reformoms parengti. Dėl struktūrinių reformų stokos kai kuriose srityse buriasi sąjūdžiai. Pavyzdžiui, medikų. Mažėja valdančiųjų palaikymas visuomenėje. Rizikos tik daugės: kitąmet jau įsibėgės 2019-ųjų prezidento, savivaldybių, Europos Parlamento rinkimų kampanijos.

„Vyriausybės darbo efektyvumo kreivė linksta žemyn, abejojama, ar pavyks įgyvendinti valstybės tarnybos, švietimo, sveikatos reformas, nuo kurių priklauso valstybės konkurencingumas ir žmonių gerovė“, – optimizmu netryško V. Nakrošis.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas taip pat pritaria, kad gerų, reikalingų darbų ši Vyriausybė kol kas nuveikė nedaug, o jų darbą dar gerokai apsunkina ir Seimas. „Parlamente geri Vyriausybės projektai užgesinami arba „patobulinami“ taip, kad dažnai iš jų lieka tik parodija. Daugelis ministerijų yra tarp dviejų ugnių – racionalumo ir Seimo kultūros komiteto pirmininko kaprizų“, – sakė jis.

Nedaug iš šios Vyriausybės tikisi ir verslo bendruomenė. „Verslo žmonės sako, kad šią valdžią reikia tiesiog „pralaukti“. Anksčiau valdžios institucijoms rašydavome raštus, susitikinėdavome. Dabar šią sritį esame šiek tiek apleidę, nes netikime, kad kas nors keisis. Kol kas realių rezultatų nematome“, – konstatavo S. Besagirskas.

Jis prisipažįsta nedaug turėjęs ir lūkesčių: nuo pat pradžių buvo akivaizdu, kad daug kur užprogramuotas realių reformų imitavimas, pavyzdžiui, keistos idėjos apie nacionalinį valstybinį banką ar valstybinį alkoholio prekybos tinklą, vaistinių privatizavimą. Tokia reformų imitacija, S. Besagirsko įsitikinimu, nukreipia nuo esminių problemų. Pavyzdžiui, vaiko pinigai atsisakant neapmokestinamojo pajamų dydžio dalies dirbantiems asmenims, kurie turi vaikų – sistemai administruoti reikės daugiau biurokratų, tad visiems biurokratinė našta pasunkės, o problemų tai neišspręs. Vis dėlto, jo vertinimu, per metus ši Vyriausybė nepadarė ir labai blogų darbų.

Sėkmingiausi – R. Karoblis ir L. Linkevičius

Toli gražu ne visiems save tituluojančios profesionalų Vyriausybe ministrams sekasi dirbti profesionaliai. Bene geriausiai vertinamas krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, bet tai – ne valdančiųjų nuopelnas, mat jis buvo parinktas prezidentės Dalios Grybauskaitės. Kitąmet pagaliau tesėsime įsipareigojimą NATO – krašto gynybai skirsime 2 proc. BVP.

Prie gerai dirbančių ministrų priskiriamas ir diplomatijos vadovas Linas Linkevičius, nors pripažįstama, kad jis nebe toks kaip ankstesnę kadenciją – iniciatyvus ir tarptautiniu mastu girdimas. Nors, kaip ironizuojama, vis rečiau užsuka į Lietuvą ne tik iš Briuselio, bet ir iš egzotiškų šalių.

Vienintelė Ūkio ministerija neteko vadovo – dėl socialdemokratų pasitraukimo iš valdančiosios daugumos ministro posto atsisakė Mindaugas Sinkevičius, bet ministerija vertinama palyginti neblogai. Vilčių teikia ir šį postą perėmęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Virginijus Sinkevičius. V. Nakrošio vertinimu, tai labai ambicingas ir aktyviai veikęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, siekęs kompromisų tarp Vyriausybės ir Seimo.

LLRI Ūkio ministeriją giria už tai, kad siekis lengvinti verslo sąlygas ir pakilti „Doing business“ reitinge išliko prioritetine kryptimi. „Sėkmės receptas yra tai, kad tikslą pakilti reitinge kėlė ir nekvestionavo jau kelios Vyriausybės iš eilės“, – pabrėžė Ž. Šilėnas. Tačiau, pasak jo, tam, kad Lietuva realiai taptų palankia vieta kurti verslą, dar reikia daug ką nuveikti. Juk mokesčiai nesumažėjo, prisijungimas prie elektros tinklų vis dar trunka 85 dienas, o statybos leidimo išdavimas – vidutiniškai 75 dienas.

LLRI ekspertus stebina tai, kad Ūkio ministerija, viena ranka vykdydama investicijų pritraukimo politiką, kita siūlo projektus, kurie atbaidytų investuotojus. Pavyzdžiui, strateginių įmonių veiklą reglamentuosiantis įstatymas, kur strateginių įmonių sąraše atsidūrė ir privačios įmonės, numatoma riboti jų teisė parduoti dalį akcijų, vienareikšmiškai kenkia Lietuvos įvaizdžiui, investiciniam klimatui.

Energetikos ministerijai LLRI rašo pliusą už pagreitintą prisijungimą prie elektros tinklų. Tačiau kelia klausimą, ar įvykdžius didžiuosius energetikos projektus ir atsisakant grandiozinių naujų (tokių kaip nauja atominė elektrinė), vis dar reikalinga tokia atskira ministerija. Juolab kad pagal naują Energetikos strategijos projektą bus judama decentralizuotos energijos gamybos, smulkių gamintojų – vartotojų link.

Susisiekimo ministerija giriama už personalo pokyčius „Lietuvos geležinkeliuose“. „Tačiau esminis klausimas – ar bus rimtų pokyčių valstybės valdomose susisiekimo įmonėse: ar bus pritraukiama investuotojų, ar bus atsisakoma monopolinių teisių, pavyzdžiui, geležinkelių transporto ar pašto srityje. Europos Komisija pasiuntė aiškų signalą, kad iki šiol Lietuvoje vyravusi politika „kas gerai valdiškai įmonei, tas gerai Lietuvai“ yra atgyvenusi“, – pažymėjo Ž. Šilėnas. Ši ministerija turėtų atkreipti dėmesį ir į Seime bręstančius planus naikinti Kelių fondą.

Apkarpyti pažadai

Tuo ir baigiasi kuklūs komplimentai ministerijoms. „Nors labai daug vilčių buvo dėta į planuotą mokesčių reformą, deja, jos paprasčiausiai neliko. Lauk išmestos „Sodros“ ribos, kurios bent kiek pamažintų valdiškos pensijų sistemos neteisybę ir paskatintų pritraukti į Lietuvą brangiau mokamų darbo vietų. Neliko ir darbdavio bei darbuotojų įmokų „Sodrai“ sujungimo, kuris mokesčių sistemą padarytų skaidresnę ir kuriam pritarė beveik visi specialistai, nepriklausomai nuo jų politinių įsitikinimų. Neįgyvendinti ir pažadai dėl reinvestuojamo pelno neapmokestinimo“, – vardijo Ž. Šilėnas. Tačiau žadami didesni mokesčiai už nekilnojamąjį turtą, vadinamosios „Sodros“ grindys (kai dirbantys, pavyzdžiui, už pusę minimalio algos, mokesčius mokės kaip už visą), didinami dyzelino, cigarečių akcizai ir t. t. Nerimą kelia valstybinio banko atitikmens kūrimas – tai numato parengtas Nacionalinių skatinamojo finansavimo įstaigų įstatymo projektas.

Daug giriamasi dėl subalansuotų kitų metų viešųjų pinigų pajamų ir išlaidų, tačiau valstybės biudžeto esminės problemos išlieka: deficitas, didėjančios ir ne visuomet reikalingos išlaidos, fiskalinės drausmės taisyklių apėjimas, neefektyvus, mažai pajamų duodantis turto valdymas. Ekonomikos augimas – puikus metas esminėms reformoms pradėti, mokesčių naštai palengvinti, tačiau tokiomis galimybėmis nesinaudojama.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinavo Darbo kodekso priėmimą, bet didžioji darbo dalis jau buvo atlikta ankstesnę kadenciją. Naujoji valdžia ne kažin ką patobulino. LLRI vertinimu, Darbo kodeksas iš esmės nepadidino Lietuvos investicinio patrauklumo, esą jis – tik mažas žingsnelis modernių darbo santykių link.

O socialinė politika, deja, tolsta nuo orientuotos į socialinę paramą labiausiai stokojantiesiems – pasirenkamos paramos formos netaiklios. Pavyzdžiui, visuotinės išmokos vaikams ar parama (subsija) pirmam būstui įsigyti jaunoms šeimoms regionuose, neatsižvelgiant į pajamas. Taip, užuot sprendus socialines problemas, plečiamos paramos priemonės nevertinant efektyvumo, alternatyvų, skatinamas išlaikytinių mentalitetas.

Žilvinas Šilėnas. LŽ archyvo nuotrauka.
Žilvinas Šilėnas. LŽ archyvo nuotrauka.

Aplinkos ministrą Kęstutį Navicką profesorius V. Nakrošis gyrė už tai, kad pirmas nunešė į Seimą reformos projektą, ir, nors kilo didelis pasipriešinimas, urėdijų pertvarką palaikant konservatoriams pavyko įteisinti. Paskui ministerija ėmėsi regioninių aplinkos apsaugos departamentų reformos, teikė kitus pasiūlymus. Deja, ministerijos autoritetą skandino ne vienas skandalas dėl viešųjų ir privačių interesų galimo susikirtimo, sprendžiant reikalus elitiniame medžiotojų būrelyje ar skiriant pinigų ministro buvusiai darbovietei.

Mažai girdima Žemės ūkio ministerija – viena Seimo aukų. Pagaliau parengtas Žemės saugiklių įstatymas Seime patyrė nemažai „patobulinimų“.

Šios Vyriausybės žadėtos permainos, V. Nakrošio įsitikinimu, nemaža dalimi stringa dėl nevykdomos valstybės tarnybos reformos, už kurią atsakinga Vidaus reikalų ministerija. Ji rodė iniciatyvą ir dėl Valstybės tarnybos įstatymo, ir dėl regioninės politikos, tačiau buvo nelengva pasiekti sutarimo net ir Vyriausybės lygiu.

Pagrindinis viešojo valdymo darbas – institucinės sandaros koncepcija – turi būti paskelbtas iki metų pabaigos, bet jo dar nematyti. Kol dėl to nesutarta, vyksta pokyčiai tik keliose valstybės institucijose, ir ne visur sėkmingai. Pavyzdžiui, Finansų ministerijoje jie racionalūs – turima vizija, dirbama tikslingai. Tačiau Kultūros ministerijoje, V. Nakrošio žodžiais, pertvarka vyksta chaotiškai: visi gavo įspėjimo lapelius, tačiau jų terminas buvo pratęstas. Netikrumas didina nestabilumą dėl neaiškumo, kaip ta struktūra atrodys toliau, todėl kai kurie tarnautojai gali pasitraukti.

Žilvinas Šilėnas: „Parlamente geri Vyriausybės projektai užgesinami arba „patobulinami“ taip, kad dažnai iš jų lieka tik parodija.“

O S. Besagirskas, šią savaitę išklausęs Vidaus reikalų ministerijos pristatymą apie regionų specializaciją, tik konstatavo, kad taip blogai, atsainiai, tik „dėl pliusuko“ dar nebuvo. Štai Vilniaus regionas paskelbtas biotechnologijų, IT ir finansų sektoriumi, bet regiono savivaldybių merai tuo stebėjosi, nes daugelis rajonų – agrarinės vietovės. Vilniaus miesto specializacija pritempta visam regionui, štai ir visas darbas.

Teisingumo ministrei Mildai Vainiutei, pasak profesoriaus V. Nakrošio, trūksta ir iniciatyvų, ir aiškios pozicijos dėl vadovų paskyrimų, nes nė vienoje srityje nėra tiek įstaigų, turinčių laikinai pareigas einančius vadovus.

Daugiausia iečių – Aurelijui Verygai ir Jurgitai Petrauskienei

Sveikatos apsaugos ministerija, V. Nakrošio manymu, daro pažangą visuomenės sveikatos srityje. Tačiau sveikatos apsaugos įstaigų tinklas neoptimizuotas, todėl turime mažą finansavimą dideliame tinkle – šios srities darbuotojų atlyginimai maži.

LLRI vertinimu, šios ministerijos sprendimams trūksta racionalumo. Ji, užuot ėmusis labai reikalingų esminių reformų, pasižymėjo abejotino rezultatyvumo žygiais prieš alkoholį ir daug maišaties sukėlusia vaistų politika. „Ciniška, kad žmonės kalba apie tai, jog nebegali įsigyti reikalingų vaistų, o ministras aiškina, esą viskas dėl jų pačių – kad vaistai atpigtų. Jei visiems lieptume pirkti pigiausią duoną, ar tai reikštų, jog duona atpigtų?“ – piktinosi Ž. Šilėnas. Ir pridūrė, kad blogiausia, jog tokia politika bandoma užpudruoti esmines problemas. Pavyzdžiui, gydytojų algos – ilgalaikės netvarkos sveikatos sistemos finansų padarinys. Bet šią problemą rengiamasi spręsti blogiausiu būdu – didinant sveikatos draudimo mokestį, kuris ir taip nemenkas žmonėms, dirbantiems pagal darbo sutartis.

Švietimo ir mokslo ministerija pateikė tikrai daug reformų iniciatyvų – ir dėl valstybinių universitetų tinklo, ir dėl profesinio mokslo, ir dėl aukštojo mokslo finansavimo. Tačiau, V. Nakrošio įsitikinimu, problema yra tai, kad jos Seime „nugludinamos“, nes ministrė – technokratė, o ne politikė, tad Seime jai sunku apginti net šiek tiek ambicingesnę poziciją.

Myli-nemyli

Ekspertai šią Vyriausybę kritikuoja, ir tai daro ne be reikalo. Visuomenės akyse ji išsiskiria nebent tuo, kad lūkesčiai buvo nepagrįstai dideli, todėl reitingų kreivės smuktelėjimas žemyn itin ryškus. Bet praėjus metams žmonių meilė ir Vyriausybei, ir premjerui nedaug skiriasi nuo jų pirmtakų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius sociologas dr. Vladas Gaidys lygina: lapkritį Algirdo Butkevičiaus Vyriausybę teigiamai vertino 18 proc., dabartinę – 21 proc. respondentų. A. Butkevičius buvo kiek populiaresnis: jį teigiamai vertino 58 proc., o dabar S. Skvernelį – 51 proc. gyventojų.

Keturi A. Butkevičiaus kabineto ministrai turėjo teigiamą nuomonių balansą – Vytenis Andriukaitis, Valentinas Mazuronis, L. Linkevičius ir Juozas Olekas. Dabar jų yra septyni – L. Linkevičius, Rokas Masiulis, R. Karoblis, Linas Kukuraitis, Bronius Markauskas, Vilius Šapoka, Liana Ruokytė-Jonsson. Tarp dabartinių ministrų, visuomenės nuomone, yra du akivaizdžiai teigiami „personažai“ – L. Linkevičius ir R. Masiulis bei du neigiami – J. Petrauskienė ir A. Veryga. Pastarojo reitingai intensyviai krinta žemyn.

V. Gaidys, paklaustas apie Vyriausybę ne kaip sociologas, o kaip pilietis, prisipažino, kad po A. Verygos pertvarkų vaistinėse, kai dėl bet kokios piliulės tenka eiti į polikliniką, ministrą prisimena bemaž kiekvieną dieną. O Švietimo ir mokslo ministerija atrodo bandanti ką nors daryti, bet niekas jos neklauso. „Visur, ne tik Vyriausybės lygmeniu, kaip Abiejų Tautų Respublikoje prieš kelis šimtus metų kiekvienas turi liberum veto teisę, ir vienas kito nepaiso, todėl nieko ir nepavyksta padaryti“, – kalbėjo V. Gaidys. Jis apgailestavo, kad negalime sutarti net dėl paminklo, ką jau kalbėti apie švietimo ar finansų reformas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"