Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Vyčio paminklas Lukiškių aikštėje: dėl idėjos sutariama, dėl įgyvendinimo – ne

 
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nesulaukę nei vyriausybės, nei Vilniaus valdžios sprendimų, koks pagaliau turėtų atsirasti paminklas vasarą pradėtoje tvarkyti Lukiškių aikštėje, visuomenininkai patys ėmėsi iniciatyvos sukurti paminklą. Vyčio paramos fondas, kurio komiteto garbės pirmininku sutiko tapti buvęs šalies vadovas Valdas Adamkus, jau paskelbė paminklo konkursą ir renka jam lėšas.

Tačiau miesto meras mano, kad konkursą turėtų organizuoti valstybės ar savivaldybės institucija. Visuomenininkai su tuo nesutinka ir darbų atidėti neketina.

Vyčio paramos fondui vadovauja atsargos generolas Česlovas Jezerskas. Prie fondo buvo įkurtas komitetas, kuriam šiuo metu priklauso beveik šimtas žmonių. Tarp jų – Mokslų akademijos prezidentas Valdemaras Razumas, Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas, kardiochirurgas Giedrius Uždavinys ir jo kolega Pranas Šerpytis, keturiolika Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų, aštuoni Kovo 11-osios akto signatarai, autoritetingi istorikai ir kitų sričių mokslininkai.

Idėją parėmė daugybė visuomenininkų

Paklaustas, kada pradėjo organizuoti Vyčio paramos fondo veiklą, vienas jo sumanytojų žurnalistas Vilius Kavaliauskas šyptelėjo: „Kai išėjau iš darbo vyriausybės kanceliarijoje. Man labai padėjo daugybė visuomeninių organizacijų, kurios praėjusių metų birželį dėl paminklo Lukiškių aikštėje statybos parašė laiškus šalies vadovei Daliai Grybauskaitei, premjerui Algirdui Butkevičiui, kultūros ministrui Šarūnui Biručiui ir Vilniaus merui Remigijui Šimašiui. Visų visuomenininkų nuomonė sutapo – tautą valstybingumo šimtmečio proga galėtų suvienyti mūsų valstybingumo simbolis Vytis“.

Mintis, kad būtent Vytis turėtų įamžinti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-metį, V. Kavaliauskui kilo, kai vieno posėdžio metu pas ką tik kadenciją baigusį premjerą Algirdą Butkevičių buvo svarstomas Kultūros ministerijos projektas dėl paminklo Lukiškių aikštėje statybos, kuriam priešinosi ir miestiečiai, ir visuomenininkai.

Posėdžio dalyviams V. Kavaliauskas parodė trijų jaunų architektų sukurtą tūrinę sidabrinę Vyčio skulptūrėlę, kuri, kaip Lietuvos valstybės dovana, buvo įteikta Japonijos imperatoriui.

Pasiūlymas visiems labai patiko, tačiau kelią jam įgyvendinti užkirto pinigų stoka. Tam, kad paminklas konkurso keliu būtų deramai sukurtas ir nukaltas, reikėtų apie pusės milijono eurų.

Ne kartą daugeliu progų girdėtas atsakymas, kad nėra lėšų, V. Kavaliauską ir jo bendraminčius paskatino įžiebti visuomeninę iniciatyvą, į kurią atsiliepė daugybė žinomų žmonių, mokslininkų, jaunimo ir šou verslo atstovų, verslininkų, mokslininkų.

Biurokratija užkerta kelią idėjoms įgyvendinti

V. Kavaliauskas neabejoja, kad, jei būtų eita biurokratiniu keliu, tai Vyčio paminklo sukūrimas ir pastatymas būtų trukęs ne vienerius metus. Juk apie tai, kad būtina sutvarkyti Lukiškių aikštę, buvo pradėta kalbėti iš karto po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., kai joje nebeliko paminklo Leninui. Tačiau tam trukdė tai nevykę projektai, tai pažeistos viešųjų pirkimų procedūros, tai dar kokie nors valdžių nesutarimai.

„Dažnai prisimenu velionio prezidento Algirdo Brazausko žodžius, kad Lietuvoje nieko neįmanoma pastatyti, nes viską sužlugdo begalinės diskusijos ir ginčai. Būtent dėl to nebuvo įgyvendintas sumanymas pastatyti skulptoriaus Gedimino Jokūbonio sukurtą Jono Basanavičiaus paminklą skverelyje tarp Vilniaus universiteto ir Signatarų namų. Juk beveik visi paminklai Lietuvoje pastatyti visuomeninės iniciatyva“, – sakė V. Kavaliauskas.

Pasiryžęs paaukoti M. K. Čiurlionio paveikslus

V. Kavaliauskas neabejoja, kad pavyks surinkti Vyčio paminklo statybai reikiamą pinigų sumą. Šiuo metu jau paaukota dešimtadalis būtinų pinigų. Pirmasis 500 eurų paaukojo UNESCO generalinės direktorės patarėjas Henrikas Juškevičius.

Pasak V. Kavaliausko, aukoja ir žinomi žmonės, ir turtingi verslininkai, ir net pensininkai.

„Jei pinigų pritruktų, esu pasiryžęs iš savo kolekcijos parduoti du M. K. Čiurlionio paveikslus. Manau, kad jų vertė tikrai įrodytų mūsų fondo mokumą“, – teigė V. Kavaliauskas.

Kiekvienam, net ir eurą paaukojusiam žmogui, bus įteiktas Vyčio paramos fondo diplomas su padėka, kad prisidėjo prie nepriklausomybės šimtmečio įamžinimo.

Konkurse dalyvauja šeši skulptoriai

Vyčio paramos fondo paskelbtame konkurse paminklui Lukiškių aikštėje sukurti dalyvauja šeši žinomi skulptoriai, tačiau kol kas jų pavardės neatskleidžiamos.

Darbus konkursui kūrėjai turėtų pristatyti iki kitų metų sausio 27 d.

Pasak V. Kavaliausko, būti konkurso komisijos pirmininku buvo siūloma miesto merui Remigijui Šimašiui, tačiau jis aiškaus atsakymo iki šiol nedavė.

R. Šimašius mano, kad konkursą ir jo įgyvendinimo priežiūrą turi būti pavesta organizuoti valstybės ar savivaldybės institucijai.

„Paminklo „Vytis“ pastatymas Lukiškių aikštėje turi išskirtinę reikšmę Lietuvos visuomenei ir Vilniaus miesto gyventojams dėl aikštės sakralumo, reprezentatyvumo ir šiuolaikinių poreikių. Paminklo konkursas turi būti viešas. Visiems norintiems asmenims ar jų įsteigtiems fondams turi būti sudaryta galimybė prisidėti prie iškilios idėjos įgyvendinimo proceso, taip pat ir finansiniais ištekliais“, – įsitikinęs Vilniaus meras.

R. Šimašius taip pat yra sakęs, kad sprendimas dėl konkurso sąlygų, organizavimo, konkurso finansavimo bei paminklo statybos darbų turi būti priimtas valstybės lygiu, pritarus Lietuvos 100-čio minėjimo programos įgyvendinimo koordinacinei komisijai: „Paminklo pastatymo organizatorius, konkurso sąlygos, pats konkursas ir jo finansavimo modelis taip pat turėtų būti pristatyti visuomenei. Vyčio paramos fondas ir kiti esantys ar naujai susikūrę fondai turi turėti galimybę dalyvauti tvarkant Lukiškių aikštę, pritaikant ją šventiniams renginiams bei statant Vyčio paminklą.“

Darbų atidėti neketina

Miesto vadovo siūlymus dar ir dar kartą tartis V. Kavaliauskas vertina skeptiškai, nes, jeigu dar bus delsiama, tai iki 2018 m. vasario 16 d. tiesiog nebus suspėta sukurti ir pastatyti Vyčio paminklą Lukiškių aikštėje.

„Labiausiai, mano galva, ir vyriausybei, ir miesto valdžiai stinga supratimo, kad nepriklausomybės 100-mečio įamžinimui stinga socialinio turinio. Nei fejerverkai, nei šventiniai minėjimai ar koncertai tautos nesuvienys. Jai reikia suteikti galimybę pačiai nutarti, kaip turėtų būti įamžintas mūsų nepriklausomybės jubiliejus. Manau, kad mums visiems norėtųsi ne tik pamatyti kažką prasmingo, bet ir turėti galimybę dalyvauti, kuriant tai, kas išliks ir po mūsų“, – įsitikinęs V. Kavaliauskas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisRinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"