Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

VRM turės griūvančią bažnyčią

 
2017 07 29 6:00
Šiuo metu Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią Švietimo ir mokslo ministerija perduoda Vidaus reikalų ministerijai.
Šiuo metu Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią Švietimo ir mokslo ministerija perduoda Vidaus reikalų ministerijai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kam Vidaus reikalų ministerijai (VRM) maldos namai? Gal kad jos kompetencijai priskiriami valstybės tarnautojai ir policininkai, o ir vieni, ir kiti turi tiek nuodėmių, jog būtinai reikia atskirų maldos namų joms išpažinti? Deja, perimamas pastatas visai netinka šiai funkcijai.

Pernai per „Kultūros naktį“ po 25 metų tylos visuomenei ir menui atsivėrė viena unikaliausių Vilniaus erdvių – sovietmečiu Lietuvos kooperatyvų sąjungos daržovių sandėliu paversta Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia. Vaizdas pribloškė: šventovė perskrosta dviem gelžbetoninėmis perdangomis, tapo triaukšte patalpa. Taip sovietmečiu buvo padidintas jos talpumo koeficientas.

Siaubinga. Tačiau ne mažiau siaubinga, kad per 27 su puse metų vaizdas nepasikeitė, tik čia jau nebėra daržovių.

Žada renovuoti ir rūpintis sielovada

Į klausimą, kodėl VRM nusprendė perimti šį apleistą bažnyčios pastatą iš dabar jį valdančios kitos ministerijos – Švietimo ir mokslo (ŠMM), VRM Bendrojo departamento patarėja Giedrė Šešelgienė atsakė taip: „Šią bažnyčią nutarta perimti siekiant ją renovuoti ir atverti plačiajai visuomenei, taip pat įrengti daugiafunkces erdves pareigūnų sielovadai, meninėms iniciatyvoms, bendruomenių veiklai.“

O pasidomėjus ŠMM, kodėl atsisakė maldos namų, ši informavo, kad VRM kreipėsi su tokiu prašymu, nes turi galimybę anksčiau pradėti prasmingai naudoti tas patalpas. ŠMM jomis nesinaudojo, tik čia nereguliariai buvo leidžiama organizuoti įvairius renginius, tad mielai atidavė. Dabar kaip tik vyksta turto perdavimo ir perėmimo procesas.

G. Šešelgienė minėjo, kad policijos kapelionas Algirdas Toliatas šioje erdvėje ir toliau rūpinsis pareigūnų sielovada, taip pat planuojama, jog tai bus bendruomenės namai, turintys sielovados funkciją. Pats A. Toliatas, kol bažnyčia oficialiai dar nepriklauso VRM, nenori atskleisti visų savo vizijų. Tik kaip Vilniaus miesto gyventojas ir kaip kunigas mano, kad būtų nuostabus dalykas šį apleistą, griūvantį, miestiečiams uždarą pastatą sutvarkyti ir atverti žmonėms, „įveiklinti“.

Pinigų užteko viskam, išskyrus maldos namus

Padėk, Dieve, VRM intencijoms restauruoti dabar avarinės būklės bažnyčią. Bet lig šiol net Dievas nepadėjo pastatui grąžinti jo ankstesnio vaizdo ir funkcijos. VRM informuoja, kad perėmus šventovę bus vertinamas lėšų jai sutvarkyti poreikis. Tam tikslui planuojama prašyti ES struktūrinių ir kitų fondų paramos. Beje, po „Kultūros nakties“, kai miestiečiai pirmą kartą galėjo pamatyti dabartinį bažnyčios vidaus vaizdą, būta siūlymų restauruojant ją palikti dalį gelžbetoninių perdangų kaip sovietmečio režimo barbariškumo reliktą.

Be kita ko, VRM perima tik maldos namų pastatą, nors ligšiolinės jo valdytojos ŠMM žinioje buvo ir dalis Augustinų vienuolyno pastatų. ŠMM iš griuvėsių pakėlė daug jai patikėtų statinių, išskyrus vieną – bažnyčią. Jos šventorius dabar yra tapęs automobilių stovėjimo aikštele.

Augustinų vienuolyno ansamblis, taip pat bažnyčia ŠMM buvo priskirti beveik prieš 10 metų. Ministerija žadėjo vienuolyno pastatus panaudoti švietimo reikmėms, o maldos namus pritaikyti renginiams. Skelbta, kad jau 2014-aisiais dalyje atnaujintų patalpų įsikurs Europos humanitarinis universitetas (EHU). Tačiau restauravimo darbai užtruko iki dabar, o EHU per pastaruosius trejus metus įsivėlė į skandalus, sumažėjo jo studentų skaičius, universitetas prarado rėmėjų, tad dabar į šiuos pastatus jau nelabai būtų ką ir įkelti. Kitą dalį patalpų, rekonstravus jas, ketinama skirti greta esančiai Vytauto Didžiojo gimnazijai.

Vietoj katalikiškos gimnazijos – nekilnojamojo turto verslas

Tiesa, ŠMM šias valdas gavo ne iš didelio noro tapti nekilnojamojo turto, tegul ir aukso vertės, magnate. Jos ministerijai buvo priskirtos nustačius, kad ligtolinis pastatų panaudojimas yra neteisėtas, o patalpos turi būti perduotos administruoti valstybei.

Lietuvių katalikių sąjunga, kuriai vadovavo Elena Gaidienė, dabar jau buvusio ilgamečio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko ir ekspremjero uošvė, 1991 metais paprašė Vilniaus miesto tarybos skirti jai Augustinų vienuolyno pastatus katalikiškai gimnazijai įsteigti. Vilniaus arkivyskupija tam neprieštaravo, juolab kad iki sovietų okupacijos tie pastatai priklausė ne bažnyčiai, o universitetui. Tačiau, kaip vėliau nustatė teismai, Vilniaus miesto taryba nepagrįstai rėmėsi Katalikų bažnyčios padėties restitucijos aktu ir Katalikių moterų sąjungai neteisėtai perdavė neatlyginamai naudoti šį didžiulį 6 tūkst. kv. m kompleksą.

Katalikiška gimnazija taip ir nebuvo įsteigta, motyvuojant tuo, jog mokyklų rinka jau prisotinta. Neatsirado ir žadėto katalikiško vaikų darželio. Katalikėms kur kas geriau sekėsi kitoje – nekilnojamojo turto verslo – srityje. Katalikių moterų sąjunga nuomojo patalpas, kurias pati gavo nemokamai, o dalį jų pardavė už milijoną litų. 2007 metais teismai nurodė grąžinti patalpas ir Vilniaus miesto savivaldybei sumokėti 1 mln. litų, gautų už parduotus pastatus. Kompleksą kartu su bažnyčia nutarta priskirti ŠMM.

Toks neramus buvo Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios gyvenimas pastaruosius dešimtmečius. Ir ne vien tuo laiku. Toks likimas ją lydėjo nuo pat 1670-ųjų, kai šioje vietoje, kaip manoma, buvo pastatyta pirma medinė koplyčia ar bažnyčia. Po devynerių metų čia iškilo nauja medinė bažnyčia, o 1742-aisiais šiai sudegus, vienuoliai augustinai, padedami geradarių, 1746–1768 metais pasistatė mūrinę šventovę, išlikusią iki mūsų dienų. 1852 metais ji buvo patikėta karmelitų globai, bet po poros metų uždaryta, o 1859-aisiais rekonstruota į Šv. Andriejaus cerkvę. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos paveikslas ir kiti liturginiai reikmenys perkelti į Šv. Jonų bažnyčią, vargonai ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto portretas – į Vilniaus arkikatedrą, kurioje kabo iki šiol. 1918 metais bažnyčia grąžinta katalikams ir restauruota.

Ar nauja Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios šeimininkė VRM suteiks jai ramybę, kol kas nėra garantijų. Policininkai į piketus ateina ir basi, nes trūksta lėšų net batams, o bažnyčios renovacijai juk prireiks milijonų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"