Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

VRM planai: didmiesčiai – be rajonų

 
2017 10 25 8:20
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vidaus reikalų ministerija (VRM) puoselėja sumanymą panaikinti vadinamąsias žiedines savivaldybes, kurių centrai yra kitų savivaldybių (t. y. miestų) teritorijose. Lietuvoje yra šešios žiedinės savivaldybės: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų.

Planai naikinti žiedines savivaldybes numatyti Lietuvos regioninės politikos gairių – Baltosios knygos – projekte, kuris dabar pateiktas svarstyti visuomenei. Savivaldybių atstovai neskuba komentuoti tokių sumanymų, motyvuodami tuo, kad apie juos dar nedaug žino.

Tačiau politikai vertindami šiuos planus įžvelgia grėsmių ir vadina tai savivaldos centralizavimu. Politologai užsimena, kad kai kuriose vietovėse sumenktų tautinių mažumų, o kai kur – ir politinių partijų įtaka.

Svarbiausia – ekonomikos gyvybingumas

Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys „Lietuvos žinioms“ teigė, kad Baltojoje knygoje, nubrėšiančioje regioninės politikos gaires artimiausiam dešimtmečiui, siūloma visiškai atsisakyti žiedinių savivaldybių. „Kol kas nenustatyta konkrečių terminų ir galutinių sprendimų dar nėra“, – pabrėžė viceministras. Anot jo, VRM šiuo metu atlieka apklausas, tariasi su merais, ką ir kaip būtų galima daryti, kad būtų sugretintos teritorinės plėtros tarp dviejų savivaldybių galimybės, gyventojams būtų teikiamos geresnės paslaugos. Viceministras pabrėžė, kad bet kuriuo atveju bus atsižvelgiama į galimus savivaldybių dydžius, nes svarbiausia – atgaivinti savivaldybių ir regionų ekonomiką.

G. Surplio teigimu, žiedinės savivaldybės suinteresuotos vykdyti liberalią gyvenamosios statybos politiką, nes nuo to didėja jų biudžeto pajamos. Tačiau jos nesuinteresuotos kurti pakankamos apimties viešosios infrastruktūros, siekdamos, kad gyventojai toliau naudotųsi mieste esančių įstaigų paslaugomis. Tuo metu miestai bando išvengti kitų teritorijų gyventojų aptarnavimo ir taiko įvairius ribojimus. Dėl to kenčia miestų pakraščių gyventojai.

Piestu nestotų

Neoficialiai užsimenama, kad žiedinių savivaldybių pertvarką būtų galima pradėti nuo eksperimento su bandomosiomis savivaldybėmis. Tokios galėtų būti Šiaulių miestas bei rajonas. Svarstoma dalį esamos Šiaulių rajono savivaldybės prijungti prie numatomos įkurti Kuršėnų savivaldybės, o kitą dalį – prie Šiaulių.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas tikino jokių dokumentų, susijusių su tokia administracine reforma, dar neregėjęs. Tačiau, anot jo, ir dabar Šiauliuose esama gatvių, kurių vienoje pusėje – miesto ribos, o kitoje – rajono teritorija (kai gyvenamieji namai pastatyti abipus gatvės). „Tiek savivaldybei, tiek gyventojams būtų paranku, kad šie namai priklausytų vienam administraciniam dariniui – nekiltų nesusipratimų dėl šiukšlių išvežimo ar kitokių paslaugų gyventojams teikimo“, – tvirtino A. Visockas. Vis dėlto Šiaulių miesto meras abejojo, ar būtų racionalu į vieną jungti Šiaulių miesto ir rajono savivaldybes, nes jos yra labai skirtingos – viena labai „miestietiška“, o kitoje vyrauja žemės ūkio veikla.

Šiaulių rajono vadovas Antanas Bezaras tik pajuokavo: „Kiekvienas karalius norėtų išplėsti savo valdas.“ Tačiau jis teigė neprieštarausiantis, kad dalis šiuo metu rajonui priklausančių priemiestinių Šiaulių teritorijų būtų priskirta miestui, nes ten gyvena mieste dirbantys žmonės.

Povilas Urbšys: "Lietuvoje savivaldybės jau dabar yra bene stambiausios iš visų Europos Sąjungos šalių."
Povilas Urbšys: "Lietuvoje savivaldybės jau dabar yra bene stambiausios iš visų Europos Sąjungos šalių."

Kelia koją į Kuršėnus

Abu merai pripažino apie galimą administracinę reformą žinantys daugiausia tik iš nuogirdų. „Prieš rinkimus kai kurios partijos vis užsimindavo, kad bus kuriamas Kuršėnų rajonas“, – sakė Šiaulių rajono meras. Anot jo, Šiaulių rajono savivaldybė jau pamažu keliasi į Kuršėnus – ten jau dabar dirba savivaldybės administracijos Kultūros, Socialinės paramos skyriai, taip pat – Socialinių paslaugų centras, paveldosaugos specialistai, jaunimo reikalų koordinatorė. Nuo šio ketvirtadienio kartą per savaitę Kuršėnuose po pusę dienos veiks ir mero priimamasis.

A. Bezaro teigimu, jei iš tikrųjų būtų įkurta Kuršėnų savivaldybė, vietos gyventojams tai būtų labai patogu. Tačiau atsirastų kur kas daugiau problemų kito rajono pakraščio, esančio rytinėje Šiaulių rajono dalyje, žmonėms – jiems būtų labai sudėtinga pasiekti savivaldybės centrą, reikėtų važiuoti per Šiaulių miestą. Šiaulių rajono meras užsiminė, kad kuriant Kuršėnų savivaldybę reikėtų atsižvelgti į dar vieną aspektą. Anot jo, tai būtų labai „žemdirbiška“ vietovė, į jos biudžetą įplauktų labai nedaug gyventojų pajamų mokesčio, tad galėtų prireikti valstybės dotacijų.

Arčiau žmonių

Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad prieš keletą metų buvo atlikta Alytaus miesto ir Alytaus rajono gyventojų apklausa. „Jos rezultatai parodė, jog gyventojai tokiam jungimui nepritartų. O rengiant kokias nors pertvarkas pirmiausia derėtų atsiklausti ne tik savivaldybių vadovų nuomonės, bet ir žmonių, kurie ten gyvena“, – teigė A. Vrubliauskas.

Pasak jo, jei būtų nuspręsta jungti žiedines savivaldybes, reikėtų pagalvoti apie žemesnę savivaldos pakopą – seniūnijas, kurios dabar yra savivaldybių padaliniai. Juk tik renkant seniūnijų vadovus, t. y. seniūnus, vietos valdžią būtų galima priartinti prie žmonių.

Apie tai prakalbo ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys. „Matau VRM siekį centralizuoti savivaldą. Tačiau siekdami veiksmingos savivaldos turėtume galvoti apie tai, kaip decentralizuoti valdymą ir savivaldą priartinti prie žmonių bei sustiprinti žmonių dalyvavimą vietos valdžioje“, – pabrėžė Seimo narys. Pasak jo, Lietuvoje savivaldybės jau dabar yra bene stambiausios iš visų Europos Sąjungos šalių. Kitur jos kaip tik buvo smulkinamos, o Lietuvoje padaryta priešingai – buvo panaikinta anksčiau egzistavusi žemiausia savivaldos pakopa – apylinkių tarybos, liko tik rajonų ar miestų tarybos.

Pasigenda analizės

Politologas, humanitarinių mokslų daktaras profesorius Algis Krupavičius atkreipė dėmesį į dar vieną tokios pertvarkos pavojų. Žiedinių savivaldybių reforma paliestų ir Vilniaus rajoną, kuriame daug tautinių mažumų gyventojų. „Nors demografiniai pokyčiai pastaruoju metu keičia ir šio rajono gyventojų sudėtį, tačiau prieš priimant sprendimus reikėtų atsižvelgti ir į tai“, – sakė jis. Anot politologo, stambinant savivaldybes gali sumažėti tautinių mažumų įtaka vietos savivaldai.

Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst vakar nepanoro detaliau komentuoti sumanymo naikinti žiedines savivaldybes ir kaip tai atsilieptų būtent Vilniaus rajonui. „Per 10 metų jau trečią kartą pasigirsta siūlymų pertvarkyti žiedinių savivaldybių teritorijas. Galutinį sprendimą dėl teritorijų suskirstymo balsavimu priims gyventojai“, – toks buvo Vilniaus rajono merės atsakymas „Lietuvos žinioms“.

Algis Krupavičius: "Stambinant savivaldybes gali sumažėti tautinių mažumų įtaka vietos savivaldai."
Algis Krupavičius: "Stambinant savivaldybes gali sumažėti tautinių mažumų įtaka vietos savivaldai."

A. Krupavičius, be kita ko, teigė pasigendantis ir 1999–2000 metais vykdytos savivaldybių reformos apžvalgos. Juk tada buvo įkurta Marijampolės savivaldybė, apimanti ne tik miestą, bet ir trečdalį buvusio Marijampolės rajono, visą jo vidurį. Šis rajonas panaikintas, jo pietūs tapo Kalvarijos, o šiaurė – Kazlų Rūdos savivaldybe. Kalvarijos savivaldybei tada priskirta ir dalis Vilkaviškio rajono, o Kazlų Rūdos savivaldybei – dalis Šakių rajono.

A. Krupavičiaus nuomone, kol kas labai sunku prognozuoti, kokių pasekmių minėta reforma gali turėti, pavyzdžiui, jungiant Vilniaus ar Kauno miestų bei šių rajonų savivaldybes. „Lietuvos viešojoje politikoje trūksta būsimų sprendimų pasekmių vertinimo. Elgiantis nuosekliai ir logiškai, reikėtų įvertinti jau esamus atvejus (pavyzdžiui, Marijampolės) ir pabandyti modeliuoti, kokie gali būti sprendimų padariniai“, – sakė A. Krupavičius.

Praras gardų kąsnelį

Politologas Bernaras Ivanovas pabrėžė, kad VRM sugalvota reforma gali padidinti trintį tarp šalies politinių partijų, kurios kai kuriose savivaldybėse yra tarsi „įaugusios“. Mat kartais partijų siekis savivaldybėse būna ne gyventojų interesų tenkinimas, o noras rinkimams ar kitai veiklai sukaupti kuo daugiau įtakos ir lėšų, dažniausiai – iš savivaldybių įmonių.

„Kartais ne itin skaidrus savivaldybių įmonių įtakos ir lėšų panaudojimas yra iššūkis mūsų valstybei. Reikėtų ne jungti savivaldybes, o reikalauti, kad jos efektyviau valdytų turimą turtą. Galbūt dalį jo būtų galima privatizuoti, restruktūrizuoti, kad kiltų kuo mažiau pagundų“, – tikino B. Ivanovas. Jis perspėjo, kad likviduoti savivaldybes „būtų paskutinis dalykas tokioje valstybėje, kurioje savivalda ir taip nėra išplėtota, sustingusi ir pajungta valdžios „vertikalei“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"