Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Viskas, kas draudžiama žemės savininkams – viename įstatyme

 
2018 03 17 18:56
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Aplinkos ministerija siūlo perkelti į vieną įstatymą šiuo metu išsibarsčiusius draudimus žemės savininkams bei steigti registrą, kuriame būtų galima patikrinti, ką draudžiama daryti konkrečiame sklype.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas apimtų per 20-yje teisės aktų esančius įvairius veiklos apribojimus: statyti statinius, kasinėti, tiesti elektros linijas, ganyti gyvulius, statyti automobilius ir kitus.

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktoriaus pavaduotoja Monika Biraitė-Juodvalkienė BNS sakė, kad Vyriausybei pritarus ir Seimui priėmus įstatymą, kiekvienam prieinama posistemė Registrų centre būtų sukurta per artimiausius kelerius metus.

„Joje būtų registruotos visos teritorijos ir apribojimai. Nes šiandien nutinka taip, kad tos teritorijos apsaugos zonos įrašomos į NT registrą, žmogui duodamą išrašą. Bet nutinka dažnai taip, kad jos ir nebūna įrašytos ir žmogus nežino, ar jam yra kažkokie apribojimai, ar ne. Mintis yra ta, kad žmonės galės, įvedę į tam tikrą tinklalapį, įrašyti konkretų sklypo numerį ir matys, ar yra kažkokie apribojimai toje teritorijoje, ar ne“, – teigė ji.

Manoma, kad šie pakeitimai padėtų išvengti nesusipratimų, kai įsigydami sklypus savininkai tik vėliau sužino, kad teritorijoje, pavyzdžiui, gali būti ribojamos statybos.

Su panašia situacija prieš dvejus metus buvo susidūrusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė – ji greta Vilniaus, Pašilių kaime buvo įsigijusi 16 arų žemės sklypą už 50 tūkst. eurų, tačiau ją pardavė paaiškėjus, kad namo statyba gali būti draudžiama, nes sklypas yra greta išžvalgyto žvyro telkinio ir čia potencialiai gali būti naudingųjų iškasenų.

M. Biraitė-Juodvalkienė tvirtino, kad nustatomų apsaugos zonų, kuriose yra draudimai, kilmė yra dvejopa: jais siekiama arba apsaugoti patį objektą, pavyzdžiui, vandens telkinį, arba apsaugoti aplinkinius nuo, pavyzdžiui, pavojingų objektų, kaip Ignalinos atominė elektrinė.

„Mintis buvo ta, kad draudimai, pagal Konstituciją, gali būti įtvirtinti tik įstatymu. Todėl, vadovaujantis konstitucine doktrina, ir nusprendė Vyriausybė priimti vieną įstatymą, kuriame būtų surašyti draudimai, apribojimai“, – sakė ministerijos atstovė.

Tai taip pat būtų savotiškas saugiklis, jog griežtinti ar švelninti draudimus, įvesti naujus būtų galima tik Seimo sprendimu, o ne ministro įsakymu, kaip daugeliu atvejų yra šiuo metu.

Tikimasi, kad Seimas įstatymą priims dar per pavasario sesiją.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"