Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Vidaus auditai: ar vieni akli, ar kiti kurti

 
2018 11 07 8:50
 Žiniasklaidoje vienas po kito ėmė sklisti įtarimai dėl galbūt imituojamų viešųjų pirkimų./
 Žiniasklaidoje vienas po kito ėmė sklisti įtarimai dėl galbūt imituojamų viešųjų pirkimų./ pexels.com nuotrauka

Mokesčių mokėtojai valdiškoms įstaigoms „samdo“ visą batalioną vidaus auditorių, kad šie padėtų valdininkams pamatyti savo klaidas ir jas taisyti. Tačiau visuomenei nevalia žinoti, ar auditoriai tas blogybes pastebi, ar įstaigų vadovai jas pripažįsta ir ko jie imasi.

Valdiškose įstaigose pernai buvo 435 vidaus auditorių etatai. Tiesa, kitas klausimas, kodėl net 71 jų buvo laisvi. Atlikta 1060 vidaus auditų. Dar vienas klausimas: kodėl pastaruoju metu jų kasmet mažėja, pavyzdžiui, 2015-aisiais šis skaičius siekė 1426. Pernai pateikta beveik 8 tūkst. rekomendacijų. Dar vienas klaustukas: kodėl visuomenė sužinojo vos apie vieną kitą iš jų ir tai dažniausiai – tik kilus kokiam nors skandalui.

Tikrino, bet slepia, ką rado

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė dėl įtartinų sandorių jai pavaldžiuose Ugdymo plėtotės centre (UPC) ir Švietimo aprūpinimo centre (ŠAC) prieš porą savaičių net šaukėsi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų. Žiniasklaidoje vienas po kito ėmė sklisti įtarimai dėl minėtose įstaigose galbūt imituojamų viešųjų pirkimų. BNS atskleidė, kad jų tarnautojai patys suranda ekspertus, „juos „pakiša“ po bendrovėmis“, o šios ir laimi konkursus. Kai kurie pirkimų laimėtojai neturi nė vieno darbuotojo, o kai kurie – jokių sąsajų su švietimo sritimi. Milijonai taškomi ir įtartiniems pirkimams, kuriuose persipina šių švietimo įstaigų darbuotojų šeimos nariai. Skandalinga situacija susidomėjo ir STT, ir Seimo Antikorupcijos komisija, ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).

Beje, STT jau ne vieną kartą atskleidė neskaidrius ir valstybės pinigus nepamatuotai švaistančius UPC sandorius dėl vadovėlių ir jų vertinimų, prieš porą metų į tai dėmesį atkreipė dėmesį ir Valstybės kontrolė (VK).

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) griebėsi ir vidinių tikrinimų. Beje, taip pat nebe pirmą kartą. Tai ir keisčiausia, nes vidaus auditai pernai atlikti abiejose įtarimus pasėjusiose įstaigose. Tačiau išlieka paslaptis, ar ŠMM vidaus auditoriai buvo akli, ar ŠMM vadovybė – kurčia jų įžvalgoms.

Paskambinus į ŠMM Vidaus audito skyrių, vyriausioji specialistė Aurelija Šerpetauskaitė informavo, kad su informacija apie auditus ir jų ataskaitomis galima susipažinti tik ministrei raštu leidus tai daryti. ŠMM Komunikacijos skyrius patvirtino: „Kaip nustatyta vidaus auditą reglamentuojančioje metodikoje, vidaus audito ataskaitos neviešinamos. Metodika parengta pagal pavyzdinę Finansų ministerijos vidaus audito metodiką. Galime teikti tik apibendrintą informaciją, kiek auditų atlikta: šiemet – 24, pernai – 36.“

Auditoriai atskleidžia galbūt net nusikalstamų dalykų, tačiau nemato, kad į tai kas nors reaguotų, o koks nors valdiškas „tranas“ toliau išdidžiai marširuoja ministerijos koridoriais.

Todėl pavyko išgauti tik „paslaptį“, kad UPC ir ŠAC pernai atliktas veiklos ir finansinis auditas, tačiau susipažinti su jo medžiaga ar išvadomis „Lietuvos žinios“ leidimo negavo.

Pasiūlymus blokavo

Paslapties šydas nuo vidaus audito skyrių praskleidžiamas retai, nebent vidaus auditoriai patys neapsikenčia, kad dangstomos jų nustatytos blogybės. Neoficialiai kalbantis vienas kitas jų prisipažįsta besijaučiantis Sizifu – atskleidžia nemažų ydų ar net galbūt nusikalstamų dalykų, bet nemato, kad į tai būtų sureaguota, o koks nors valdiškas „tranas“, kurio nuodėmes nustatė vidaus auditoriai, toliau išdidžiai marširuoja ministerijos koridoriais.

Unikalus atvejis šį vasarį nutiko Teisingumo ministerijoje (TM): drąsa atskleidžiant kalėjimų sistemos piktžaizdes pagarsėjusi Rasa Kazėnienė, tuomet TM Centralizuoto vidaus audito skyriaus vyriausioji specialistė, į viešumą iškėlė ministerijos vadovybės bandymus blokuoti vidaus auditorių pasiūlymus ištirti galbūt nusikalstamus atvejus. Tik pradėjus Pravieniškių pataisos namų auditą išaiškėjo, jog buvo švaistomas valstybės turtas, tad vidaus auditoriai pasiūlė kreiptis į atitinkamas institucijas, kad būtų pradėtas tyrimas. Tačiau, anot R. Kazėnienės, šiuos veiksmus užblokavo tuometis teisingumo viceministras Raimondas Bakšys. „Tęsėme auditą toliau, o Pravieniškių pataisos namai rengė sau dirvą tam, kad galėtų visas aplinkybes šiek tiek sušvelninti“, – tuomet pasakojo R. Kazėnienė. R. Bakšys su kaltinimais dėl tyrimo blokavimo nesutiko, bet vis tiek iš pareigų pasitraukė. Netrukus postą paliko ir dėl situacijos ministerijoje nevaldymo kritikuota tuometė teisingumo ministrė Milda Vainiutė. Tačiau ilgai be valdiško posto ji neišbuvo – neseniai ji paskirta Seimo kontroliere.

Dar viena išimtis iš slaptumo taisyklės – šiemet vasarą viešai paskelbta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vidaus auditoriai, tyrę ministerijos ir šešių pavaldžių įstaigų viešuosius pirkimus iš „Conversio“, vadovaujamo teisingumo ministru vos netapusio ir neblaivaus vairavusio Juliaus Pagojaus, įžvelgė galimus išankstinius neteisėtus susitarimus ir neskaidrų paslaugų pirkimą. Dalis sutarčių nutraukta, SADM kreipėsi į VPT ir STT.

Tačiau SADM, paprašyta pateikti, kokie dar auditai buvo atlikti per pastaruosius porą metų ir kokios buvo jų išvados, atsakė, kad šios ataskaitos skirtos tik vidaus naudojimui. „Todėl prašom patikslinti, kur ir kokiais tikslais šie duomenys bus naudojami?“ – klausė SADM Strategijų, prognozės ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Ablačinskaitė. Paaiškinus, kad „Lietuvos žinios“ norėtų pagirti, kaip ministerijos pačios sugeba atskleisti ir taisyti klaidas, pažadėjo informaciją pateikti „kitos savaitės pradžioje“. Tačiau jos taip ir nepateikė.

Skelbti neįpareigoja, bet ir nedraudžia

Net kelių ministerijų atstovai spaudai prisipažino ir patys niekada negirdėję, ką nuveikė vidaus auditoriai. O jų ministerijose, kur šie padaliniai centralizuoti, dirba net po trylika vidaus auditorių. Tačiau ką ten jų darbo rezultatai, jei net auditų temos prilygintos valstybės paslapčiai. Ministerijos slaptumą motyvuoja finansų ministro įsakymu dėl pavyzdinės vidaus audito metodikos. Tiesa, jis priimtas prieš penkiolika su puse metų. Nuo to laiko viešumo reikalavimai, tikėtina, turėjo būti pasikeitę.

Vidaus auditas pernai atliktas ir Ugdymo plėtotės centre. Tačiau išlieka paslaptis, ar Švietimo ir mokslo ministerijos vidaus auditoriai buvo akli, ar ministerijos vadovybė - kurčia jų įžvalgoms.Alinos Ožič nuotrauka
Vidaus auditas pernai atliktas ir Ugdymo plėtotės centre. Tačiau išlieka paslaptis, ar Švietimo ir mokslo ministerijos vidaus auditoriai buvo akli, ar ministerijos vadovybė - kurčia jų įžvalgoms.Alinos Ožič nuotrauka

Tačiau nors visoms ministerijoms galioja tie patys įstatymai, slaptumo lygis jose skirtingas. Žinoma, visur privalu laikytis asmens duomenų apsaugos teisinio reguliavimo, o specifinėse srityse, pavyzdžiui, krašto apsaugos, ir dar didesnio budrumo. „Krašto apsaugos ministerijos vidaus audito ataskaitose yra jautrios informacijos apie pajėgumus ir parengtį bei duomenų, kuriems suteiktos slaptumo žymos, todėl jos nėra skelbiamos viešai, siekiant nepakenkti valstybės nacionaliniam saugumui, taip pat laikantis fizinių asmenų duomenų apsaugos įstatymų“, – rašoma šios ministerijos atsakyme.

Vyriausybės kanceliarija, Finansų ministerija, ŠMM, SADM neatskleidė „paslapties“: ne tik to, ką nustatė, bet net ir ką tyrė vidaus auditoriai pastaruosius dvejus metus.

Kitos ministerijos buvo bent kiek atviresnės: Energetikos, Sveikatos, Susisiekimo (SM), Žemės ūkio, Užsienio reikalų, Teisingumo, Vidaus reikalų ministerijos atsiuntė savo vidaus auditų tyrimų planus. Vidaus reikalų ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius pažadėjo, kad, jei norėtume susipažinti su kuria nors konkrečia ataskaita, tokia galimybė būtų sudaryta.

„Esame pasirengę atsakyti į visus jums aktualius klausimus“, – žadėjo ir SM Komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė. Ji pridūrė, kad apie esminius nustatytus pažeidimus nuolat informuoja visuomenę pranešimais spaudai. Tačiau ieškant tokių pranešimų nejučia peršasi prielaida, kad esminių pažeidimų nustatoma itin retai.

Ūkio ministerija pasidžiaugė, ką pagerino įgyvendindama vidaus auditorių rekomendacijas: sklandžiau pereita prie naujo Darbo kodekso reikalavimų taikymo, nustatytos darbuotojų atsakomybės sritys, pagerinta organizacinė struktūra, tobulinamas strateginio planavimo procesas ir kt.

Aplinkos ministerija – dar atviresnė: ji vidaus audito skyriaus darbo planus viešai skelbia savo tinklalapyje.

Vyriausybės kanceliarija, Finansų, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neatskleidė „paslapties“: ne tik to, ką nustatė, bet net ir ką tyrė vidaus auditoriai pastaruosius dvejus metus.

Tačiau ką nustatė vidaus auditoriai, slepia visos (išskyrus vieną) ministerijos. Toks slaptumas motyvuojamas teisės aktais. Taip, jie nereikalauja skelbti, kokie trūkumai nustatyti valdiškoje įstaigoje, bet ir nedraudžia. Tačiau tik vienintelė Kultūros ministerija pernai savo tinklalapyje ėmė viešai skelbti vidaus auditorių ataskaitų santraukas.

Ragino keistis, tačiau pokyčių nedaug

„Teisės aktai neįpareigoja viešinti ar skelbti vidaus audito tarnybų ataskaitų. Tačiau pernai atlikto VK audito „Ar sudarytos sąlygos viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemai efektyviai veikti“ metu atkreipėme dėmesį į efektyvios vidinės ir išorinės komunikacijos svarbą siekiant vidaus kontrolės tikslų“, – priminė VK Valdymo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Jūra Ivonaitytė.

Valstybės auditoriai konstatavo, kad vidaus kontrolės sistemos dažnai nepadeda gerinti veiklos rezultatų, o šią sritį reglamentuojantis įstatymas tam nesudaro pagrindo, todėl jį būtina keisti. Nors esama ir gerų pavyzdžių, vis dėlto daugelio audituotų ministerijų vidaus kontrolės sistemos pasirodė neorientuotos į tinkamą veiklos organizavimą ir kokybę, o tai rodo neatsakingą požiūrį į visą sistemą. Pagal tarptautines vidaus audito rekomendacijas viena svarbiausių prievolių įstaigų vadovams – ne tik rizikos vertinimas, kontrolės stebėsena, bet ir informavimas apie tai. Tačiau neatrodo, kad ministerijos būtų išgirdusios šias prieš pusantrų metų VK išsakytas rekomendacijas.

Išorinė kontrolė, ar efektyvus vidaus auditas, beveik neegzistuoja. Įstaigų vidaus audito tarnybų metiniai veiklos planai siunčiami VK, FM – metinės jų veiklos ataskaitos, o pagal jas parengta viešai prieinama apibendrinta metinė visų vidaus audito tarnybų veikimo ataskaita teikiama Vyriausybei ir Seimo Audito komitetui.

Tačiau, Seimo Audito komiteto narės Agnės Bilotaitės vertinimu, FM parengta ataskaita tėra apžvalga be vertinimų ir pasiūlymų. „VK yra pasakiusi, kad ši sistema neefektyvi, ją reikia keisti. Tai gali būti labai svarbus įrankis įstaigos vadovui įžvelgti problemas, deja, tokie atvejai (kaip TM) aiškiai signalizuoja, kad į vidaus auditorių pastabas kai kur nereaguojama. Kam reikalingos tokios tarnybos, jei jos tik popierinės? O svarbiausia – kodėl kai kur nereaguojama į jų rekomendacijas? Ar vadovai nesupranta jų svarbos, ar yra dar kokių nors priežasčių?“ – svarstė A. Bilotaitė.

Jos įsitikinimu, vidaus audito ataskaitos negali būti slaptos: ką vidaus auditoriai nustatė, ką rekomendavo ir kaip tos rekomendacijos įgyvendinamos, turi būti vieša ir matoma. Deja, apgailestauja parlamentarė, dabar taip nėra.

Belieka tikėtis, kad galimybę auditorių aklumą ar valdiškų įstaigų vadovų kurtumą jų įžvalgoms dangstyti paslapties skraiste užkardys šiuo metu rengiamos Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo pataisos. Juk kur nėra viešumo, lieka erdvės interpretacijoms ir nepasitikėjimui, daromos prielaidos, kad, matyt, yra ką slėpti. Visuomenė kur kas labiau pasitikėtų valstybe, jos tarnautojais ir politikais, jeigu matytų, kad jie ima šluotis kiemą ne tik pričiupti išorinių tikrintojų ar žiniasklaidos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"