Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Vėl atsigręžė į balsavimo internetu idėją

 
2018 02 13 8:20
Balsavimo internetu galimybės labai laukia jaunimas ir užsienyje gyvenantys lietuviai.
Balsavimo internetu galimybės labai laukia jaunimas ir užsienyje gyvenantys lietuviai. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Kitąmet Lietuvos piliečių laukia net treji rinkimai – vasarį ir kovą bus renkamos savivaldybių tarybos, gegužę – prezidentas, o gegužę ir birželį vyks rinkimai į Europos Parlamentą, taip pat ir referendumas dėl dvigubos pilietybės, tačiau balsavimas internetu šalyje iki to laiko nebus įteisintas.

Didžiausia tikimybė, kad pirmą kartą balsuoti internetu rinkėjai galės 2020 metų spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Teisingumo ministerija Vyriausybei bei Seimui teikia Balsavimo internetu pagrindų įstatymo projektą, kuriame numatoma, kad balsavimo internetu informacinė sistema būtų įsteigta ir įteisinta iki 2019-ųjų liepos, o iki kitų metų pabaigos Vyriausybė Seimui pateiktų ir reikalingas Seimo, Savivaldybių tarybų, Prezidento, Rinkimų į Europos Parlamentą ir kitų įstatymų pataisas.

Numatoma, kad balsavimo internetu informacinė sistema būtų įsteigta ir įteisinta iki 2019-ųjų liepos mėnesio.

Tolesnė perspektyva

Teikdama Balsavimo internetu pagrindų įstatymo projektą teisingumo ministrė Milda Vainiutė įsitikinusi, kad toks įstatymas ne tik atvertų galimybę balsuoti internetu, bet ir prisidėtų prie rinkėjų aktyvumo. Mat Lietuvoje rinkėjų aktyvumas – vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje, rinkimuose dalyvauja 47–51 proc. rinkėjų. Visuomenės apklausų duomenys rodo, kad piliečių aktyvumas būtų didesnis, jei būtų sudaryta galimybė rinkimuose balsuoti internetu. Tuo galėtų pasinaudoti daugelis užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių, nes iš daugiau kaip pusės milijono ten gyvenančiųjų rinkimuose dabar dalyvauja tik 11–14 tūkst. žmonių.

Balsavimo internetu galimybės labai laukia ir Lietuvos jaunimas. Jauni žmonės yra labai mobilūs, intensyviai naudojasi elektroninėmis priemonėmis, todėl į balsavimą balsavimo apylinkėse ar paštuose žvelgia kaip į praeities reliktą, todėl dažnai rinkimuose visai nedalyvauja. Yra ir trečia grupė žmonių, kurie, turėdami galimybę išreikšti savo valią, tai darytų interneto erdvėje. Tai – judėjimo negalią turintys rinkėjai, dėl savo riboto judėjimo dabar negalintys balsuoti.

Skaičiuojama, kad balsavimo internetu informacinei sistemai sukurti reikėtų apie 2 mln. eurų. Beje, tam gali būti panaudotos ir ES struktūrinių fondų lėšos. „Pirminiame etape informacine sistema bus galima naudotis nevyriausybinių organizacijų veikloje, taip pat savivaldybėse organizuojant seniūnaičių rinkimus, rengiant gyventojų apklausas“, – aiškino teisingumo ministrė M. Vainiutė. Anot jos, vėliau šia sistema galėtų pradėti naudotis balsuojantieji užsienyje, kariniuose daliniuose ir tik paskui būtų suteikta galimybė taip balsuoti visiems Lietuvos rinkėjams.

Nuomonės išsiskyrė

Tikėtina, kad Teisingumo ministerijos parengtas Balsavimo internetu pagrindų įstatymo projektas sulauks daugelio parlamentarų dėmesio – bus ir jį palaikančių, ir kritikuojančių. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Arvydo Anušausko nuomone, Lietuvoje įteisinti balsavimą internetu reikėtų tik tinkamai tam pasirengus. „Kaip rodo estų patirtis, balsavimas internetu yra didelis iššūkis kibernetiniam saugumui. Estijoje, net ir turinčioje patirties, kyla problemų“, – tvirtino A. Anušauskas. Pasak jo, kol valstybės institucijos nebus tinkamai pasirengusios atremti kibernetinius antpuolius, tol Lietuvoje nereikėtų įgyvendinti tokios naujovės, nes ji gali padaryti nemenkos žalos politinei sistemai.

Parlamentaras, buvęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis „Lietuvos žinioms“ priminė, kad net du kartus Seimui buvo teikiamos įstatymų pataisos, įteisinančios balsavimą internetu. Tačiau abu kartus jos buvo atmestos. Buvo pasiūlytas ir kitas variantas – specialus įstatymas, kuris atvertų kelią ne tik balsavimo internetu sistemai kurti, bet ir testuoti. Tačiau šis projektas buvo atmestas.

Tobulėjant elektroninėms priemonėms, didėja kibernetinių atakų grėsmė, tačiau, anot. J. Bernatonio, tobulinamos ir apsaugos priemonės. Todėl tai neturėtų būti pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvoje reikėtų atsisakyti įteisinti balsavimą internetu. „Sistemas ir saugumą reikia nuolat tobulinti visose srityje. Šiandien daug ką galima paveikti iš šalies, bet tai neturi būti priežastis vengti naujovių, juolab kad pati balsavimo internetu sistema yra patikima“, – įsitikinęs Seimo narys.

Norėtų, kad galimybė būtų greičiau sukurta

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovė Lietuvoje Vida Bandis teigė, kad ir PLB, ir daugelis užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių ne kartą yra raginę Lietuvos valdžią ryžtis priimti įstatymus, kurie atvertų kelią balsuoti internetu.

Anot V. Bandis, šiuo metu užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams labai sudėtinga dalyvauti Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose. Pirmiausia jiems reikia užsiregistruoti dalyvauti rinkimuose, o norint tai padaryti iškyla techninių sunkumų. Tiesa, V. Bandis tikinimu, Vyriausioji rinkimų komisija tuos techninius sunkumus jau pažadėjo išspręsti. Tačiau tai tik menkniekis, palyginti su tuo, kokie sunkumai laukia pasiryžusių dalyvauti rinkimuose. Mat ne visose pasaulio šalyse yra Lietuvos diplomatinės atstovybės. Todėl balsavimo biuletenius užsienio šalyse, kuriose nėra Lietuvos ambasadų, siunčia kitose šalyse esančios mūsų šalies atstovybės.

„Tačiau laiškai paštu pirmyn ir atgal eina dvi ar net tris savaites. Viena Lietuvos pilietė iš Afrikos siuntė laišką su užpildytu balsavimo biuleteniu, sumokėjusi 40 JAV dolerių, nes nėra kitokio būdo suspėti laiku išsiųsti laiško, kad jis būtų ir gautas laiku“, – pasakojo V. Bandis. PLB atstovė Lietuvoje teigė, kad su didžiausiais sunkumais susiduria Pietų Afrikoje, Australijoje gyvenantys Lietuvos piliečiai, nes, pavyzdžiui, Australijoje nėra Lietuvos ambasados, o laiškus siunčia ambasada Japonijoje. Tad balsavimo biuletenis iš Japonijos pirmiausia keliauja į Australiją, o užpildytas – vėl į Japoniją.

Vida Bandis apgailestavo, kad šalies valdžia nenori sudaryti galimybės balsuoti internetu dar iki referendumo dėl dvigubos pilietybės paskelbimo.Romo Jurgaičio nuotrauka
Vida Bandis apgailestavo, kad šalies valdžia nenori sudaryti galimybės balsuoti internetu dar iki referendumo dėl dvigubos pilietybės paskelbimo.Romo Jurgaičio nuotrauka

„Balsavimo internetu galimybe neabejotinai naudotųsi užsienyje gyvenantys jaunuoliai, kurie norėtų dalyvauti rinkimuose, bet jiems tai padaryti labai sunku“, – tikino V. Bandis. Ji apgailestavo, kad šalies valdžia nenori sudaryti galimybės balsuoti internetu dar iki referendumo dėl dvigubos pilietybės paskelbimo.

Juk kol tokios galimybės nėra, dalis užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių negalės dalyvauti referendume arba tokia galimybė jiems bus labai apsunkinta.

Trūksta politinės valios

Vytauto Didžiojo universiteto politologas Bernaras Ivanovas „Lietuvos žinioms“ teigė manantis, kad įteisinant balsavimą internetu tiesiog trūksta tai pasiryžusių padaryti politikų valios. „To jau seniai reikia. Juk kalbama apie tai, kad būtų sudaryta galimybė balsuoti internetu mūsų šalies piliečiams, o ne asmenims, kurie neturi Lietuvos pilietybės ar ieško kokių nors ryšių su Lietuva. Kalbama apie tai, kad Lietuvos piliečiams būtų sudaryta galimybė balsuoti pačiu prieinamiausių būdu“, – pabrėžė B. Ivanovas.

Politologo nuomone, balsadėžės yra geras dalykas, tačiau derėtų nepamiršti, kad gyvename moderniųjų technologijų amžiuje. Elektroninėms technologijoms esame patikėję savo pinigus, sutvarkome nemažai kitų reikalų, net patikime savo gyvybes, todėl sunku pateisinti politikų nenorą leisti rinkėjams balsuoti internetu. „Visos techninės prielaidos tam yra, tačiau trūksta politikų noro. Manau, taip yra todėl, kad tai trukdys politikams manipuliuoti žmonių nuomonėmis. Balsavimo internetu įdiegimas iš kai kurių politikų atimtų dalį svertų, kuriuos jie naudoja rinkėjų palankumui įgyti“, – įsitikinęs B. Ivanovas.

Politologas priminė, kad net vykstant JAV prezidento rinkimams buvo ne tiesiogiai įsikišta į balsavimo procesą, o manipuliuojant rinkėjų nuomone socialiniuose tinkluose.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"