Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Vatikano archyve aptiktas Vasario 16-osios akto vertimas į vokiečių kalbą

 
2017 12 22 18:43
Lietuvoje eksponuojama Nepriklausomybes Akto, rasto prof. Liudo Mažylio, kopija.
Lietuvoje eksponuojama Nepriklausomybes Akto, rasto prof. Liudo Mažylio, kopija. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prieš kalėdines šventes Lietuvą pasiekė dar viena džiugi žinia dėl Vasario 16-osios akto – Vatikano archyve rastas jo vertimas į vokiečių kalbą.

Šiandien, penktadienį LRT žurnalistas Edmundas Jakilaitis socialiniame tinkle paskelbė žinią, kad Vatikano archyve aptiktas Vasario 16-osios akto vertimas į vokiečių kalbą.

„Gera žinia prieš šventes!!! Vatikano archyve rastas Vasario 16-osios akto vertimas į vokiečių kalbą. Tai mašinraštis, pasirašytas Tarybos pirmininko Antano Smetonos ir dar trijų signatarų – Vileišio, Šaulio ir Staugaičio“, – „Facebook“ pranešė žurnalistas.

E. Jakilaitis apie naujieną pranešė tik tiek ir informavo, kad plačiau apie tai bus šį vakarą kalbama specialioje LRT laidoje „Dėmesio centre“.

Vatikano archyve surastas Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto vertimas į vokiečių kalbą, vėliau pranešė Lietuvos televizijos laida „Dėmesio centre“. Tai mašinraštis, pasirašytas Tarybos pirmininko Antano Smetonos ir dar trijų signatarų – Povilo Vileišio, Jurgio Šaulio ir Justino Staugaičio.

Vatikano archyvuose Vasario 16-osios akto tekstą vokiečių kalba rado Humanitarinių mokslų daktaras, vyresnysis mokslo darbuotojas Darius Antanavičius, apie laidos turinį informavo BNS.

„Archeologas Eugenijus Svetika dar vasarą paskambino, sakė, kad skaitė Petro Klimo atsiminimus. Ponas L. Mažylis aktą surado, tai galvojau, ką mes čia turime ieškoti. Aš vėliau prisiminiau E. Svetikos pasakymą ir paprašiau atsiųsti P. Klimo atsiminimus. Žadėjau, kad būdamas archyve paklausinėsiu“, – televizijos laidoje pasakojo D. Antanavičius.

Jis elektroniniu paštu užklausė Vatikano archyvo, nurodė, kad valstybė švenčia Nepriklausomybės šimtmetį. Po dviejų valandų gavo darbuotojo atsakymą, kad ieškomi dokumentai yra fonde, tam tikruose aplankuose.

„Kai atvažiavau, kitą dieną ten nuėjęs ir radau. Mašinėle spausdintas ant trijų lapų, originalas vokiečių kalba su rankraštiniais A. Smetonos, J. Šaulio, J. Staugaičio ir kitais parašais“, – sakė istorikas.

Laidoje dalyvavęs istorikas Algimantas Kasperavičius priminė, kad 1922 metais Vatikanas pripažino Lietuvos Nepriklausomybę.

Pasak D. Antanavičiaus, visa dokumento atsiradimo istorija nuodugniai aprašyta P. Klimo atsiminimuose. Jis apie dokumentą žinojo greičiausiai dėl to, kad dirbo Užsienio reikalų ministerijos archyve. Vasario 16-osios aktą anuomet išvertė Vokietijos valdžia. Akto vertimas perduotas popiežiaus nuncijui, kad šis perduotų dokumentą popiežiui.

Istorikai sako, kad ateityje su Nepriklausomybės aktu susijusių dokumentų galima būtų paieškoti Londono, Stokholmo ir kituose archyvuose. „Reikės užsispyrimo ir sėkmės, taip pat finansinių lėšų“, – sakė jie. Dokumentų kopijos brangios, siekia kelis šimtus eurų.

Penktadienį policijos ekspertai paskelbė, kad Vokietijoje šiemet rastas Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas surašytas signataro J. Šaulio ranka.

Rašysenos tyrimą neatlygintinai atlikę Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ekspertai žurnalistams sakė, jog Vasario 16-osios akto fotokopija buvo lyginama su kitais keturiomis jo laiškų fotokopijomis, gautomis iš Vokietijos ir Lietuvos archyvų.

***

Ranka rašytą nutarimą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo lietuvių ir vokiečių kalbomis su 20 signatarų parašais Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve kovo pabaigoje rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis. Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba Nepriklausomybės aktą pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje. Istorikai mano, kad tądien galėjo būti pasirašyti keli dokumentai, kitų buvimo vieta nėra žinoma, teigė BNS.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"