Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Valstybės turto valdymo auditas atliktas: nežinome savo turto

 
2018 01 24 12:53
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valstybė valdo daugiau kaip 28 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų, tačiau didelė dalis jo yra menkavertė, nenaudojama arba nereikalinga jos funkcijoms, teigia Valstybės kontrolė, atlikusi turto valdymo auditą.

„Ataskaita rodo, kad mes turime labai daug nekilnojamojo turto, tačiau nesame priėmę sprendimų, ką su didžiąja dalimi jo daryti – ar jį parduoti, ar nuomoti, o gal kai kuriais atvejais naikinti. Tai yra esminė problema, mes neturime ilgalaikių šio turto valdymo gairių“, – BNS sakė Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento direktorė Živilė Simonaitytė.

Mes turime labai daug nekilnojamojo turto, tačiau nesame priėmę sprendimų, ką su didžiąja dalimi jo daryti – ar jį parduoti, ar nuomoti, o gal kai kuriais atvejais naikinti.

Anot jos, siekiant efektyviau panaudoti NT, būtina įvertinti, kiek jo reikia valstybei, kiek galima išnuomoti, plėtoti ar parduoti, priimti sprendimus dėl mokslo, gydymo, gyvenamosios, kultūros, sporto ir kitų paskirčių turto tolesnio valdymo.

„Žvelgiant detaliau, daugiausia nerimo kelia trys aspektai: valstybės nekilnojamojo turto panauda, perduodant jį naudotis neatlygintinai, savivaldybių savarankiškoms funkcijoms vykdyti perduodamas turtas, dalis kurio yra nenaudojama ir parduodama, taip pat Turto banko galimybės valdyti jam planuojamą perduoti turtą“, – tvirtino Ž. Simonaitytė.

Valstybės NT būtina centralizuoti

Ataskaitos duomenimis, 2016-ųjų pabaigoje 726 valdytojams priklausė 28,1 tūkst. objektų, kurių bendras plotas siekė 10,4 mln. kv. metrų, o likutinė vertė buvo 3 mlrd. eurų. Latvijoje valstybės NT valdytojų buvo tik 56, objektų skaičius siekė 8 tūkst., o jų bendras plotas – 5 mln. kv. metrų.

„Akivaizdu, kad turto valdytojų skaičius Lietuvoje yra per didelis, jį tikrai reikėtų mažinti, visos išsivysčiusios šalys juda šio turto centralizavimo kryptimi. Ar jį reikėtų perduoti vienam valdytojui, ar reikėtų centralizuoti pagal veiklos sritis, turto paskirtį ar kitus aspektus, apsispręsti turėtų Vyriausybės lygio institucijos“, – teigė Ž. Simonaitytė.

Sąlyginai nedidelę dalį valstybės NT – administracinį ir valstybei nereikalingą turtą – ketinama perduoti Turto bankui. Jis turtą turėtų parduoti, tuo metu administracinius pastatus – valdyti pats, tačiau, anot Valstybės kontrolės, kyla abejonių, ar bankas tam yra pajėgus.

Pasak Ž. Simonaitytės, Turto bankui tik neseniai perduoti administraciniai pastatai, tačiau akivaizdu, kad bankui nepakanka resursų užtikrinti tinkamas administravimo paslaugas.

„Kita vertus, valstybės nustatyta apmokėjimo už Turto banko teikiamas paslaugas tvarka, numatanti fiksuotą 7 proc. pelno normą, nesukuria jokių paskatų stengtis šią veiklą vykdyti geriau (...) Jau dabar Turto bankui perduoto turto naudotojai tvirtina, kad jų teikiamų paslaugų kokybė netenkina“, – teigė Valstybės kontrolės atstovė.

Be to, ir valstybės NT perdavimas Turto bankui nevyksta sklandžiai – 2020 metais jis turėtų valdyti daugiau kaip 1 mln. kv. metrų ploto turto, tačiau dabar jam perduoto turto plotas siekia tik 232 tūkst. kv. metrų.

„Turto bankui pagal dabartinį planą numatoma perduoti beprotiškai didelius patalpų plotus. Klausimas, ar institucija galės susitvarkyti ir administruoti tokius kiekius turto, kuris yra visoje šalyje, ne tik didžiuosiuose miestuose. Lietuvos rinkoje panašaus dydžio turto administratoriaus šiuo metu nėra“, – sakė Ž. Simonaitytė.

Beveik pusę valstybės NT objektų sudaro inžineriniai statiniai (9,2 tūkst.) ir menkaverčiai pastatai (4,5 tūkst.) – malkinės, tvartai, kiemo rūsiai ir panašiai.

Beveik pusę valstybės NT objektų sudaro inžineriniai statiniai (9,2 tūkst.) ir menkaverčiai pastatai (4,5 tūkst.) – malkinės, tvartai, kiemo rūsiai ir panašiai. Jų išlaikymo sąnaudos 2016 metais sudarė beveik 4 mln. eurų, o dalis turto nereikalinga valstybės funkcijoms ir nenaudojama.

Valstybei taip pat priklauso 2,3 tūkst. butų ir kitų gyvenamųjų objektų (ne visi jų naudojami ir reikalingi valstybės funkcijoms), jų išlaikymo sąnaudos 2016-aisiais siekė 14 mln. eurų. Valstybė taip pat turi 296 poilsio namelius, vasarnamius ir 157 pirtis (jų išlaikymas 2016 metais kainavo 0,8 mln. eurų), nors tik apie 10 proc. jų yra reikalingi.

Daugiau kaip 670 valstybės NT objektų yra nenaudojama, daugiau kaip pusė jų yra mokslo, gamybos ir sandėliavimo, administracinės paskirties. Šio turto išlaikymo sąnaudos nežinomos.

Viso valstybės NT išlaikymo sąnaudos – komunaliniai mokesčiai, remontas, valymas, apsauga – 2016 metais siekė 179,8 mln. eurų. Į šią sumą neskaičiuojamos sąnaudos, kurias patiria turto valdytojai, kasmet atlikdami inventorizaciją, sudarydami turto naudojimo sutartis, kontroliuodami mokesčių mokėjimą ir panašiai.

NT panaudos siūloma atsisakyti

Valstybės kontrolė taip pat kritikuoja valstybės NT perdavimą panaudai. Pasak Ž. Simonaitytės, šiuo metu panaudai yra perduota maždaug 16 proc. (1,7 mln. kv. metrų) valstybės NT, dalimi jo, kuris neretai yra prestižinėse vietose, neatlygintinai naudojasi ir įvairios asociacijos, gaunantys pajamų iš savo arba savo narių veiklos, todėl tokiais veiksmais sukuriamos nevienodos konkurencinės sąlygos.

Dalis valstybės NT yra perduota 5 partijoms, joms iš valstybės biudžeto 2016 metais skirta 3,9 mln. eurų, 30 (iš 63 patikrintų) viešųjų įstaigų, asociacijų, gavusių neatlygintinai naudotis valstybės NT, uždirba pajamų iš savo ar narių veiklos.

Finansų ministerijos skaičiavimais, jei įvairioms asociacijoms turtas būtų suteikiamas ne panaudai, o nuomojamas, valstybė per metus gautų apie 7,5 mln. eurų papildomų pajamų.

Finansų ministerijos skaičiavimais, jei įvairioms asociacijoms turtas būtų suteikiamas ne panaudai, o nuomojamas, valstybė per metus gautų apie 7,5 mln. eurų papildomų pajamų.

Dalis valstybės NT turto pagal panaudą yra perduota viešosioms įstaigoms – mokykloms, ligoninėms ir kitoms viešojo sektoriaus įstaigoms. Tokiu atveju valstybė ar savivaldybė privalo būti tokių įstaigų dalininke, tačiau jų dalis neretai yra minimali ir neužtikrina galimybių priimti sprendimus dėl tolesnio valdymo.

Valstybės kontrolės teigimu, šešiose analizuotose ES šalyse – Austrijoje, Danijoje, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir Jungtinėje Karalystėje – galimybių perduoti valstybės NT panaudai nėra, todėl tokios tvarkos pamažu siūloma atsisakyti ir Lietuvoje.

„Valstybės turto panauda Lietuvoje, panašu, yra unikalus atvejis, kiek mes žiūrėjome kitas Europos Sąjungos valstybes, panauda yra nenaudojama. Turėtume galvoti, kaip jos atsisakyti, nes dabar turime problemų tiek dėl neuždirbamų pajamų, kurias galėtume gauti šį turtą išnuomoję, tiek dėl šio turto valdymo kontrolės praradimo“, – tvirtino Ž. Simonaitytė.

Valstybės NT perdavimą panaudai sausio viduryje sukritikavo ir Konkurencijos taryba, anot kurios, dabartinė tvarka sukuriame ne vienodas konkurencines sąlygas ir gali lemti Konkurencijos įstatymo pažeidimus. Konkurencijos taryba siūlo sukurti teisinės kontrolės mechanizmą, kuris užtikrintų, kad NT nebūtų perduotas ūkinę veiklą vykdančioms organizacijoms, vykdyti perduoto turto šeimininkų veiklos patikrą.

Konkurencijos tarybos teigimu, valstybės NT turėtų būti skirtas tik konkrečių socialinių, švietėjiškų ar kitų visuomenei naudingų nekomercinių tikslų įgyvendinimui.

Savivaldybės dalį gauto NT parduoda

Dalis valstybės NT yra perduodama savivaldybių nuosavybėn. 2012–2016 metais Vyriausybė joms perdavė 852 objektus, tačiau net ketvirtadalis jų nenaudojama. Iš jų trečdalis, praėjus 1–2 metams po perėmimo, buvo parduota arba įtraukta į parduodamo turto sąrašus.

Kyla klausimas, kodėl mes savivaldybių nuosavybės perduodame turtą, kurio jos nenaudoja, neišlaiko ir parduoda. Kodėl valstybė pati neparduoda šio turto, o leidžia iš to pelnytis savivaldybėms

„Kyla klausimas, kodėl mes savivaldybių nuosavybės perduodame turtą, kurio jos nenaudoja, neišlaiko ir parduoda. Kodėl valstybė pati neparduoda šio turto, o leidžia iš to pelnytis savivaldybėms“, – klausė Ž. Simonaitytė.

Anot Valstybės kontrolės, nors dalis savivaldybėms perduotų objektų yra menkaverčiai statiniai, pavyzdžiui, tvoros, lauko tualetai ir panašiai, jie sudaro tik 39 proc. nenaudojamų objektų. Kitas nenaudojamą turtą sudaro gyvenamosios, transporto ir garažų, administracinės, prekybos ir paslaugų, sporto paskirčių pastatai, kurie galėtų būti naudojami savivaldybių veikloje.

Valstybės kontrolės duomenimis, 56 valstybės NT valdytojai nesilaiko teisės aktų reikalavimų dėl žemės sklypų suformavimo ir nesikreipė į valstybinės žemės patikėtinius, kad sklypai būtų suformuoti jų valdomiems 129 pastatams eksploatuoti. Žemės sklypas nėra suformuotas ir po Vyriausybės rūmais sostinės Gedimino prospekte, kuriuos valdo Vyriausybės kanceliarija.

„Šis pavyzdys rodo, kad valstybės institucijos nesugeba susitvarkyti net savo artimiausioje aplinkoje. Tai liečia ir įvairių institucijų turimas pirtis, mokymo centrus, poilsio namelius, ne itin susijusius su jų pagrindinėmis funkcijomis. Turime keisti šį įsisenėjusį požiūrį ir pradėti kitaip elgtis su turimu turtu, kad jis generuotų pajamas, kurių valstybei niekada nebūna per daug“, – sakė Ž. Simonaitytė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"