Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Valstybės pinigus leido daug neskaičiuodami

 
2018 10 19 8:10
Valstybės pinigai taškomi, lyg jų būtų per daug, tuo metu, pavyzdžiui, ugniagesiams trūksta visko - nuo batų iki darbo priemonių ar patalpų remonto.
Valstybės pinigai taškomi, lyg jų būtų per daug, tuo metu, pavyzdžiui, ugniagesiams trūksta visko - nuo batų iki darbo priemonių ar patalpų remonto. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžios įstaigos mokėjo tūkstančius už automobilio, kuriuo per pusantrų metų riedėjo vos 21 km, nuomą, pirko tokių prekių, kokios jau dūlėjo sandėlyje. Tuo pat metu ugniagesiai gelbėtojai dėl reikalingų priemonių trūkumo dažnai rizikavo savo sveikata arba negalėjo padėti nelaimės ištiktiems žmonėms.

Pernai VRM ir jos ministro valdymo srities įstaigos išleido 587,6 mln. eurų valstybės asignavimų ir valdė 990,5 mln. eurų vertės turtą, tačiau, kaip atskleidė Aukščiausiosios audito institucijos (AAI; Valstybės kontrolės) auditas, kai kur tūkstančius paleido vėjais, o turtą, užuot panaudojusios tai funkcijai, kuriai valstybė jį yra skyrusi, dalijo ir į kairę, ir į dešinę.

Nuomotu automobiliu – 21 km per pusantrų metų

Valstybės auditoriai nustatė, kad VRM sistemoje biudžeto lėšos prekėms ar paslaugoms įsigyti ne visais atvejais naudotos racionaliai ir teisėtai. Pavyzdžiui, Turto valdymo ir ūkio departamentas, kurio funkcija – aprūpinti VRM ir jai pavaldžias įstaigas joms reikalingu turtu, išsinuomojo tris lengvuosius automobilius. Sumokėjo per 10 tūkst. eurų, bet faktiškai jais nesinaudojo. Per pusantrų nuomos metų vienu nuvažiavo 21 km, kitu – 890 km, o trečiu per penkis mėnesius – 47 kilometrus. Tai – brangūs kilometrai, nes vien pastarojo nuoma atsiėjo 3,2 tūkst. mokesčių mokėtojų eurų.

Negana to, nors nuomojami nauji automobiliai stovėjo nenaudojami, minėtas departamentas dar 3,1 tūkst. eurų sukišo nulinės likutinės vertės seno automobilio remontui. Be kita ko, dar ir pats teikė lengvųjų, mikroautobusų ir krovininių automobilių nuomos paslaugas, tačiau be rašytinių sutarčių – tik pagal paraišką ir patvirtintus įkainius, neaptarus naudojimosi automobiliu sąlygų ir šalių atsakomybės, vadinasi, neužtikrinant tinkamos valstybės turto apsaugos.

Pernai beveik pusė audituotų VRM sistemos įstaigų pirko prekes, paslaugas ar darbus nesilaikydamos viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ne visada vertino pirkimų ekonominį pagrįstumą. Pavyzdžiui, minėtas Turto valdymo ir ūkio departamentas 2017 metų pabaigoje už daugiau kaip 23 tūkst. eurų įsigijo kompiuterinės įrangos, ūkinio inventoriaus, nors sandėlyje tokių atsargų dar buvo. Praėjus penkiems mėnesiams nuo įsigijimo, pusė naujų pirkinių tebegulėjo sandėlyje. Be kita ko, kai kurios prekės ten dūla jau dešimtmetį, atsargų likutis 2017 metų pabaigoje sudarė 52 tūkst. eurų.

„Ydinga praktika – panaudoti tiems metams skirtas lėšas metų pabaigoje prisiperkant prekių, nors jų pakankamai turima sandėlyje. Trūksta šeimininkiško požiūrio ir tais atvejais, kai nuomojami, bet nenaudojami nauji automobiliai, tačiau brangiai remontuojamas senas. Atsakingi asmenys turi stiprinti įstaigų vidaus kontrolę“, – pabrėžia AAI Finansinio audito departamento direktoriaus pavaduotoja Giedrė Stalauskienė.

Maža to, atkreipia dėmesį G. Stalauskienė, nors galiojantis teisinis reglamentavimas neleidžia biudžetinėms įstaigoms prisiimti skolinių įsipareigojimų, Priešgaisrinių gelbėjimo valdybų finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimai pagal automobilių bei kompiuterinės įrangos nuomos sutartis siekė 10,7 mln. eurų, o Policijos departamento ir jam pavaldaus Lietuvos kriminalinės policijos biuro automobilių nuomos – 0,8 mln. eurų.

Leidžia užsidirbti iš valstybės turto

Trečdalis audituotų VRM sistemos įstaigų be teisinio pagrindo neribotą laiką leido subjektams naudotis patalpomis ir kitu turtu. Štai Priešgaisrinės apsaugos ir gebėjimo departamentas, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Ugniagesių gelbėtojų mokykla sudarė bendradarbiavimo sutartis su Jaunųjų ugniagesių sąjunga ir be teisinio pagrindo leido neatlygintinai naudotis patalpomis bei šių įstaigų turtu.

„Bendradarbiavimas su organizacija, kuri propaguoja ugniagesių veiklą, skatintinas. Tačiau yra aiški tvarka, kaip gali būti naudojamas valstybės turtas, kaip jį galima perleisti ar nuomoti tretiesiems asmenims. Lėšos ir turtas skiriamas funkcijoms vykdyti, o šios aiškiai apibrėžtos. Tačiau šiuo atveju turtu leista naudotis be teisinio pagrindo“, – aiškina G. Stalauskienė.

Giedrė Stalauskienė: „Ydinga praktika - panaudoti tiems metams skirtas lėšas metų pabaigoje prisiperkant prekių, nors jų pakankamai turima sandėlyje. Trūksta šeimininkiško požiūrio."/AAI nuotrauka
Giedrė Stalauskienė: „Ydinga praktika - panaudoti tiems metams skirtas lėšas metų pabaigoje prisiperkant prekių, nors jų pakankamai turima sandėlyje. Trūksta šeimininkiško požiūrio."/AAI nuotrauka

Be kita ko, Jaunųjų ugniagesių sąjunga vykdo ir komercinę-ūkinę veiklą, iš kurios gauna pajamų – steigia būrelius, vykdo pratybas, seminarus, sporto renginius, stovyklas, keliones ir kt. Nemokamai naudodama valstybės turtą iš to uždirba.

Audito metu dar VRM priskirtas (vėliau perduotas Švietimo ir mokslo ministerijos žinion) Kūno kultūros ir sporto departamentas įvairiems aeroklubams, viešosioms įstaigoms, federacijoms ir kitiems subjektams leido be teisinio pagrindo neatlygintinai naudotis lėktuvais, buriavimo komplektais, biatlono šaudykla su įranga, žiūrovų tribūna, sniego patrankomis, patalpomis. G. Stalauskienė pripažįsta, kad didelė dalis šios technikos buvo nudėvėta, kai kas ir netinkama naudota, bet vis tiek valstybė savo turto perdavimą turi sutvarkyti pagal teisės aktų reikalavimus.

Kūno kultūros ir sporto departamentas nepakankamai kontroliavo, kaip jo nuomininkai naudojasi nekilnojamuoju turtu: išnuomojo didžiules 274 kv. m patalpas, jas nuomininkas perdavė naudotis kitai įmonei, šio turto adresu registravo savo bendrovės veiklą, nors sutartyje buvo nurodyta, kad nuomininkas tokios teisės neturi.

Valstybės auditoriai šio departamento darbe rado ir daugiau pažeidimų, pavyzdžiui, beveik 143 tūkst. eurų Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų skirta nesilaikant nustatytų reikalavimų.

Policijoje dirba vienuolika kapelionų

Nors Vyriausybė yra nurodžiusi valstybės institucijoms atsisakyti su įstaigos paskirtimi nesuderinamų funkcijų, valstybės auditoriai nustatė, kad dalis VRM sistemos įstaigų atlieka jų nuostatuose nenumatytas, viešajam sektoriui nebūdingas maisto gaminimo, komercinės nuomos, religinių apeigų ir sielovados funkcijas.

Pavyzdžiui, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba jos funkcijoms vykdyti valstybės skirtą turtą nuomojo privačioms bendrovėms – specialiuosius gaisrininko apsauginės aprangos komplektus reklaminio vaizdo klipo filmavimui, motosiurblį vandeniui iš baseinų išsiurbti, gaisrinę autocisterną su specialia įranga sporto varžyboms. Kai kuriais atvejais pagal patvirtintus įkainius buvo pasitelkiami ir pareigūnai.

Policijos departamente ir jam pavaldžiose įstaigose įsteigta 13 kapelionų etatų, 11 jų užimti. Valstybės auditorių įsitikinimu, dalis jų funkcijų – aukoti šv. Mišias, teikti sakramentus, vadovauti religinėms apeigoms, šventinti pastatus – nėra susijusi su policijos vykdomomis funkcijomis. Nuo 2004 metų departamente dirbo vienas kapelionas pagal darbo sutartį, kiti – visuomeniniais pagrindais, o nuo 2014 metų įsteigtos kapelionų pareigybės, jiems mokamas darbo užmokestis, priedai ir priemokos. Pernai kapelionams priskaičiuota 41,8 tūkst. eurų darbo užmokesčio, jų komandiruotėms išleista 2,4 tūkst. eurų.

Turto valdymo ir ūkio departamentas pernai iš Švietimo ir mokslo ministerijos perimtos Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios remontui ir aprūpinimui išleido 63 tūkst. eurų, pirminiams jos tvarkybos darbams pradėti reikalinga minimali lėšų suma – 225 tūkst. eurų.

Pasak G. Stalauskienės, VRM, įvertinusi poreikį ir nusprendusi dėl religinės ir sielovadinės veiklos būtinumo jos kompetencijai priskirtoje veiklos valdymo srityje, turėtų imtis iniciatyvos nustatyti aiškų, įstatymiškai argumentuotą tokios veiklos realizavimo modelį.

Policijos departamentas informavo, kad dabar yra viena Lietuvos policijos kapeliono pareigybė ir dar po vieną dešimtyje apskričių (kiekviena – po 0,25 etato). Lietuvos policijos mokykloje kapeliono pareigybė laisva, ji naikinama nuo šių metų lapkričio. Į klausimą, už ką kapelionams mokamos priemokos ir priedai, policijos departamentas atsakė: „Už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, teikiant dvasinę ir psichologinę pagalbą policijos darbuotojams ir jų šeimų nariams, vykdant kitas funkcijas.“ O kapelionų komandiruočių išlaidos (2,4 tūkst. eurų) daugiausia susijusios su dalyvavimu Šventosios Mortos grupėje, kurios tikslas – užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir moderniajai vergijai.

Kritikos neignoravo

Kaip informavo vidaus reikalų ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius, VRM ir jai pavaldžios įstaigos atsižvelgė į AAI pastebėjimus: trūkumai, kuriuos buvo galima ištaisyti, jau ištaisyti, išanalizuotos situacijos, sustiprinta kontrolė dėl sutarčių vykdymo ir biudžeto lėšų naudojimo. Pasak jo, Turto valdymo ir ūkio departamento vykdomų pirkimų planavimas ir turto įsigijimas itin kruopščiai analizuojamas ir vertinamas. O AAI nurodytus pirkimus neatsižvelgiant į turimas atsargas lėmė ir tai, kad kai kurių prekių įsigyta daugiau, siekiant užtikrinti būtiniausius 2018 metų poreikius, mat tiems metams finansavimas buvo mažinamas. VRM pavaldžios įstaigos nebesudaro lizingo sutarčių. Tebegalioja tik ankstesnės, kurios, pasak VRM atstovo, buvo sudarytos, kad būtų užtikrinta visuomenės sauga.

Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba po AAI audito sustabdė valdybos patalpų naudojimą Jaunųjų ugniagesių sąjungos veiklai, o dėl naudojimosi jos administracinėmis patalpomis ir garažu taip pat žada priimti sprendimus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, reaguodamas į valstybės auditorių pastabas dėl valstybės įrangos ir kito turto nuomos renginiams, filmavimams, užtikrino, kad tokie pažeidimai nepasikartos.

„Pažeidimai VRM sistemoje nėra sisteminiai ar labai paplitę, o audito metu įstaigų vadovai reagavo į pastabas, ėmė taisyti padėtį“, – pažymėjo AAI Finansinio audito departamento direktoriaus pavaduotoja G. Stalauskienė.

„VRM, kaip visų šios srities institucijų galva, gali priiminėti sprendimus ir ūkinei veiklai skirtas lėšas nukreipti pavaldžioms įstaigoms, kur labiausiai reikia, arba pagalvoti apie ministerijos darbuotojų motyvaciją, darbo užmokesčio didinimą. Tai – požiūrio ir prioritetų klausimas“, – sako Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banelis. O stygius jaučiamas daug kur, pavyzdžiui, ugniagesiams trūksta visko – nuo batų iki darbo priemonių ar patalpų remonto.

Profsąjungų lyderis ragina į situaciją pažvelgti ir tuo aspektu, kad reikia įgyvendinti naują Valstybės tarnybos įstatymą, pagal kurį valstybės tarnautojams turėjo didėti algos. Įstatymui įgyvendinti buvo žadėta papildomai skirti pinigų, bet, kaip aiškėja iš 2019 metų biudžeto projekto, kiekviena ministerija turi pati suktis, kaip išmano. „Tokiame kontekste, VRM, kaip ministerija, atsakinga už valstybės tarnybos pertvarką (ir, žinoma, visos kitos), turi susitelkti ir ieškoti geriausio sprendimo išgyvendinti tokius neūkiškumo atvejus, kokius nustatė AAI“, – pabrėžia V. Banelis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"