Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Valstybė raginama tirti T. Matulionio mirties aplinkybes

 
2017 07 05 12:00
Sovietų valdžios persekiotas arkivyskupas Teofilius Matulionis palaimintuoju buvo paskelbtas šių metų birželio 25 dieną.
Sovietų valdžios persekiotas arkivyskupas Teofilius Matulionis palaimintuoju buvo paskelbtas šių metų birželio 25 dieną. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Praėjus kiek daugiau kaip savaitei, kai arkivyskupas Teofilius Matulionis buvo paskelbtas palaimintuoju, imta svarstyti, kad reikėtų išsiaiškinti, ar iš tiesų prie jo mirties 1962 metais prisidėjo sovietinis saugumas.

Bažnyčios atstovai tokias kalbas vertina atsargiai. Pasirodo, palaimintojo T. Matulionio palaikuose jau mėginta rasti kokių nors nuodų pėdsakų, tačiau paieškos buvo bevaisės. Todėl tiesioginių įrodymų, kad arkivyskupas buvo nunuodytas, nėra.

Valstybės garbės reikalas

Idėją išsiaiškinti, ar T. Matulionis nebuvo nužudytas KGB, viešai išsakė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Anot jo, Bažnyčia labai kruopščiai ištyrė arkivyskupo gyvenimą, kankinystę. „Popiežius Pranciškus, Vatikane skelbdamas apie Vilniuje vykstančias T. Matulionio beatifikacijos iškilmes, pasakė, kad jis buvo nužudytas. Tai ženklas mums pasižiūrėti į save. Bažnyčia tyrė ir ištyrė, o ar valstybė tyrė? Ar valstybei aktualu nustatyti tiesą?“ – retoriškai klausė V. Landsbergis. Jo įsitikinimu, nustatyti palaimintojo mirties aplinkybes turėtų būti Lietuvos valstybės garbės reikalas.

Vytautas Landsbergis: „Bažnyčia tyrė ir ištyrė, o ar valstybė tyrė? Ar valstybei aktualu nustatyti tiesą?“

V. Landsbergio pozicijai linkęs pritarti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys istorikas Arvydas Anušauskas. Pasak jo, iš tiesų reikėtų teisinio įvertinimo, nors tikėtis, kad toks tyrimas būtų baigtas konkrečiais kaltinimais konkretiems asmenims, vargu ar verta. Mat Lietuvos archyvuose atitinkamos medžiagos gali nebūti, o Rusijoje esantys KGB archyvai – neprieinami.

„Kiekvienas tyrimas turi prasmę, bet po 55 metų rasti atsakingus asmenis, liudininkus ir juos apklausti – sudėtinga. Metodo likviduoti politinius priešininkus KGB 1959 metais atsisakė tik užsienyje. Gali būti, kad Sovietų Sąjungoje jis taikytas ir vėliau“, – „Lietuvos žinioms“ teigė A. Anušauskas. Parlamentaras pridūrė, jog tokių priemonių naudojimą turėjo sankcionuoti Maskva. Iš ten atkeliaudavo ir vykdytojai, nes nenorėta, kad vietoje liktų kokių nors liudininkų. Be to, nepaklusnūs dvasininkai, disidentai, istoriko žodžiais, būdavo žudomi pasitelkiant ir kriminalinius nusikaltėlius.

Tiesa, net jei T. Matulionis ir buvo nužudytas KGB rankomis, tai įrodančių dokumentų, anot A. Anušausko, vargu ar išlikę, nes teismo medicinos ekspertai juos sutvarkydavo taip, kaip liepdavo KGB. „Tyrimas būtų prasmingas, bet nereikia tikėtis, kad jis galėtų virsti baudžiamuoju procesu“, – pažymėjo A. Anušauskas.

Nei patvirtino, nei paneigė

Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras teologijos daktaras Algirdas Jurevičius „Lietuvos žinioms“ pasakojo, jog tyrimas dėl palaimintojo T. Matulionio galimo nunuodijimo jau atliktas prieš 17 metų – 2000-aisiais, renkant medžiagą jo beatifikacijos bylai. Tuomet arkivyskupo palaikai buvo ekshumuoti ir ištirti. „Tyrime dalyvavo ne tik vietiniai, bet ir iš Vilniaus atvykę teismo medicinos ekspertai, vadovaujami profesoriaus Antano Algirdo Garmaus. Jie pirmiausia ištyrė visus turimus dokumentus, o vėliau – palaikus. Tačiau nusikaltimo sudėties nerado ir klausimą paliko atvirą“, – prisiminė A. Jurevičius.

Pasak jo, atskirai dirbo keli ekspertai, todėl kliautasi ne kurio nors vieno specialisto atliktos cheminės analizės rezultatais. Visų išvados buvo adekvačios – jokių nuodų pėdsakų neaptikta. Tokios jos pristatytos ir Vatikanui, kuriame tuo metu buvo rengiama T. Matulionio beatifikacijos byla.

„Jokioje mokslinėje literatūroje nėra duomenų, kaip praėjus 50 metų po mirties galėjo skilti nuodai – į kokias medžiagas jie virto. Todėl ekspertai buvo bejėgiai ką nors konkretaus nustatyti. Nesant ekspertų išvadų apie galimą nunuodijimą, ir prokurorai neturėjo pagrindo pradėti bylą“, – aiškino Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras.

A. Jurevičius priminė, jog prieš penkerius metus 2000-ųjų tyrimų duomenis dar kartą išanalizavo gydytojas toksikologas Jonas Šurkus. Jis taip pat priėjo prie išvados, kad nėra įrodymų, leidžiančių tvirtinti, jog T. Matulionis buvo nunuodytas.

Vytautas Landsbergis: "Bažnyčia tyrė ir ištyrė, o ar valstybė tyrė? Ar valstybei aktualu nustatyti tiesą?“ Romo Jurgaičio nuotrauka
Vytautas Landsbergis: "Bažnyčia tyrė ir ištyrė, o ar valstybė tyrė? Ar valstybei aktualu nustatyti tiesą?“ Romo Jurgaičio nuotrauka

Tik netiesioginiai įrodymai

Vilniaus universiteto istorikas, Katalikų bažnyčios istorijos specialistas, arkivyskupo biografijos tyrinėtojas Arūnas Streikus galimybės, kad T. Matulionis galėjo tapti nužudymo auka, neatmetė, nors tiesioginių įkalčių nėra. „Motyvų paspartinti palaimintojo T. Matulionio mirtį sovietai tikrai turėjo. Ir svarių motyvų. Todėl vien tuo remiantis galima teigti, jog taip galėjo atsitikti“, – sakė jis.

Sovietinei valdžiai arkivyskupas buvo itin neparankus. 1962 metais rengtasi Vatikano II susirinkimui, dėl kurio sovietai turėjo savų planų. Valdžia norėjo, kad Vilniaus ir Kaišiadorių vyskupais taptų jai palankūs kunigai, tačiau tam prieštaravo T. Matulionis. Dvasininkas apie tai savais kanalais informavo Vatikaną ir sutrukdė sovietams įgyvendinti jų planus.

Istoriko nuomone, prielaidas, kad T. Matulionis galėjo būti nužudytas, leidžia daryti keli svarbūs faktai. Likus dviem dienoms iki mirties vaistus jam suleido kita seselė nei paprastai, arkivyskupas tos moters nepažinojo. Taip pat žinoma, jog kitą dieną pas T. Matulionį atvykę saugumiečiai darė kratą, tardė ir, regis, mušė jį pagal KGB metodus – taip, kad neliktų žymių. Apie tai arkivyskupas papasakojo savo broliui, kai šis jį aplankė prieš pat mirtį.

„Istorijoje esama ir daugiau atvejų, leidžiančių daryti prielaidas, kad KGB galėjo prisidėti prie žmonių mirčių pagreitinimo, bet jie neištirti, nes nėra tiesioginių įkalčių“, – tvirtino A. Streikus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"