Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Valdžios išgirta reforma kirto regionams

 
2018 03 23 6:00
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Valdantieji ir Vyriausybė deklaruoja ketinantys stiprinti regionus, kviečia emigrantus ir jaunas šeimas kurtis provincijoje, tačiau kai kurie valdžios veiksmai ne tik nedera su tokiomis deklaracijomis, bet ir silpnina mažesnių miestų bei miestelių potencialą. Pasak kai kurių politikų, būtent taip atsitiko su urėdijų pertvarka.

Praėjusių metų pabaigoje Seimui uždegus žalią šviesą, buvo pradėta valstybinių miškų urėdijų pertvarka – 42 urėdijos buvo prijungtos prie valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos. Pirmieji reformos rezultatai jau matyti. Apie tai „Lietuvos žinių“ diskusijoje nuomonėmis dalijosi miškininkų atstovė, europarlamentaras, Seimo nariai, meras.

Urėdijos – regiono dalis

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad naujojoje struktūroje labai svarbu išlaikyti kuo daugiau darbo vietų. „Ne paslaptis, kad vykstant reformai, įsisteigus naujai įmonei, nemažai žmonių dėl įvairių priežasčių nubyrėjo. Šiandien matome, kad tų žmonių net trūks. Matyt, reikės ir naujų priimti tam, kad padaliniai veiktų tokia pačia jėga, kaip praėjusiais metais funkcionavo urėdijos. Tai yra gerai. Norėtume tęsti konstruktyvias derybas ir konsultacijas su naujuoju direktoriumi. Tikėkimės, kad jis, atėjęs su nauja komanda, sieks ne išardyti sistemą, o ją išsaugoti, išsaugoti darbo vietas, kurios, ne paslaptis, yra regionuose. Urėdijos, kaip funkcinio vieneto, negalima atskirti. Tai yra dalelė visuomenės ir regiono. Urėdija ar dabar regioninis padalinys ir darbo vietos yra visos sistemos dalis. Jeigu nėra darbo vietų čia, automatiškai netenkame darbo vietų ir kitose srityse – švietimo, sveikatos priežiūros, taip pat savivaldybėje“, – akcentavo miškininkų profsąjungos vadovė.

Anot I. Ruginienės, labai aktualus miškininkų tarnybinių butų klausimas. Ji priminė raginimus juos atimti ir privatizuoti. „Man labai gaila, kad Vyriausybė neparėmė iniciatyvos, kad būtų suteikta pirmumo teisė išsipirkti tarnybinius butus. Sveikinu valdančiųjų siekį paremti jaunas šeimas tam tikromis investicijomis perkant butus. Tačiau nereikia pamiršti tų žmonių, kurie jau gyvena regionuose, yra ten įleidę šaknis“, – ragino ji.

Pasitvirtino liūdniausia prognozė

Seimo narys Juozas Olekas įžvelgė, kad situacija po urėdijų reformos yra gerokai dramatiškesnė. Jo manymu, pertvarkai buvo nepasirengta, urėdijų sujungimas buvo skubotas, neįvykdytos reikalingos procedūros. „Turime gana liūdną scenarijų, jį ir prognozavome. Beveik 400 žmonių, daugiausia – regionuose, neteko darbo, yra Darbo biržų klientai. Vienas kitas susirado darbą, kai kas išvažiavo iš Lietuvos. Viena liūdniausia prognozė yra pasitvirtinusi“, – pažymėjo jis.

J. Olekas priminė valdžios pažadus, kad po reformos kils atlyginimai miškininkams. Tačiau jis teigė nežinantis nė vieno atvejo, kad girininkui būtų padidėjusi alga. Vis dėlto Valstybinių miškų urėdijos vadovo darbo užmokestis esą bus didesnis, nei buvo generalinio urėdo. „Pažadai, kad įmonės vadovybė bus perkelta į Katinus (Panevėžio r.), jau viešai paneigti. Vilnius ar Kaunas, gal tarp miestų kur nors įsitaisys, kur ponams bus patogiau“, – kritikavo parlamentaras.

Kalbant apie miškų valstybei teikiamą naudą, J. Oleko nuomone, svarbus ne tik pelnas, bet ir miškų atsodinimas, plėtra, ten dirbantys žmonės. „Technologijų diegimas – prašom. Manau, visos buvusios urėdijos mielai priimtų naujas technologijas, apskaitos sistemas ir kita. Tai galėjo centralizuotai padaryti Generalinė urėdija ar Aplinkos ministerija. Dabar iš principo niekas nepasikeitė: buvę Generalinės urėdijos darbuotojai persėdo į kitas kėdes, pasivadino valstybine įmone Valstybinių miškų urėdija, vietoj generalinio urėdo atsirado naujas direktorius. Beje, direktorius neturi miškininko požiūrio ir išsilavinimo“, – tikino socialdemokratas.

Regioninė politika – tik gražūs žodžiai

Europos Parlamento (EP) narys, buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pažymėjo, kad tuo metu, kai buvo inicijuota urėdijų reforma, jis kėlė klausimą, ko ja siekiama? Pasak politiko, į šį klausimą pertvarkos organizatoriai taip ir neatsakė. Jis piktinosi, kad reforma vykdyta šmeižiant urėdus, kurių didžioji dauguma yra mūsų valstybės patriotai, miškų mylėtojai.

„Buvo įvykdyta reforma, kurios esmė ir pagrindinis tikslas – sukoncentruoti visus miškų pardavimą, pinigų srautus vienose rankose. Tai padaryta. Antras dalykas – viso turto – Lietuvos miškų – centralizavimas ir atidavimas į vienas rankas. Jeigu pastebėjote, iš karto po reformos įsikūrė medienos klasteris, kuris deklaravo, jog įsikūrė tik todėl, kad buvo įgyvendinta pertvarka ir centralizavimas. Kodėl tai pavojinga? Prekybos mediena birža veikė absoliučiai skaidriai, nebuvo jokių nusiskundimų ar galimybių, kad kas nors būtų neskaidriai, nes visos urėdijos vienu metu pateikdavo pasiūlymus, medieną, sueidavo kainos ir visa kita. Tuo metu biržoje pirkėjų būdavo apie 300. Darau prielaidą, jog dabar, ypač įkūrus klasterį, visas medienos pirkimas pereis į stambios pramonės rankas, ir jie pasieks tai, ką stengėsi daryti ir man būnant ministru – kad jiems mediena būtų parduodama pigiau nei visiems kitiems. Visas smulkusis verslas – lentpjūvės, mažos įmonės – paprasčiausiai turės perpirkinėti medieną iš didžiųjų. Manau, viskas juda šia linkme“, – kalbėjo europarlamentaras.

V. Mazuronio teigimu, medienos pramonės įmonės, net ir užsienietiškos, perka Lietuvoje tūkstančius hektarų miškų plotų. „Jie į mišką žiūri tik kaip į medienos žaliavą: nukirtimą, perdirbimą, gaminimą ir t. t. Mano manymu, miškai Lietuvoje yra kur kas didesnė vertybė. Tai yra ir rekreacija, ir socialiniai dalykai, mūsų gyvenimas, regioninė politika. Bijau, kad pereisime į tokį režimą, koks yra kalakutų fermose. Pagrindinis ir vienintelis tikslas bus kuo daugiau užauginti, kuo greičiau iškirsti, o apie gyvūniją, augaliją – visa, kas yra miškai, užmiršime“, – liūdnomis prognozėmis dalijosi jis.

Nors valdžia skelbia planus, kaip gaivinti regionus, V. Mazuronis įžvelgė, kad vykdoma provincijos naikinimo politika. Jo akimis, miestelis yra gyvas tol, kol šeštadieniais kortomis žaisti susirenka klebonas, mokytojas, gydytojas ir gaisrininkas. Dabar – vienas klebonas šešioms parapijoms, mokytojai, gydytojai „išstumti“ į centrus, gaisrininkų gyvenvietėse seniai nebeliko, o savanoriai baigiami sunaikinti. „Žengdami tokius žingsnius, rodome „Baltas knygas“ ir sakome: „Žinote, regioninės politikos pavasaris.“ Tai yra absurdas. Manau, kad regioninė politika šiandien, deja, tėra gražūs žodžiai. Iš esmės esame išskirtinė Baltijos valstybė – turime regionų centrus, išvystytą infrastruktūrą, kitus dalykus ir matome, kaip visa tai nyksta, o dabartiniai žingsniai prisideda, kad tai dar labiau nyktų. Matau visišką dabartinės Vyriausybės nesupratimą, kas yra regioninė politika, nenorą, kad ji atsigautų. Miškų reikalai – vienas elementas to, kas šiandien vyksta Lietuvoje“, – piktinosi europarlamentaras.

V. Mazuronis pažymėjo, kad su panašiais iššūkiais, vykdant regioninę politiką, susiduria ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės. Regioninės politikos klausimai ne kartą svarstyti EP. ES valstybėse yra taikomos įvairios miškų valdymo formos. Miškų ūkio centralizavimas – ne tik pliusai, bet ir minusai.

Būtinos naujos darbo vietos

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininko Simono Gentvilo teigimu, Lietuvos miškuose, įskaitant urėdijas, dirba apie 11 tūkst. darbuotojų (tarp jų – ir dirbantys privačiuose miškuose, tempėjai, kirtėjai ir t. t.). Medienos, jos apdirbimo pramonėje, lentpjūvėse, baldų, popieriaus fabrikuose dirba beveik 55 tūkst. darbuotojų. Ši pramonės šaka sukuria apie 2,5 mlrd. eurų apyvartą. „Jeigu galvosime apie tai, kaip padėti regionams, tai turi atsirasti pramonė šalia miškų, ten, kur miškai auga ir kur juos galima kirsti nepažeidžiant gamtosaugos reikalavimų. Čia yra galimybė, turime kalbėti, kaip užauginti pramonę, kuri apdirbtų nukirstą medieną“, – pabrėžė jis.

Kartu S. Gentvilas akcentavo, kad valstybiniuose miškuose turėtų dirbti ne daugiau darbuotojų, nei reikia. Tačiau netekusius darbo žmones reikia paskatinti likti ir toliau dirbti regionuose. „Šiandien matome, kad valstybė, parduodama medieną, būdama pagrindine akcininke ir žaliavos turėtoja, nieko nedaro, kad apdirbėjas atsirastų čia. Po gruodžio mėnesio aukcionų Lietuvos lentpjūvės, turėdamos pajėgumų, yra be trečios pamainos. Kol Lietuvoje nebus rimto lentpjūvių tinklo, kaip Afrikos valstybė eksportuosime vien rąstus. Visa kalba apie regionų atsigavimą turi būti kalba apie tai, kaip padėsime pramonei čia klestėti“, – įsitikinęs Seimo narys. Anot jo, Latvijoje, netoli sienos su mūsų šalimi, veikia milžiniškas lentpjūvių, apdirbančių lietuvišką medieną, tinklas. Ten sukuriamos darbo vietos galėtų atsidurti Akmenėje, Mažeikiuose, Joniškyje ir kitur. Tačiau reikia galvoti, kaip pritraukti investicijų.

Išvažiuoja ne tik mediena

Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas tikino, kad regionuose kiekviena darbo vieta yra svarbi. Jis teigė kasdien matantis, kiek daug medienos iš Lietuvos išvežama į Latviją, nors ji galėtų likti mūsų šalyje ir sukurti darbo vietų provincijoje. „Išvažiuoja ne tik mediena, išvažiuoja ir žmonės. Nekalbame apie demografinę situaciją. Šiandien jokiu būdu neskatiname gamybos vietoje. Man dažnai prikaišioja, kad su meile grįžtu į sovietizmą. Ne, ne meile politikai grįžtu, o dėl regioninės politikos formavimo. Sakykite, kodėl „Mažeikių nafta“ nepastatyta Klaipėdoje? Uostas arčiau, patogiau būtų. Kodėl Jonavos „Achema“ nepastatyta Vilniuje? Kodėl „Mastis“ statytas Telšiuose, Kėdainiuose – „Lifosa“? Buvo vykdoma tam tikra regioninė politika“, – tikino jis. Kartu sakė, kad jeigu, tarkime, medienos žaliava liktų Lietuvoje ir iš čia būtų kuriami vėliau eksportuojami gaminiai, būtų naudingiau.

V. Mitrofanovo teigimu, mūsų šalyje daug kalbama apie regioninę politiką, bet regionai yra nematomi ir negirdimi. „Savivaldybės neturi jokių įrankių. Jaučiamės tokiais vykdomaisiais komitetais, kur visą politiką mums iš viršaus primeta ministerijos. Ar tai būtų švietimas, ar sveikatos apsauga, ar bet kokia kita sritis. Apie regioninę politiką galima šnekėti ką nori, bet yra žmogus. Svarbu, kad jis gautų darbą regione, nenorėtų išvažiuoti. Tai svarbiausia“, – pažymėjo Akmenės rajono meras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"