Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Valdžios „dovanėlės“ regionams atgaivinti nepakaks

 
2018 02 13 11:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vyriausybė pavasarį Seimui ketina pateikti įstatymo projektą, numatantį finansinę paramą jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą ne didmiesčiuose. Vis dėlto pastebima, kad vien tai smarkiai mąžtančių regionų neišgelbės.

Remti šeimas būsto paskolų kompensacijomis norima skatinant jas kurtis regionuose, mažinant emigraciją ir gerinant šalies demografinę padėtį. Planuojama, kad į tokias subsidijas galėtų pretenduoti ne vyresni kaip 35 metų sutuoktiniai, nusprendę įsikurti regione. Tačiau, kaip akcentuoja politikai ir ekonomistai, svarbu ne tik padėti jaunimui įsigyti būstą, bet ir užtikrinti geras gyvenimo sąlygas provincijoje.

Daugiavaikes šeimas remtų labiau

Kaip numatyta praėjusių metų pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtame įstatymo projekte, subsidija būsto kredito daliai apmokėti siektų iki 15 proc. nedaugiavaikėms ir iki 20 proc. – daugiavaikėms šeimoms. Paskolos būstui suma, nuo kurios suteikiama subsidija, negalėtų būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų. Ji būtų teikiama nevertinant šeimų gaunamų pajamų ir turto. Norima, kad tokie pasikeitimai galėtų įsigalioti nuo liepos mėnesio.

Prašyti būsto kredito kompensacijos galėtų nuosavybės teise neturinčios būsto šeimos. Taip pat asmenys turėtų dirbti regione, kuriame įsigyja būstą. Būstas turėtų būti įsigyjamas teritorijoje, kurioje nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 60 proc. mažesnė nei didžiausia nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė, skelbiama Registrų centro. Subsidiją gavusi šeima turėtų įsipareigoti trejus metus neperleisti įsigyto būsto kito asmens nuosavybei.

Skaičiuojama, kad šiemet subsidijos galėtų būti skirtos 150 šeimų, o tam prireiktų 2 mln. eurų. Kitais metais tokią paramą valstybė norėtų suteikti 671 jaunai šeimai, o tam reikėtų numatyti 8,76 mln. eurų. 2020 metais lėšų poreikis siektų 8,15 mln. eurų, o subsidijų sulauktų 624 šeimos.

Premjeras Saulius Skvernelis minėtą įstatymo projektą išskyrė kaip vieną prioritetinių.

Naudojasi kompensacijomis

Valstybė ir dabar teikia paramą būstui įsigyti – teikia subsidijas būsto kredito daliai apmokėti. Tokia parama asmenims ar šeimoms teikiama įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su socialine padėtimi susijusius veiksnius. Iš viso gali būti apmokama 10 proc. suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito. Kompensuojamos paskolos suma dviejų asmenų ar didesnei šeimai negali viršyti 87 tūkst. eurų.

SADM duomenimis, 2015 metais valstybės iš dalies kompensuojami kreditai buvo suteikti 220 asmenų ir šeimų. 2016 metais tokias paskolas gavo 520 asmenų ir šeimų. Tais pačiais metais subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai padengti skirtos 460 asmenų ir šeimų (iš jų – 325 jaunoms šeimoms).

Reikia kompleksinių sprendimų

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Monika Navickienė teigiamai vertina pasiūlymą numatyti valstybės finansinę paramą regionuose būstą įsigyti norinčioms jaunoms šeimoms. „Iš esmės teigiamai vertinu visas priemones, skirtas jaunoms šeimoms gerinant jų praktines galimybes geriau įsitvirtinti rinkoje, likti Lietuvoje. Mes, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, nuosekliai apie tai kalbėjome savo programoje. Andriaus Kubiliaus ir Dainiaus Kreivio pasiūlytame įstatymo projekte dėl pasirinktų regionų stiprinimo strategijos irgi kalbama apie tai, kad būsto problema yra viena iš aktualiausių jaunoms šeimoms ir turėtų būti sprendžiama“, – akcentavo opozicinių konservatorių atstovė.

M. Navickienė nemano, kad toks pasiūlymas – diskriminacinis didmiesčiuose besikuriančių šeimų atžvilgiu. Esą jei įstatymo projekte bus kalbama apie regionus, kuriuose tikrai jaučiamas „gyvybiškas poreikis“ turėti daugiau žmonių ir darbo jėgos, tuomet toks balansavimas būtų geras žingsnis stiprinant šalies regionus. „Kalbant apie didmiesčiuose gyvenančias šeimas, manau, joms turime rasti kitokių motyvavimo priemonių, kurios taip pat galimos. Pavyzdžiui, darbo ir šeimos derinimą bei kitus dalykus“, – aiškino parlamentarė.

Kartu M. Navickienė pažymi, kad reikia galvoti ne tik apie paramą regionuose įsikurti norintiems žmonėms, bet ir ten gerinti gyvenimo sąlygas: skatinti investicijas, naujų darbo vietų kūrimą, darbo užmokesčio didėjimą. „Negali duoti būsto regione, kur žmogus neturi darbo, geros mokyklos, darželio ir neturi perspektyvos. Šis modelis veikia tam tikroje regioninėje strategijoje. Tai turi būti kompleksinis sprendimas“, – pažymėjo ji ir pridūrė, kad kol kas nemato Vyriausybės pastangų spręsti šį klausimą.

Sudėtinga situacija

Ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, iš pirmo žvilgsnio tokia priemonė skatinti regionų gyvybingumą gal ir atrodo patraukli. Tačiau ją paanalizavus detaliau kyla labai daug klausimų, atrodo, lyg būtų norima vežimą pastatyti prieš arklį.

Monika Navickienė:“Negali duoti būsto regione, kur žmogus neturi darbo, geros mokyklos, darželio ir neturi perspektyvos. Tai turi būti kompleksinis sprendimas.“

„Juk norint suaktyvinti regionus pirmiausia reikia, kad jie taptų traukos židiniais veiklai, trauktų gyventojus darbo pasiūlymais. Kai regionai tokie taps, atitinkamai galbūt padidės paklausa ir gyvenamajam plotui. Šiuo metu matome, kad tai yra visiškas pūtimas prieš vėją. Jauni žmonės juda į didmiesčius, tikruosius traukos centrus, kur jiems nesunku susirasti darbą. Atitinkamai, kai yra pajamų šaltinis, palengvėja ir galimybės įsikurti, rasti būstą ir panašiai“, – pabrėžė ji.

Tai, kad Lietuvos regionai nyksta, anot I. Genytės-Pikčienės, ne išskirtinė tendencija. Migravimas į ekonominius centrus vyksta visame pasaulyje. Jos nuomone, siekiant suaktyvinti regionus pirmiausia reikia gerinti investicinę aplinką, stengtis pritraukti vietinių ir užsienio investuotojų, kuriančių darbo vietas. „Ką matome dabar, situacija darbo rinkoje regionuose yra tikrai labai sudėtinga.

Jeigu darbuotojas nėra patenkintas darbo sąlygomis, jis paprasčiausiai neturi manevro laisvės keisti darbdavį, nes vyrauja keli stambūs darbdaviai. Smulkus verslas traukiasi, nes regionuose mažėja perkamoji galia, seklėja pati rinka, ir natūralu, kad daug verslo galimybių ten tiesiog užsidaro dėl tos pačios emigracijos. Užsisuka užburtas ratas, kuris yra savidestrukcinis. Natūralu, kad norint priversti jį suktis į priešingą pusę tikrai neužtenka suteikti tam tikrą lengvatą būstui įsigyti. Reikia daug daugiau paskatų“, – tikino ekonomistė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"