Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Valdžia išvykusiems jauniems specialistams moja riestainiu sugrįžti

 
2017 12 15 8:20
Jaunų -14-29 metų - žmonių Lietuvoje per dešimtmetį sumažėjo penktadaliu.
Jaunų -14-29 metų - žmonių Lietuvoje per dešimtmetį sumažėjo penktadaliu. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Lietuvos valstybė ketina finansiškai paremti kai kuriuos užsienyje studijuojančius Lietuvos jaunuolius ir taip pristabdyti protų nutekėjimą iš šalies – tikimasi, kad paremti jauni specialistai po studijų užsienyje grįš į Lietuvą.

Studijuojantiesiems užsienyje remti numatoma kasmet skirti po 100 tūkst. eurų. Tačiau užsienyje studijuojantys jaunuoliai atkerta, jog valstybės numatomi skirti pinigai – labai menki, kad jais tarsi riestainiu pavyktų juos privilioti grįžti.

Vilios atsigręžti į Lietuvą

Negrąžintiną valstybės paramą užsienyje studijuojantiems Lietuvos jaunuoliams Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis siūlo įteisinti Mokslo ir studijų įstatymu. Iki šiol tokia parama nebuvo skiriama, tačiau Vyriausybės programos įgyvendinimo plane 2018 metais buvo numatyta sukurti ir įdiegti Lietuvos piliečių studijų stipriausiose pasaulio aukštosiose mokyklose finansavimo modelį.

Teigiama, kad užsienyje besimokantiems jaunuoliams, pradėjus juos remti, esą nereikės imti paskolų užsienio valstybėse, ir jie turės palankesnes sąlygas po studijų grįžti į Lietuvą. Tikimasi, kad dėl to mūsų šalyje daugės aukštos kvalifikacijos specialistų, įgijusių tarptautinės patirties. Taip pat atsiras galimybė pritraukti trūkstamų specialistų, kurių Lietuvos aukštosios mokyklos negali parengti. „Lietuva pagal emigraciją yra viena pirmaujančių Europos Sąjungos šalių, mums ypač aktuali protų nutekėjimo problema, todėl būtina imtis papildomų priemonių. Viena priežasčių, skatinančių gabiausius studentus išvykti studijuoti svetur, yra kitų šalių universitetų patrauklumas ir tarptautinis pripažinimas. Neturėdami kitų lėšų šaltinių, studentai gauna paskolas šalyse, kuriose studijuoja, ir grįžti į Lietuvą jiems tampa sudėtingiau“, – teigiama S. Skvernelio teikiamų Mokslo ir studijų įstatymo pataisų aiškinamajame rašte.

Užsienyje studijuojantiems jaunuoliams remti iš valstybės biudžeto kasmet numatoma skirti ne mažiau kaip 100 tūkst. eurų. Konkrečią paramos skyrimo tvarką turėtų parengti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Tendencijos neguodžia

Statistikos departamento duomenimis, jaunų (14–29 metų) žmonių Lietuvoje per dešimtmetį sumažėjo penktadaliu. 2007-ųjų pradžioje mūsų šalyje gyveno 688 tūkst. jaunų žmonių, jie sudarė 21 proc. visų šalies gyventojų, o 2017 metų pradžioje jų buvo tik 554 tūkst., t. y. 19 proc. šalies gyventojų.

Mokslininkai pažymi, kad jaunimo mažėjimas Lietuvoje tampa vis intensyvesnis, ir tai neigiamai atsilieps visos šalies ateičiai, nes dėl to susiduriama su demografinėmis, socialinėmis ir kitomis problemomis. Mažėjant jaunimo, mažėja gimstamumas, keičiasi šalies gyventojų struktūra, tampa akivaizdžios gyventojų senėjimo tendencijos. Per dešimtmetį 65 metų ir vyresnių žmonių padaugėjo 1,7 proc., bet sparčiai mažėja jaunų darbingo amžiaus žmonių.

Viena iš jaunimo mažėjimo priežasčių yra emigracija – pernai iš Lietuvos emigravo 19 tūkst. 15–29 metų žmonių, o tai beveik pusė visų emigrantų. Statistikos departamento duomenimis, vis mažiau jaunų žmonių sugrįžta į Lietuvą – jaunų imigrantų skaičius kasmet vis mažėja. 2012 metais į Lietuvą imigravo 9,4 tūkst. jaunų žmonių, 2013-aisiais – 9,8 tūkst., 2014 metais – 9,5 tūkst., 2015-aisiais – 8,3 tūkst., o pernai – tik 7,5 tūkst. jaunų žmonių.

Lauks grįžtančiųjų

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša pabrėžė, kad neketinama finansiškai remti visų užsienyje studijuojančių jaunuolių iš Lietuvos. Bus remiami tik tie, kurie studijuoti išvyksta sudarę atitinkamas sutartis ir taip įsipareigoję po studijų baigimo grįžti į Lietuvą ir čia dirbti. „Taip sudarysime sąlygas jauniems, gabiems žmonėms, kurie neturi finansinių galimybių savo lėšomis studijuoti užsienyje, tai padaryti gavus valstybės paramą. Jos grąžinti nereikės, nes tai bus tikslinė dotacija“, – teigė E. Jovaiša. Pasak komiteto pirmininko, reikalavimas už finansinę paramą dirbti Lietuvoje nebus joks žmogaus teisių pažeidimas, nes jaunuoliai nebus prievarta verčiami grįžti, jie patys, pasirašydami sutartį, įsipareigos tai padaryti.

Audra Sipavičienė: "Toks rėmimas tikrai nesuvilios užsienyje mokslus kremtančių jaunuolių savo ateitį susieti su Lietuva, nes tai bus tik lašas jūroje, kai už mokslą užsienyje studentams tenka mokėti tūkstančius."/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka
Audra Sipavičienė: "Toks rėmimas tikrai nesuvilios užsienyje mokslus kremtančių jaunuolių savo ateitį susieti su Lietuva, nes tai bus tik lašas jūroje, kai už mokslą užsienyje studentams tenka mokėti tūkstančius."/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seimo Migracijos komisijos pirmininkė Guoda Burokienė teigė neturinti iliuzijų, kad tokia valstybės parama mažai daliai Lietuvos jaunuolių, sutiksiančių po studijų grįžti dirbti į Lietuvą, prisidės prie esminio jaunimo emigracijos mažėjimo. Vis dėlto ji pripažino, kad tai bus nedidelis žingsnelis to link. „Lietuvai reikia inovatyvių mokslo žmonių“, – pripažino parlamentarė.

Vargu ar kvietimas padės

„Lietuvos žinių“ kalbinti užsienyje studijuojantys jaunuoliai teigė abejojantys, kad kitų šalių aukštosiose mokyklose norintys semtis mokslo žinių vaikinai ir merginos susivilios Lietuvos valdžios siūlomais pinigais. Anglijoje trečius metus studijuojantis Justinas S. „Lietuvos žinioms“ aiškino, jog valdžios sumanymas remti į užsienį studijuoti išvykusius Lietuvos jaunuolius gal ir būtų prasmingas, jeigu jaunuoliai būtų užtikrinti, kad grįžę į Lietuvą jie ras darbą pagal pasirinktą specialybę, gaus deramą algą ir kad nereikės plėšytis per kelis darbus, vos galus su galais tesuduriant. „Kol kas Lietuvoje net ir turinčių aukštąjį išsilavinimą žmonių darbo užmokestis toli gražu neprilygsta uždarbiui Didžiojoje Britanijoje ar kitose Vakarų Europos šalyse. Tad nemanau, kad dėl vieno kito tūkstančio eurų, iš valstybės gautų studijoms, verta atsižadėti pabandyti laimę kitoje šalyje“, – teigė Justinas.

Pasak jo, per metus už mokslą reikia mokėti apie 9 tūkst. svarų sterlingų (apie 10 tūkst. eurų). Kadangi Lietuvoje likę tėvai tiek lėšų sūnaus mokslams negali skirti, Justinas naudojasi paskolų studijoms sistema. Anglijoje paskolas studijoms skiria valstybinė įmonė, o jų grąžinimo sąlygos tikrai palankios gavėjams. Kol jaunas specialistas per metus neuždirba tam tikros pinigų sumos – apie 23,8 tūkst. eurų, paskolos nereikalaujama grąžinti. Uždirbantieji daugiau paskolą gali grąžinti per 30 metų.

Eugenijus Jovaiša: "Reikalavimas už finansinę paramą dirbti Lietuvoje nebus žmogaus teisių pažeidimas, nes jaunuoliai nebus prievarta verčiami grįžti, jie patys, pasirašydami sutartį, įsipareigos tai padaryti."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Eugenijus Jovaiša: "Reikalavimas už finansinę paramą dirbti Lietuvoje nebus žmogaus teisių pažeidimas, nes jaunuoliai nebus prievarta verčiami grįžti, jie patys, pasirašydami sutartį, įsipareigos tai padaryti."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tik lašas jūroje

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė skeptiškai žiūri į valdančiųjų užmojus paremti užsienyje studijuojančius jaunuolius. Jos manymu, tarkime, jei valstybė kasmet apie 200 jaunuolių skirs po 500 eurų per metus, toks rėmimas tikrai nesuvilios užsienyje mokslus kremtančių vaikinų ir merginų savo ateitį susieti su Lietuva, nes tai bus tik lašas jūroje, kai už mokslą reikia mokėti tūkstančius.

„Girdėjau, kad panašią praktiką taiko kai kurios šalys, bet nesu tikra, ar ji pasiteisina. Anksčiau ir Amerikos lietuviai paremdavo jaunuolius, kad šie atvažiuotų į JAV mokytis, o baigę studijas grįžtų dirbti į Lietuvą. Tačiau tai buvo tik pavieniai atvejai“, – pasakojo A. Sipavičienė. Pasak jos, kol Lietuvoje bus tokia ekonominė, verslo ir darbo padėtis, vargu ar jaunuoliai norės masiškai grįžti. „Pati dirbu dėstytoja ketvirčiu etato ir už tai gaunu 100 eurų per mėnesį. Jeigu dirbčiau visu etatu, gaučiau 400 eurų į rankas. Kaip manote, kiek užsienyje mokslus baigusių jaunuolių sutiks dirbti už tokį menką atlyginimą?“ – retoriškai klausė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"