Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Valdantieji stiprėja, opozicija nesicementuoja

 
2018 08 14 6:00
Gabrielius Landsbergis: „Jei iškyla klausimas dėl opozicijos lyderio – diskutuosime, patys šio klausimo kelti nematome reikalo.“ / 
Gabrielius Landsbergis: „Jei iškyla klausimas dėl opozicijos lyderio – diskutuosime, patys šio klausimo kelti nematome reikalo.“ /  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valdančiajai koalicijai stiprinant pajėgumus bei beveik užsitikrinus opozicinės Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos paramą, mažumos politikai greičiausiai ir toliau darbuosis be lyderio, kuris parlamente atstovautų jų interesams.

Bemaž dvejus metus dirbantis šios kadencijos Seimas vis dar neturi opozicijos lyderio. Seimo statutas numato, kad juo gali tapti opozicinės frakcijos ar jų koalicijos, turinčios daugiau kaip pusės parlamento mažumai priklausančių Seimo narių, seniūnas ar koalicijos vadovas. Seimo mažuma šiuo metu yra daugiau nei pusė parlamentarų – iš viso 73.

Rita Tamašunienė: „Tai, kad dvejus metus negali būti išrinktas opozicijos lyderis, vertiname, jog iš tiesų nėra tokio ryškaus lyderio.“

„Tvarkiečiams“ pasirašius bendradarbiavimo susitarimą su valdančiaisiais, mažumos gretos sumenktų iki 66 Seimo narių, dirbančių Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijose bei Mišrioje Seimo narių grupėje. Vis dėlto stiprėjantys valdančiųjų raumenys dalies politikų neįkvepia susitarti dėl Seimo opozicijos lyderio pozicijos.

Klausimo nekels

Didžiausios opozicinės Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis sako, kad opozicijos lyderio pozicija yra gana formali. Klausimas dėl šių pareigų opozicijoje keltas kadencijos pradžioje. „Nepavyko susitarti, nes Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija nenorėjo pasirašyti koalicinės sutarties, kas reikalaujama statute, nors siūlėme ir rotacijos principą. Jiems atsisakius, prie klausimo nebegrįžome“, – aiškino jis.

Tai, kad nepavyko susitarti dėl Seimo opozicijos lyderio, G. Landsbergio tikinimu, opozicijai netrukdo derinti veiksmų tarp atskirų frakcijų. „Opozicija dirbo produktyviai ir vieningai. Dabar dalį jos susipirko „valstiečiai“ už postus ir gal net pinigus. Tačiau su likusiais tikrai ketiname dirbti ir toliau. Jei iškyla klausimas dėl opozicijos lyderio – diskutuosime, patys šio klausimo kelti nematome reikalo“, – pabrėžė konservatorių lyderis.

Konservatorių galvasopė

Antros pagal dydį opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo teigimu, kol kas neaišku, kas liks dirbti mažumoje naujojo politinio sezono metu. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis Seimo LLRA-KŠS frakcijai siūlo parlamento vicepirmininko postą. Seimo statutas numato, kad viena parlamento pirmininko pavaduotojo pareigybė turi priklausyti opozicijai. „Jeigu LLRA-KŠS paims Seimo vicepirmininko vietą (o statutas ir toliau numato, kad opozicijai priklauso tik viena vieta ir joje jau yra konservatorė Irena Degutienė), vadinasi, LLRA-KŠS, kaip jie savo deklaracijoje besugalvotų vadintis (nepriklausančiais valdančiajai daugumai ar kitaip), de facto tampa valdančiosios daugumos dalimi. Tada opozicijos lyderio rinkimuose užtenka vien konservatorių balsų“, – skaičiavo jis.

Jeigu Seimo LLRA-KŠS ir toliau liks dirbti mažumoje bei vieni konservatoriai neturės pakankamos daugumos deleguoti parlamento opozicijos lyderį, liberalai, anot E. Gentvilo, neketina judinti šio klausimo. „Nei mes pretenduojame, nei pretendavome, ir juokdamasis galėčiau pasakyti, kad nesukite man galvos. Nuo pat kadencijos pradžios egzistuoja konservatorių noras turėti opozicijos lyderį, taigi jie tegul ir suka galvas. Aš šio klausimo nekelsiu“, – patikino liberalų lyderis.

Eugenijus Gentvilas: „Nuo pat kadencijos pradžios egzistuoja konservatorių noras turėti opozicijos lyderį, taigi jie tegul ir suka galvas.“ / Romo Jurgaičio nuotrauka
Eugenijus Gentvilas: „Nuo pat kadencijos pradžios egzistuoja konservatorių noras turėti opozicijos lyderį, taigi jie tegul ir suka galvas.“ / Romo Jurgaičio nuotrauka

E. Gentvilo manymu, mažumoje dirbančios frakcijos ir toliau gali dirbti be opozicijos lyderio. „Galbūt kam nors atrodo, kad atsiradus opozicijos lyderiui staiga visa opozicija pradės puikiai dirbti,. Bet aš taip nemanau. Priešingai, gali atsirasti ir tam tikros įtampos. Opozicijos lyderis, jeigu jis paskelbiamas kelių frakcijų sutarimu, su kitomis frakcijomis privalo labai kruopščiai derinti visas išsakomas pozicijas. Ir dėl to gali kilti įtampos. Geriau tegul konservatoriai sprendžia, kaip jau jie nori. Praėjusioje kadencijoje liberalai nesikišo. Andrius Kubilius buvo opozicijos lyderis todėl, kad konservatoriams užteko mandatų. Tačiau tai nebuvo mūsų deleguotas opozicijos lyderis“, – priminė jis.

Santykius tarp opozicinių frakcijų E. Gentvilas apibūdino kaip normalius. Pasak jo, niekada nebus taip, kad keturių ar penkių skirtingų partijų atstovai „bučiuotųsi“ ir visada puikiai sutartų. Tačiau svarbiausiais klausimais pasiekti sutarimą pavyksta. Jis priminė, kad kartu su konservatoriais keltas klausimas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės Lauros Matjošaitytės tinkamumo toliau eiti pareigas ir t. t. „Ten, kur sutariame, nėra ideologinių, programinių prieštaravimų, galima rezultatyviai dirbti. Man neatrodo, kad opozicijos lyderis pagerintų rezultatyvumą“, – kalbėjo liberalas.

Nemato poreikio

Seimo LSDP frakcijos atstovai sako, kad opozicijos lyderio pozicija gali būti naudojamasi arba nesinaudojama. Tačiau tam, kad šios pareigos būtų einamos, pirmiausia reikia, jog parlamente atsirastų aiški opozicinė darbotvarkė. Dabar socialdemokratai jos nemato, priešingai, mažumoje jie įžvelgia daug įvairių asmeniškumų, šūkavimų. „Matyt, taip yra dėl kelių priežasčių. Viena svarbiausių ta, jog konservatoriai, didžiausia opozicinė frakcija, nelabai ką daro, kad tokia darbotvarkė atsirastų. Mes, socialdemokratai, turime savo opozicinę darbotvarkę, rudenį bus parengta socialdemokratinė vizija iki 2024 metų. Ji ir tarnaus kaip mūsų opozicinė darbotvarkė, tą esame įsipareigoję daryti ir savo pokyčių programoje. Seimo opozicijos lyderio poreikio nelabai ir matome“, – aiškino LSDP Komunikacijos skyriaus vadovas Justinas Argustas.

Lyderystės krizė

Romo Jurgaičio nuotrauka
Romo Jurgaičio nuotrauka

Mažumoje dirbančios Seimo LLRA-KŠS frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė tikino, kad parlamento opozicijos lyderio klausimas – opozicija pasiskelbusių Seimo frakcijų reikalas. Vis dėlto jai keista, kad per beveik dvejus darbo metus jos nesugebėjo susitarti dėl asmens, galinčio eiti šias pareigas. „Mano požiūriu, tai – lyderystės krizė. Tai, kad dvejus metus negali būti išrinktas opozicijos lyderis, vertiname, jog iš tiesų nėra tokio ryškaus lyderio. Galima galvoti, jog lyderiais planuojančių tapti politikų komunikaciniai gebėjimai turbūt ne patys efektyviausi, jei nesulaukia palaikymo, nepritraukia reikiamo skaičiaus Seimo narių tam, kad būtų paskelbtas opozicijos lyderis“, – sakė ji.

R. Tamašunienė aiškino, kad koalicijoje dėl parlamento opozicijos lyderio Seimo LLRA-KŠS frakcija nenori dalyvauti, nes nėra pasiskelbusi opozicine. Daugeliu atvejų frakcija balsuoja taip, kaip valdantieji, nes tai atitinka jų partijos programą. Be to, dabartinėje opozicijoje Seimo LLRA-KŠS frakcija nemato tikrojo lyderio, kurį galėtų palaikyti. Taip pat opozicionieriai esą deda per mažai pastangų, kad opozicija stiprėtų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"