Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Valdančiųjų prastumta reforma – su dideliu klaustuku

 
2018 07 05 6:00
Opozicijos atstovų teigimu, įgyvendinus tokią reformą, rajonuose gali būti uždaryta 20-30 ligoninių.
Opozicijos atstovų teigimu, įgyvendinus tokią reformą, rajonuose gali būti uždaryta 20-30 ligoninių. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną patvirtintos gydymo įstaigų pertvarkos likimas pakibo ant plauko. Prezidentė Dalia Grybauskaitė kol kas neatskleidžia, ar ją palaimins, bet sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga jau nusiteikęs išgirsti „stop“.

Daug diskusijų ir abejonių sukėlusius septynis įstatymus, susijusius su gydymo įstaigų pertvarka, Seimas patvirtino šeštadienį. Jie numato, kad sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su vietos valdžia, įgytų teisę tvirtinti gydymo įstaigų tinklą. Teritorinės ligonių kasos prioriteto tvarka sudarytų sutartis su tinkle esančiomis įstaigomis. Tai reiškia, kad iš privačių gydymo įstaigų reikiamos paslaugos būtų perkamos tik tuo atveju, jei jų neteiktų valstybinės įstaigos. Opozicijos atstovų teigimu, įgyvendinus tokią reformą, rajonuose gali būti uždaryta 20–30 ligoninių.

Seimo priimtus įstatymus gavusi prezidentė per 10 dienų turi apsispręsti, pasirašyti juos ar grąžinti parlamentui svarstyti pakartotinai. Opozicija paprašė D. Grybauskaitės vetuoti reformą reglamentuojančius teisės aktus, nes jie esą ne tik priimti „buldozeriu“, pažeidžiant procedūras, bet ir galbūt prieštarauja Konstitucijai.

Premjeras Saulius Skvernelis nemato priežasčių, kodėl įstatymai galėtų būti vetuoti. Tačiau jei taip atsitiktų, jis ieškotų išeičių, kad pertvarka judėtų į priekį.

Įžvelgia neatitikčių Konstitucijai

Vakar D. Grybauskaitė surengė pasitarimą dėl gydymo įstaigų pertvarkos. Į jį buvo pakviesti A. Veryga, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė, parlamentaras Antanas Matulas, Medikų sąjūdžio narys Vytautas Kasiulevičius, Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas, buvusi Konstitucinio Teismo teisėja ir konstitucinės teisės profesorė Toma Birmontienė.

Prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė po susitikimo sakė, kad šalies vadovė iš esmės pritaria reformai. „Tačiau Seimo priimtus įstatymus vertins per atitikties Konstitucijai prizmę“, – teigė ji.

T. Birmontienė sakė turinti abejonių, ar šie įstatymai atitinka Konstituciją. Vienas probleminių aspektų yra tai, kad neatskiriamos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamos paslaugos. „Principai, pagal kuriuos paslaugos teikiamos ir apmokamos, yra visiškai skirtingi. Valstybė tikrai turi prioritetą dėl biudžetinio finansavimo, valstybinės gydymo įstaigos – taip pat. O jeigu kalbame apie sveikatos draudimo lėšas, tai čia galioja kiti principai“, – tikino konstitucinės teisės žinovė.

Anot T. Birmontienės, iš PSDF finansuojamos paslaugos turi būti teikiamos laisvos konkurencijos sąlygomis. „Visos sveikatos priežiūros įstaigos turėtų konkuruoti dėl tų paslaugų. Jos galėtų būti finansuojamos tik pagal kokybę ir atitiktį tam tikriems kriterijams, saugumui, taip pat – tenkinant paciento pasirinkimą. Dėl šių priežasčių manytina, kad tie įstatymai turi rimtų problemų dėl atitikties Konstitucijai“, – pabrėžė ji.

Jei reikės, koreguos

Po susitikimo su D. Grybauskaite A. Veryga nebuvo džiugiai nusiteikęs. Jo nuomone, šalies vadovė ketina vetuoti priimtas pataisas. „Labai gaila, kad tai kyla dabar, nes mes su prezidentės komanda nuolat bendradarbiavome“, – kalbėjo ministras.

A. Veryga apgailestavo, jog šiuo etapu atsirado neaiškumų, tačiau tikino, kad nenorima prasilenkti su Konstitucija. „Jei toks sprendimas (vetuoti – aut.) bus priimtas, geriau pakoreguoti tai, ką prezidentė įvardys, ir rudenį prie šių klausimų grįžti“, – kalbėjo jis.

V. Kasiulevičiaus nuomone, skaidrumo požiūriu prezidentė nori pakylėti procesą į aukščiausią lygį. Lietuvos medikų sąjūdis palaiko tokią šalies vadovės poziciją.

Aurelijus Veryga: „Labai gaila, kad tai kyla dabar, nes mes su prezidentės komanda nuolat bendradarbiavome.“
Aurelijus Veryga: „Labai gaila, kad tai kyla dabar, nes mes su prezidentės komanda nuolat bendradarbiavome.“

Atima teisę rinktis

Opozicinės parlamento frakcijos – socialdemokratai, konservatoriai, liberalai, „tvarkiečiai“, Mišriai Seimo narių grupei priklausantys politikai – kreipėsi į D. Grybauskaitę, ragindamos nepasirašyti priimtų pataisų. Jų manymu, laiminant gydymo įstaigų pertvarką Seime, buvo šiurkščiai pažeistos įstatymų leidybos procedūros. Be to, prašoma įvertinti ir tai, kad ne viena priimtų įstatymų nuostata galbūt prieštarauja Konstitucijai, konstitucinės teisinės valstybės principui.

„Kreipėmės į prezidentę tikėdamiesi, kad ji pasinaudos veto teise, įvertins tai, kad įstatymai „buldozeriu“ skubos tvarka priimti valdančiajai daugumai ne tik pažeidžiant Seimo statutą, bet ir atimant iš pacientų teisę pasirinkti, o iš savivaldybių – pasirūpinti savo gyventojų sveikata“, – aiškino Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas.

Žada trumpesnes eiles

Premjeras S. Skvernelis gynė pertvarką ir jos būtinybę. Jis nemato argumentų, kodėl reikėtų vetuoti priimtus įstatymus. „Jeigu taip nutiktų, ieškotume sprendimo būdų. Arba gal būtų konkretus prezidentės pasiūlymas, kokį straipsnį reikia taisyti, arba galbūt būtų kitokių sprendimų. Spręsime sulaukę galutinio verdikto“, – kalbėjo jis. Gali būti šaukiama neeilinė Seimo sesija, per kurią būtų bandoma atmesti prezidentės veto arba taisyti įstatymus pagal pateiktas pastabas.

S. Skvernelis tvirtino, kad įgyvendinus pertvarką eilės pas šeimos gydytojus sutrumpėtų per pusę, pas gydytojus specialistus – ketvirtadaliu. Taip pat gyventojams neva būtų sudaryta daugiau galimybių patekti į geriausias gydymo įstaigas. Kalbėdamas apie gydymo įstaigų tinklo optimizavimą, premjeras pabrėžė, kad per prievartą nebus uždaroma nė viena ligoninė. Esą joms tiesiog reikės galvoti, kokias papildomas paslaugas, pavyzdžiui, paliatyviosios slaugos, galėtų teikti.

Anot S. Skvernelio, kiekvienas mažųjų rajoninių ligoninių pacientas mato problemą, kad gydymo įstaiga neteikia pakankamai paslaugų, nes negali išlaikyti atitinkamos kvalifikacijos, neturi reikiamų specialistų. Tai gali kelti grėsmę pacientams. „Gegužės 1 dieną priimtas sprendimas 20 proc. didinti finansavimą, kad būtų pakelti atlyginimai gydytojams. Ligoninės, kurios yra atsidūrusios nepavydėtinoje situacijoje, negali įgyvendinti net šio įsipareigojimo, nes paslaugų yra per mažai“, – pažymėjo jis.

Kartu S. Skvernelis atmetė būgštavimus, kad bus ribojamas privačių sveikatos priežiūros įstaigų konkurencingumas. „Priešingai, pirminė, ambulatorinė priežiūra plečiama. O jei kalbame apie aukščiausią – tretinį lygį, tai tokio poreikio šalyje nėra, nes turime aukščiausio lygio specialistus, reikiamą įrangą turinčias universitetines ligonines“, – įsitikinęs premjeras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"