Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Vaikus žadama maitinti sveikiau

 
2016 06 06 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Mokiniai, socialinės globos įstaigų auklėtiniai jau netrukus valgys sveikesnį maistą – su mažesniu kiekiu sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos. Specialus meniu bus pasiūlytas ir vegetarams. Tėvų atstovai džiaugiasi planuojamais pasikeitimais, nes dabar vaikai ugdymo įstaigose esą maitinasi nepakankamai sveikai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra numačiusi gerinti vaikų maitinimo paslaugų kokybę ugdymo ir socialinės globos įstaigose. Tam ketinama keisti maitinimo organizavimo ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose bei globos namuose tvarką, pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašą, rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas. Bus parengtas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms rekomenduojamas valgiaraštis, vegetariško maitinimo organizavimo rekomendacijos, vaikų maitinimui skirtų maisto produktų specifikacijos, tinkamos vadovautis viešųjų pirkimų konkursuose.

Siekiant, kad vaikai sveikiau maitintųsi, savivaldybės bus raginamos neišduoti leidimų laikiniems statiniams, tokiems kaip kioskai, kebabinės, esantiems arčiau nei 500 metrų atstumų nuo mokyklų.

Negalime maitintis kaip seniau

SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo Almanto Kranausko teigimu, vaikų maitinimo tvarka keičiama siekiant ją tobulinti. Didelį dėmesį žadama skirti maisto produktų viešiesiems pirkimams, kur pastebėta nemažai taisytinų dalykų. Kadangi pirkimus laimi mažiausią kainą pasiūlę tiekėjai, maisto produktai ne visada būna labai kokybiški. Todėl žadama numatyti konkrečius kriterijus perkamiems produktams. „Pavyzdžiui, bus galima pirkti ne bet kokias, o labai konkrečias dešreles. Tiesa, klausimas, ar apskritai dešrelių reikėtų“, – sakė A. Kranauskas.

Svarstant, kaip bus maitinami vaikai, ketinama remtis Europos Komisijos (EK) rekomendacijomis mažinti sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos kiekį racione. Tačiau, kaip pastebi A. Kranauskas, jaučiamas tam tikras pasipriešinimas iš gamintojų, esą nesurandančių sveikesnio maitinimo reikalavimus atitinkančių produktų, norinčių, kad maitintumėmės taip, kaip prieš keliasdešimt metų. „Aplinka, kurioje gyvename yra labai pasikeitusi. Jeigu pažiūrėsime, kaip buvo prieš 10 ar 20 metų, tai gyvenimas yra visai kitoks. Vaikai anksčiau bėgioti po kiemą, spardyti kamuolį, o dabar jie nori maigyti telefoną ar sėdėti prie kompiuterio. Natūralu, kad žmogus negali maitintis taip, kaip prieš 20 metų“, – pabrėžė ekspertas.

Laukia permainų

Lietuvos tėvų forumo (LTF) pirmininko Audriaus Murausko nuomone, klausimas dėl vaikų maitinimo gerinimo jau seniai pribrendęs. Todėl planuojamus pakeitimus jis vertina teigiamai ir tikisi, kad juos pavyks įgyvendinti.

A. Murauskas akcentavo, kad mūsų šalies moksleiviai maitinasi nepakankamai sveikai. „Jeigu skaičiuojame, ar vaikai gauna pakankamai kalorijų, taip, dažniausiai vaikai gali jų gauti pakankamai. Tačiau žinant, kad ne kiekvienoje įstaigoje yra patiekiamas konkrečiam vaikui tinkamas maistas, dažnai jis gali tiesiog nevalgyti ir dėl to negauna reikiamų kalorijų. Formaliai pateiktas kalorijų kiekis yra teisingas, tačiau dažnu atveju jis nėra teisingai įsisavintas. Be to, neužtenka tik skaičiuoti kalorijas. Jeigu žiūrėtumėme, kaip sudaromas meniu, dažnai pristigus tam tikro kiekio kalorijų, į meniu įtraukiama arbata su didesniu kiekiu cukraus ir vaikas gauna reikiamą kiekį kalorijų. Tačiau ar per teisingas medžiagas? Atsakymas – ne“, – pažymėjo tėvų atstovas.

Anot A. Murausko, nusiskundimų vaikų maitinimu ugdymo įstaigose tėvai turi labai daug. Pradedant maitinimu darželiuose, kur tėvai moka pinigus o tai, ką valgys vaikai sprendžia valdininkai, baigiant mokyklų valgyklomis, kurios dažnoje savivaldybėje yra išnuomotos privatininkams. „Didelė bėda, kad pati forma yra neteisinga – išnuomota patalpa. Jeigu bendruomenė užsakytų atlikti paslaugą, kad būtų įgyvendintas konkretus meniu, manau, kokybės būtų daugiau. Dabar kai pačiam verslininkui paliekamas meniu pateikimas, dažnai jis eidamas pačiu pigiausiu keliu patiekia picą – labai žemos maistinės vertės, bet nešančią daug pelno“, – pastebėjo LTF pirmininkas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"