Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

V. P. Andriukaitis: Lietuva menkai rūpinasi maisto švaistymu

 
2016 12 04 17:30
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Lietuvoje maisto švaistymui skiriama per mažai dėmesio, sako Europos Komisijos (EK) narys atsakingas už sveikatą ir maisto saugą. Vytenis Povilas Andriukaitis tikina, kad įgyvendinant maisto švaistymo mažinimo programas, galima sukurti daug darbo vietų.

„Lietuvoje be galo menkas dėmesys tam (maisto švaistymui – BNS)“, – penktadienį susitikęs su parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininku Andriejumi Stančiku teigė eurokomisaras.

Pasak jo, rūpinantis maisto nešvaistymu, būtų taupomi vandens, energijos resursai, darbo sąnaudos.

„Maisto švaistymo programoje galima sukurti daug darbo vietų, sutaupyti nereikalingą maisto perprodukciją, performuluoti – vieną dalį sugrąžini gyvulių pašarams, o kitą – į bioenergetiką. Bet jeigu nieko nedarysime praktiškai per pilotinius projektus, tai traukiniai nuvažiuos kitur, o jų aplinkui dar yra daug. Galima mokyklas vaikus įtraukti į maisto švaistymo programas, bet tas Lietuvoje nesisuka“, – kalbėjo eurokomisaras.

Lietuvoje nuo šių metų rugsėjo įsigaliojo Labdarai ir paramai skirto maisto tvarkymo aprašas, panaikinantis kai kuriuos barjerus, kliudžiusius dalį vartoti dar tinkamų maisto produktų, užuot išmetus, atiduoti labdarai. Iki tol Lietuvoje buvo draudžiama teikti labdarai maistą, kurio galiojimo terminas „geriausias iki“ yra pasibaigęs.

Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacijas, maisto, paženklinto „geriausias iki“, galiojimo terminas gali būti pratęsiamas iki dviejų mėnesių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"