Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

V.Gailius siūlo apynasrį žvalgybos institucijoms

 
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius šiandien Seime užregistravo Žvalgybos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma griežtinti žvalgybos institucijų informacijos rinkimo, pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę.

Pataisos numato, kad Vilniaus apygardos teismui teikimą dėl sankcijų galėtų pateikti tik generalinis prokuroras ar jo įgaliotas prokuroro pavaduotojas. Šiuo metu teisę tai atlikti turi visų šalies žvalgybos institucijų vadovai ar jų pavaduotojai.

Pagal V.Gailiaus pateiktą projektą, tik Vilniaus apygardos teismo pirmininkas ar jo įgaliotas šio teismo teisėjas turėtų teisę sankcionuoti slaptą asmenų kontrolę. Šiuo metu leidimą slaptai rinkti įvairaus pobūdžio medžiagą gali išduoti bet kurio šalies apygardos teismo pirmininkas ar jo įgaliotas teisėjas.

„Tikslas – aiškiai reglamentuoti žvalgybos institucijų informacijos rinkimą ir veiksmus, kurie sankcionuojami teismo. Svarbu sugriežtinti kontrolę, į sankcionavimo procesą įjungiant prokurorus. Taip pasiektume kelis teigiamus dalykus – būtų sugriežtinta žvalgybos institucijų informacijos rinkimo, pagrįstumo ir teisėtumo kontrolė, o taip pat – sumažėtų rizika, kad tam tikri pareigūnai piktnaudžiaus savo veiksmais“, – aiškino V.Gailius.

Jo teigimu, dabartinės tvarkos spragas atskleidė aukšto rango diplomatų slapta įrašytų telefoninių pokalbių paviešinimo istorija. „Kadangi Žvalgybos įstatyme šiandien yra silpnų vietų, tam tikros interesų grupės ar grupuotės, turinčios labai konkrečių tikslų, naudojasi proga susidoroti su jiems nepalankiais asmenimis. Nesvarbu, tai būtų diplomatai ar kiti asmenys“, – sakė V.Gailius.

Įgyvendindamos joms pavestus uždavinius žvalgybos institucijos gali stebėti ir fiksuoti elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį, patekti į asmens būstą, kitokias patalpas, automobilį, paimti daiktus ar slapta juos apžiūrėti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"