Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

V. Adamkaus vardo konferencijoje ieškota vienybės

 
2018 08 23 6:00
Valdas Adamkus: "Vargu ar remdamosi į milžiną dujų kojomis Amerika ir Europa bus pajėgios išlaikyti ir stiprinti savo lyderystę pasaulyje."
Valdas Adamkus: "Vargu ar remdamosi į milžiną dujų kojomis Amerika ir Europa bus pajėgios išlaikyti ir stiprinti savo lyderystę pasaulyje." Alinos Ožič nuotrauka

Antrą kartą Vilniuje vykusioje tarptautinėje prezidento Valdo Adamkaus vardo konferencijoje „Europos ir transatlantinio atsparumo atkūrimas“ politikos bei visuomenės lyderiai diskutavo apie transatlatinę vienybę ir politines grėsmes iš Rytų.

Konferencijoje daugiausia dėmesio buvo skirta bendroms pastangoms stabdyti Kremliaus hibridines grėsmes bei „Rusijai ir Europai po Putino“.

Reikia stiprinti sąjungą su JAV

Atidarydamas savo vardo konferenciją prezidentas V. Adamkus ragino Europą ir JAV telktis reaguojant į Rusijos, Kinijos keliamas grėsmes, iššūkius vienybei abipus Atlanto. Pasak prezidento, terorizmas, finansinis, ekonominis netikrumas ir migracija – trys grėsmės, su kuriomis šiandien susiduria ne tik JAV, bet ir Europa. Jis taip pat užsiminė, kad po rugsėjo 11-osios išpuolių mestos NATO pajėgos buvo teisingas sprendimas, tačiau kritikavo silpną NATO įsitraukimą į vėlesnes antiteroristines operacijas. Anot jo, NATO užleido vietą „įvairių konfederacijų savanoriškoms koalicijoms“ ir tapo „ne pirmosios pagalbos ir ne pirmojo skambučio centru“.

„Kai Rusija tokia svarbi kariniam tranzitui Afganistane, negi dar kelsi klausimą dėl neteisėtos invazijos į Gruziją? Kai Kremlius imasi spręsti konfliktą Sirijoje, kažkaip nemandagu priminti neteisėtą Krymo aneksiją ir karą Rytų Ukrainoje. Negerai, kad mes linkstame manyti, jog tai normalu. Kita klaida, kai manoma, kad taip turi būti, nes tai neva diktuojama pragmatinių interesų“, – akcentavo V. Adamkus.

Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į mažėjantį Rusijos ekonominį vaidmenį pasaulyje, bet pažymėjo, kad dar apie 40 proc. Rusijos prekybos vyksta su Europos Sąjunga (ES), o didžiąją dalį jos eksporto sudaro nafta ir dujos. „Vargu ar remdamosi į milžiną dujų kojomis Amerika ir Europa bus pajėgios išlaikyti ir stiprinti savo lyderystę pasaulyje. Manau, kad Azijai stiprėjant transatlantinė sąjunga turėtų dar labiau susitelkti“, – sakė prezidentas.

Remiame karinius veiksmus

Konferencijoje dalyvavo ir kadenciją baigęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka. Jis aiškino, kad Europa, pirkdama dujas ir naftą iš Rusijos, elgiasi gana neatsakingai, nes taip remia šią šalį. Jo žodžiais, dujas, už kurias gautas pelnas atitenka kariniam biudžetui, nuperka Rytų Europa. Tai, pasak Ukrainos prezidento, – netiesioginis okupacijos finansavimas. „Ar Europa supranta, kad kiekviena naftos tona, kiekvienas tūkstantis kubinių metrų dujų yra bandymas finansuoti Ukrainos, Moldovos, Gruzijos okupaciją. Mes suprantame, kad taip padedame užpildyti tankus degalais, tiekiame jų artilerijai šaudmenis“, – BNS citavo V. Juščenką.

Anot jo, Europoje stinga prioritetų ir lieka tik banalios diskusijos. V. Juščenkos teigimu, dabartinė situacija Europoje primena įvykius prieš Antrąjį pasaulinį karą 1938-aisiais, kai „teritorija po teritorijos išduodame Europos bendruomenę, turėdami tikslą taikiai nuteikti okupantą“. „Tada pradėjome nuo Sudetų, pradėjome nuo Austrijos, pratęsėme Lenkijoje. Europa pagimdė didžiausius pasaulinius karus. Ar jums neatrodo, kad dabar darome tą patį?“ – retoriškai klausė V. Juščenka. Buvęs Ukrainos vadovas taip pat ragino atsisakyti nuolatinių diskusijų, ar ES reikėtų naikinti ekonomines sankcijas Rusijai. Pasak kadenciją baigusio Ukrainos prezidento, jos buvo įvestos tam, „kad būtų grąžintas Ukrainos suverenitetas ir vientisumas“. Tiesa, jis pabrėžė, kad Ukrainos gyventojai tiki Europa ir nori būti jos dalis. Ir tai – pergalė.

Siekis – vienybė

Europos ir JAV vienybės svarbą pabrėžė ir JAV valstybės departamento specialusis pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris. Jo teigimu, puoselėjame tam tikras bendras vertybes. „Tikime tam tikrais dalykais (demokratija ir vienybe) ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, dėl žmonių, kurie gyvena Kišiniove, Vilniuje ar Paryžiuje“, – sakė K. Volkeris. Jis priminė, kad JAV niekada nepripažino sovietinės Baltijos šalių okupacijos, rėmė jų nepriklausomybės atgavimą ir šiandien supranta regiono saugumo iššūkius. Pasak K. Volkerio, JAV remia ir tvirtai laikosi savo principų, todėl Rytų Europos saugumo ir integralumo klausimai yra labai svarbūs ir nekvestionuojami.

Parlamentaras ir vienas iš konferencijos sumanytojų Žygimantas Pavilionis pabrėžė, kad svarbu vienytis, o ši konferencija puiki to pradžia. „O po metų susitikę pamatysime dar daugiau bendrumo. Taip, kaip Andriui Kubiliui, Gediminui Kirkilui, kitiems politikams pavyko suvienyti pasaulį dėl požiūrio į Ukrainą, dabar, manau, sugebėsime suvienyti dėl požiūrio į Rusiją. Prezidentai V. Adamkus ir V. Juščenka įspėjo dėl invazijos į Gruziją ir į Ukrainą, nors tuo metu mažai kas į tai įsiklausė. Tačiau šiuo metu į abiejų prezidentų žodžius įsiklausoma. Tai, kad šiandien konferencijoje dalyvauja daugelio didžiųjų pasaulio sostinių atstovai, nuteikia viltingai“, – sakė Seimo narys ir konferencijos organizatorius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"