Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Užsieniečių butai virsta griuvenomis

 
2018 03 23 14:00
pexels.com nuotrauka

Atokiose šalies vietovėse butus ar individualius namus įsigijus užsieniečiams ir juos „pamiršus“, šie virsta landynėmis. Trečiųjų šalių piliečiams tas nekilnojamasis turtas niekada ir nerūpėjo. Kur kas svarbiau buvo turėti galimybę lengviau gauti Šengeno vizą, leidimą gyventi Lietuvoje.

Vietos gyventojai perspėja, kad apleisti, landynėmis virtę butai tampa ne tik asocialių asmenų priebėga. Tai ir pirmas žingsnis visam namui virsti vaiduokliu ar net sugriūti. Tokių pavyzdžių Lietuvoje – apstu.

Rankos surištos

Prieš keletą dešimtmečių Šakių rajono Būblelių kaimo gyvenvietė buvo viena patraukliausių visame rajone. Gal ir šiandien ji tokia būtų, jei ne šioje gyvenvietėje esantis keturių aukštų 20 butų daugiabutis. Tiesa, daugiabučiu namu jo vadinti neapsiverčia liežuvis, nes stūkso tik statinio likučiai – tai, kas nebuvo reikalinga valkatoms, metalo ir kitokio gėrio ieškotojams. Nebeliko nei durų, nei langų, nei grindų – išplėšta viskas, kas dega. Nebėra ir turėklų, vamzdžių, radiatorių.

Kudirkos Naumiesčio seniūnas Algirdas Stankevičius teigė, kad greta esančio daugiabučio gyventojai ne kartą varstė seniūnijos duris, baimindamiesi, kad po griūvantį namą landžiojančių vaikų neištiktų nelaimė. Tačiau seniūnija nieko negali padaryti. A. Stankevičiaus teigimu, buvo ketinama užmūryti pirmojo aukšto duris ir langus bei užkirsti kelią patekti į daugiabutį. Netrukus paaiškėjo, kad tam reikės butų savininkų sutikimo, nes butai griūvančiame name yra privatūs. „Kur mums tų savininkų ieškoti, jei 10 butų šiame name prieš kokį dešimtmetį supirko baltarusiai. Ir tie butai iš tiesų jiems niekada nerūpėjo. Jie siekė tik galimybės gauti lengvatines vizas, nes galėjo deklaruoti, kad Lietuvoje turi nekilnojamojo turto“, – teigė seniūnas.

Pasak jo, įsigiję butus Būbleliuose, baltarusiai šiame kaime iš tikro niekada nepasirodė. Niekas jų nėra matęs ir nežino, nei iš kurios vietovės atvyko į Lietuvą, nei kur dabar yra. Surasti juos ir paraginti susitvarkyti savo nekilnojamąjį turtą, kad jis nekeltų pavojaus aplinkiniams, būtų galima nebent tarpininkaujant Baltarusijos ambasadai Lietuvoje. Tačiau ir tai, anot Kudirkos Naumiesčio seniūno A. Stankevičiaus, labai ilgas ir sudėtingas kelias. Be to, neaišku, ar būtų galima tikėtis apčiuopiamų rezultatų. Juk šie asmenys jau gali gyventi ne pačioje Baltarusijoje, o kurioje nors kitoje Vakarų valstybėje.

„Dabar šį namą geriausia būtų nugriauti, nes jo atstatinėti jau neverta. Tačiau kai pusė butų priklauso nežinia kur esantiems užsieniečiams, tai padaryti nerealu. Be to, tam reikia pinigų“, – atvirai svarstė seniūnas. Jis teigė, kad panašias problemas spręsti su Lietuvos piliečiais, kuriems priklauso kita dalis butų griūvančiame name, kiek lengviau – juos bent jau įmanoma surasti.

Aibė tuščių ir apleistų

Pasvalio, Biržų, Kupiškio rajonų atokesnių seniūnijų vadovai nebežino, kokių priemonių imtis prieš trečiųjų šalių piliečius, kurie kaimuose pusvelčiui perka butus, nes taip lengviau gali gauti leidimus gyventi Lietuvoje. Iš tikrųjų mūsų šalyje jie negyvena, o jų įsigytas turtas paliekamas likimo valiai. Ypač dažnai tokius būstus iki šiol įsigydavo baltarusiai ir ukrainiečiai. Tiesa, pastariesiems imtis tokių gudrybių prašant lengvatinių vizų dabar jau nebereikia.

Užsieniečiai yra įsigiję butų Pasvalio rajono Kubiliūnų kaime esančiuose aštuonbučiuose, tačiau juose niekada nėra gyvenę. Vietos gyventojų teigimu, jiems užteko tik kartą apsilankyti, pasižiūrėti. To paties rajono Joniškėlio mieste užsieniečiai yra įsigiję net apie 30 butų. Tarp jų šeimininkų esama baltarusių, ukrainiečių, armėnų. Tačiau ir jie čia negyvena. Niekas nežino, kur yra šio nekilnojamojo turto savininkai. Spėliojama: gal Vokietijoje, o gal Švedijoje? Minėti butai jiems, matyt, nebereikalingi.

Biržų rajono Paškučių kaime griūvančiame kolūkių laikų daugiabutyje iš aštuonių net septyni butai priklauso užsieniečiams. Trupančios plytos, per stogą upeliais tekantis vanduo, laiptinėse nubyrėjęs tinkas, langai kiauromis akiduobėmis rodo, kad namas baigia savo amžių. Tačiau butų savininkų Paškučiuose niekas nėra matęs.

Tikrųjų 11 namų savininkų nėra matę ir Biržų rajono Papilio seniūnijos gyventojai. Tiek namų šioje seniūnijoje priklauso užsieniečiams, kurie čia nesirodo. Kupiškio rajono Girsteikių, Biržų rajono Kupreliškio, Skrebiškių ir kiti kaimai – tai tik nedidelė dalis vietovių, kuriose nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį būstą yra įsigiję užsieniečiai. Tačiau, kaip ir kitur, iš tiesų jie niekada ten negyveno ir, matyt, net nežino, kur yra jų įsigytas turtas ir kaip jis atrodo.

Šakių, Pasvalio, Biržų, Kupiškio, Akmenės ir kitų rajonų atokesnių seniūnijų vadovai nebežino, ką daryti su trečiųjų šalių piliečių kaimuose pusvelčiui nupirktais ir paliktais būstais.

Tranzito į Vakarus pradžia

Trečiųjų šalių piliečiai, turintys gyvenamąjį būstą Lietuvoje, gali gauti leidimus laikinai gyventi mūsų šalyje, lengviau gauti Šengeno vizas. Leidimas laikinai gyventi nuo nacionalinės daugkartinės vizos skiriasi tuo, kad suteikia teisę Lietuvoje būti ilgiau nei metus. Vizai gauti nereikia pateikti dokumento apie gyvenamąją vietą, užtenka vien įrodymo, kad turima pakankamai lėšų gyventi.

Tačiau norint Šengeno erdvei priklausančioje Lietuvoje dirbti ir gyventi ilgiau nei metus trečiosios šalies piliečiui reikia įrodyti, kad jis turės gyvenamąją vietą. Norėdamas gauti dokumentą, patvirtinantį, kad turi gyvenamąją patalpą, užsienietis privalo pateikti įrodymus.

Europos Sąjungos teisės aktai taip pat numato, kad patikimumo kriterijus atitinkantys užsieniečiai, įsigiję nekilnojamojo turto Lietuvoje, gali gauti ilgiau galiojančias daugkartines Šengeno vizas. Tokiomis galimybėmis jie ir naudojasi.

Praėjusių metų pabaigoje Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai surengė migracijos srautų ir procesų kontrolės reidą. Per jį tikrino daugiabučius bei individualius namus, kuriuos yra įsigiję užsieniečiai. Patikrinimo rezultatai buvo tokie, kokių ir buvo galima tikėtis – nė vieno užsieniečio, kuris būtų įsigijęs gyvenamąjį būstą ir jame gyventų ilgiau nei leidžiama, aptikti nepavyko.

Todėl VSAT pareigūnai įtaria, kad baltarusiai ir ukrainiečiai būstus Lietuvoje pirko ir tebeperka ne vien dėl Šengeno vizų. Investavus į nekilnojamąjį turtą ne tik suteikiamas leidimas gyventi Lietuvoje, bet ir atsiranda galimybių pakviesti atvykti giminaičius. Ir visai nesvarbu, kad įsigytas butas nepanašus į gyvenamąjį būstą. Jiems tai nerūpi, nes iš tikrųjų jie gyvens ne Lietuvoje, o kurioje nors kitoje Vakarų Europos valstybėje.

Tiesa, Migracijos departamento „Lietuvos žinioms“ atsiųstame paaiškinime tikinama, kad nekilnojamasis turtas Lietuvoje nesuteikia pagrindo gauti leidimą čia gyventi. Beje, ir statistinių duomenų apie tai, kiek užsieniečių ir kokį nekilnojamąjį turtą yra įsigiję, departamento valdininkai teigia neturintys. „Tikėtina, kad užsieniečiai nekilnojamojo turto Lietuvoje turėjimą galėtų nurodyti kaip atvykimo tikslą prašant Šengeno vizos, bet jas išduoda konsulinės įstaigos“, – teigia Migracijos departamento atstovai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"