Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Uždaromas Migracijos departamentas: 7 didžiausi skandalai

 
2017 10 03 14:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas trečiadienį paskelbė apie planus likviduoti Migracijos departamentą, jo funkcijas išdalinant policijai, pasieniečiams.

BNS pateikia svarbiausius pastaruoju metu prieštaringų vertinimų sulaukusius migracijos pareigūnų sprendimus ir korupcijos atvejus.

1 – Kyšiai už leidimus gyventi

Nuo 2012 metų tyrusi neteisėto pasipelnymo korupcinę schemą teisėsauga nustatė, kad siekiant, jog užsieniečiams būtų greičiau išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, tarpininkaujantys teisininkai mokėdavo kyšius verslininkui, turėjusiam ryšių ir pažinčių Migracijos departamente. Pastarasis dalį gautų pinigų, už pageidaujamą dokumentų sutvarkymo paspartinimą, perduodavo Migracijos departamento pareigūnėms.

Šios institucijos darbuotojos Audronė Jusevičienė ir Agnė Urnavičienė pripažino kaltę ir buvo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dar viena buvusi departamento pareigūnė ir kiti du asmenys buvo nuteisti, jiems paskirtos baudos.

Toje pačioje byloje buvo įtariami ir buvęs advokatas Arūnas Merkys ir buvęs advokato padėjėjas Ignotas Ungaila, bet jų atžvilgiu tyrimas buvo išskirtas. Buvęs advokato padėjėjas kaltintas kyšių davimu advokatui, kad šis paveiktų Migracijos departamento tarnautojus greičiau priimti sprendimus. Abu kaltinamieji teisme visiškai pripažino kaltę, I.Ungaila buvo atleistas nuo bausmės pagal laidavimą, o A.Merkiui paskirta bauda.

2 – Kyšis aukštam pareigūnui

2015 metais pareigūnai pareiškė įtarimus dėl kyšininkavimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkui Gintarui Bagužiui. Jis buvo įtariamas paėmęs kyšį už Šengeno vizos galiojimo pratęsimą Jordanijos piliečiui.

Šiemet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagal laidavimą. Kaltę pripažinęs G.Bagužis migracijos sistemoje nedirba.

3 – „Vor v zakone“

2015 metais sausį Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato atstovai išdavė leidimą gyventi Lietuvoje rusui Achmedui Jevlojevui, jis žiniasklaidoje buvo vadintas pagal įstatymus veikiančiu nusikalstamo pasaulio atstovu. Analogišką leidimą pareigūnai planavo išduoti ir kitam Rusijos piliečiui Olegui Šamaninui, bet įsikišus Vidaus reikalų ministerijai ir policijai procedūros buvo sustabdytos.

A.Jevlojevui išduoto leidimo galiojimas taip pat buvo sustabdytas. Dėl šios situacijos teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, vėliau jis buvo nutrauktas.

4 – Rusų žurnalistas negavo prieglobsčio

Migracijos departamentas šių metų vasarį atmetė 2016 metais į Lietuvą atvykusio „Novaja gazeta“ dirbusio žurnalisto Jevgenijaus Titovo prieglobsčio prašymą. Jis sprendimą nesėkmingai skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, dabar laukia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo.

Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys yra sakęs, kad sprendžiant dėl prieglobsčio žurnalistui „įvyko tam tikrų nesusipratimų“.

5 – Korupcija Marijampolėje

Marijampolės policija šių metų balandį pranešė sulaikiusi keturis vietos migracijos pareigūnus, jie įtariami piktnaudžiavę tarnybine padėtimi. Migracijos skyriaus darbuotojai galimai buvo paperkami už neįvardijamai įmonei palankius sprendimus dėl kvietimų išdavimo bei patvirtinimo ne Europos Sąjungos piliečiams.

6 – Nutekino informaciją

Naujienų portalas delfi.lt rugsėjo pabaigoje pranešė, kad Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjams šiemet buvo išsiųsta riboto naudojimo informacija, kodėl jiems draudžiama atvykti į Lietuvą dalyvauti tarptautiniame kongrese.

Anot portalo, problemų sukėlė tai, kad medžiagoje atskleista Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo pozicija neįsileisti teisėjų dėl Krymo aneksijos įteisinimo. Vidaus reikalų ministras žada pradėti tarnybinį patikrinimą siekiant išsiaiškinti, kas atsakingas už informacijos išsiuntimą Rusijos pareigūnams ir ar tuo buvo pažeisti įstatymai.

7 – Leidimas gyventi – su V.Putinu siejamo banko patarėjui

Rugpjūčio pabaigoje internetinė „Laisvės TV“ paskelbė, kad Lietuvoje leidimą gyventi 11 metų turėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu siejamo banko SMP tarybos patarėjas Antonas Treušnikovas.

Šis leidimas jam panaikintas penktadienį, praėjus savaitei, kai apie A.Treušnikovo gyvenimą Lietuvoje pranešė žiniasklaida. SMP bankui, kaip ir patiems jo steigėjams Rusijos milijardieriams Arkadijui ir Borisui Rotenbergams, Europos Sąjunga yra paskelbusi sankcijas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"