Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Už pokario trėmimus skirtas laisvės atėmimas

 
2013 01 18 12:47
Romo Jurgaičio nuotrauka
Romo Jurgaičio nuotrauka

Šią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas, iš dalies patenkinęs Klaipėdos apygardos prokuratūros skundą dėl 2011 m. balandžio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio, jį pakeitė ir už nusikaltimus žmoniškumui bei karo nusikaltimus realią laisvės atėmimo bausmę skyrė 84 m. Vaclovui Kojaliui.

Garbaus amžiaus vyras nuteistas už tai, kad būdamas Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (MGB) Klaipėdos srities Tauragės rajono skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu, vykdydamas SSRS okupacinės valdžios sprendimus dėl Lietuvos partizanų šeimų, partizanų pagalbininkų ir stambių ūkininkų iškeldinimo iš Lietuvos (okupuotos teritorijos) į SSRS šiaurės ir rytinius rajonus (okupavusios šalies teritoriją), kartu su kitais MGB pareigūnais 1952 m. rugpjūčio 5-6 d. iš Tauragės rajono ištrėmė vieną 4 asmenų šeimą į SSRS Krasnojarsko sritį, kur ji priverstinai gyveno iki 1957 m.

Kaip praneša Klaipėdos apygardos prokuratūra, už civilių gyventojų trėmimą pirmos instancijos teismas kaltinamajam buvo skyręs 3900 litų baudą.

Nesutikdama su tokiu teismo nuosprendžiu, valstybės kaltintoja Klaipėdos apygardos prokurorė Edita Mikalainienė jį apskundė apeliacine tvarka, prašydama nuteisiamajam skirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos apeliacinis teismas prokurorės skundą patenkino iš dalies ir, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, jo amžių, sveikatos būklę bei kitas aplinkybes, V. Kojalį pripažino kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 102 str. (civilių trėmimas ar perkėlimas) ir nuteisė jį švelnesne, nei numatyta sankcijoje, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirdamas ją atlikti pataisos namuose.

2012 m. Lietuvoje buvo atliekami 58 ikiteisminiai tyrimai dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, 3 baudžiamosios bylos perduotos nagrinėti teismui, pirmos instancijos teismai pernai priėmė du apkaltinamuosius nuosprendžius šio pobūdžio bylose.

Per laikotarpį nuo 1990 m. iki 2012 m. prokuratūra teismams iš viso perdavė 39 baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, apkaltinusi jais 52 asmenis. 

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"