Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Už nekokybišką vandenį – mažesnė kaina

 
2018 11 05 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje padažnėjus atvejams, kai nustatoma, kad gyventojams centralizuotai tiekiamas vanduo nėra geros kokybės – ne visuomet atitinka higienos reikalavimų, siūloma keisti teisės aktus ir numatyti, kad už tiekiamą nekokybišką vandenį vartotojai mokėtų mažiau, nei įprastai.

Šiuo metu pirkdami tokį netinkamos kokybės vandenį vartotojai yra priversti už jį mokėti, kaip už gerą, nes geriamojo vandens tiekėjai neturi teisinio pagrindo sumažinti kainų. Mat tai nenumatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nutarimu patvirtintoje „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikoje“. Todėl Seimo narys Vitalijus Gailius siūlo keisti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, kuris įpareigotų VKEKK nustatant vandens kainas atsižvelgti ir į tiekiamo vandens kokybinius parametrus.

Pasak parlamentaro, įstatyme nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal abonentų ir vartotojų kategorijas, pirkimo ir pardavimo vietą, tiekimo ir vartojimo ribą, vartojimo sezoniškumą, išleidžiamų teršalų kiekį, pobūdį ir koncentraciją.

„Diferencijavimo principai turi būti pagrįsti, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminuojantys. Tad geriamojo vandens kainų nustatymas, diferencijuojant kainas pagal tiekiamo vandens kokybę, nėra nustatytas, todėl VKEKK neturi galimybių numatyti kitokių diferencijavimo pagrindų bei priimti sprendimų dėl geriamojo vandens kainų mažinimo nekokybiško vandens tiekimo atveju ar numatyti kitokių kompensavimo galimybių“, – tikino V. Gailius.

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad šiemet, geriamojo vandens tiekėjams pradėjus išsamiau tirti ne tik stambių vandenviečių, bet ir smulkesnių gyvenviečių gręžinių vandenį, paaiškėjo, kad kai kur jis yra užterštas pavojingu sunkiuoju metalu – arsenu. Tokių atvejų šią savaitę fiksuota Jurbarko rajone, prieš savaitę – Marijampolės savivaldybėje, o vasarą – Raseinių rajone.

Aptikus padidintą arseno kiekį geriamajame vandenyje vandens tiekėjai draudžia jį vartoti maisto gamybai, bet ne įvairioms buities reikmėms. Tad už tam suvartotą vandenį vartotojai moka tokią pačią kainą, kaip ir už gerą, nors realiai vandenį gauna kur kas prastenės kokybės.

Tiesa, ir šiuo metu yra galimybių sumažinti vartotojų mokamą kainą už nekokybišką geriamąjį vandenį. Tai galima padaryti vandens tiekimo įmonių steigėjų – savivaldybių sprendimais. Taip buvo padaryta šių metų pavasarį bei vasaros pradžioje, kai Marijampolės mieste centralizuotai tiekiamame vandenyje buvo aptiktos uodo trūklio lervos. Tuomet beveik porą mėnesių vartotojai už centralizuotai tiekiamą vandenį mokėjo trečdaliu mažiau.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"