Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Už Darbo kodeksą – didesni atlyginimai

 
2016 11 17 6:00
Darbo santykių liberalizavimas jau siejamas su darbdavių įsipareigojimu kelti algas darbuotojams.
Darbo santykių liberalizavimas jau siejamas su darbdavių įsipareigojimu kelti algas darbuotojams. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Darbo kodeksą tobulinti užsibrėžę valdantieji siūlo darbdaviams pasirašyti nacionalinį susitarimą, kuriuo verslas už lankstesnes darbo sąlygas ir mokesčių naštos mažinimą įsipareigotų didinti atlyginimus darbuotojams. Vis dėlto gali būti, kad Darbo kodeksas, kritikuotas dėl socialinio nejautrumo, bus pradėtas taikyti anksčiau, nei verslas sutars dėl įsipareigojimų, mat, politikų teigimu, šis procesas gali užtrukti.

Šiuo metu rengiamos naujosios Vyriausybės programos projekte valdančioji koalicija, suformuota Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), siekdama vykdyti veiksmingą skurdo mažinimo politiką, įsipareigojo sukurti Nacionalinę gyventojų pajamų didinimo programą. Jos kontekste numatomas Nacionalinis politinių partijų ir verslo susitarimas dėl atlyginimų darbuotojams didinimo.

Tomas Tomilinas: "Nacionalinio susitarimo nori visi: šiandien tai nėra ginčų objektas."
Tomas Tomilinas: "Nacionalinio susitarimo nori visi: šiandien tai nėra ginčų objektas."

„Nacionalinio susitarimo pagrindas – tai, kad darbdaviai, siekiantys liberalesnių darbo santykių bei mokestinės naštos mažinimo, mainais įsipareigotų proporcingai didinti darbo užmokestį. Šiuo metu mūsų konsultacijos su privačiu sektoriumi yra sėkmingos. Darbdavių organizacijos yra pasirengusios tai daryti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė LVŽS pirmininko pavaduotojas ir ryšių su visuomene atstovas Tomas Tomilinas.

Tačiau jis tikino negalintis atsakyti, ar dėl socialinio nejautrumo kritikuoto, prieš pat rinkimus priimto naujojo Darbo kodekso, kurio galiojimą valdantieji žada atidėti pusmečiui, startas būtų siejamas su planuojamo nacionalinio susitarimo pasirašymu. „Tas susitarimas – vienas pirmųjų mūsų darbotvarkės klausimų, tačiau tikrai nenoriu kelti kokių nors sąlygų. Susitarimo nori visi: šiandien tai nėra ginčų objektas“, – aiškino T. Tomilinas.

Sutarties data neaiški

Anot LVŽS atstovo, to, kad naujajame Darbo kodekse numatytas darbo santykių liberalizavimas yra reikalingas, niekas neginčija. „Kitas klausimas, ar kartu su liberalesniais santykiais jame užtikrinamas darbuotojų saugumas. Šiuo metu galime daryti prielaidą, kad priimtame Darbo kodekse to nėra – ten nefiksuoti nei sisteminiai darbdavių įsipareigojimai dėl atlyginimų, nei saugikliai darbuotojų saugumui. Todėl siūlome Trišalėje taryboje diskutuoti: ar įvesti šiuos saugiklius įstatymu, ar kolektyviai susitarti dėl įsipareigojimų darbuotojams“, – kalbėjo jis.

Pasak T. Tomilino, kol kas neaišku, kada nacionalinis susitarimas galėtų būti pasirašytas: esą darbdaviai pritaria geranoriško susitarimo ir partnerystės principams, tačiau dokumento parengimas gali užtrukti ir pusmetį, ir metus. Artimiausiu metu valdantieji su darbdaviais rengiasi pasirašyti ketinimų protokolą, bet, T. Tomilino teigimu, kol kas tai ir bus tik ketinimai.

Jei susitarimas būtų pasirašytas, bet verslo atstovai ateityje atsitrauktų nuo įsipareigojimų, anot LVŽS atstovo, valstybei tektų dėl to apgailestauti. „Deja, turėtume konstatuoti, kad mūsų partneriai (asocijuotos verslo struktūros – aut.) vis dar nesugeba kalbėti viso verslo vardu, todėl kitą kartą, svarstant verslui reikalingus klausimus, atitinkamai spręstume, ar tie žmonės, struktūrų vadovai, iš tiesų atstovauja verslui“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto T. Tomilinas tikino, kad verslo įsipareigojimais yra pasitikima. „Versle duotas žodis – daug svarbesnis negu įstatymas. Jeigu darbdaviai, pritarę nacionaliniam susitarimui, nesilaikytų įsipareigojimo, kiltų didžiulis jų darbuotojų nepasitenkinimas ir noras burtis į profesines sąjungas. Patikėkite, jokiam darbdaviui nebūtų malonu tokiu atveju žiūrėti savo žmonėms į akis“, – aiškino jis.

Iniciatyva – iš verslo

Dalis Lietuvos verslo pasaulio atstovų pritaria valdančiųjų iniciatyvai. „Mes jau anksčiau teikėme siūlymus dėl nacionalinio susitarimo, nors nežinau, kokia yra kitų darbdavių pozicija. Tačiau 73 proc. mūsų narių, kuriuos apklausėme, sakė, kad jeigu bus mažinamas darbo jėgos apmokestinimas, įvestos lankstesnės atleidimo iš darbo, darbo laiko organizavimo normos ir kiti dalykai, jie didins atlyginimus“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino asociacijos „Investuotojų forumas“, vienijančios vietos ir užsienio investuotojus Lietuvoje, vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Anot jos, panašius pasiūlymus, kokius šiuo metu dėsto naujosios valdančiosios koalicijos atstovai, „Investuotojų forumas“ teikė šiuo metu darbą baigiančiai Algirdo Butkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei. „Vienas pasiūlymų ir buvo darbdavių įsipareigojimai didinti darbo užmokestį mainais į darbo apmokestinimo mažinimą, neapmokestinamų pajamų didinimą, bazinės pensijos mokėjimo perkėlimą iš „Sodros“ į nacionalinį biudžetą, atitinkamai mažinant mokamas „Sodros“ įmokas. Kaip pavyzdį teikėme 1987 metais priimtą Airijos nacionalinį susitarimą, apėmusį darbdavių, darbuotojų bei Vyriausybės įsipareigojimą kelti darbo užmokestį mainais į mažesnę mokesčių naštą“, – kalbėjo ji.

Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) generalinis direktorius Danukas Arlauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad šio nacionalinio susitarimo iniciatyva kilo iš jo atstovaujamos organizacijos. „Mes parengėme projektą, ką susitarimas galėtų apimti, politikai paprašė įsipareigojimo dėl atlyginimų didinimo. Diskutavome, koks galėtų būti tas didėjimas, nes verslo sektorius sektoriui nelygus. Dabar sutarta, kad, Vyriausybei įvykdžius savo įsipareigojimus, pasižadėtume apie 5 proc. kasmet didinti atlyginimus“, – aiškino darbdavių atstovas.

Vis dėlto D. Arlauskas abejojo, ar planuojamą nacionalinį susitarimą pasirašys visos asocijuotos verslo struktūros. „2009 metais mums pavyko susitarti (dėl tada pasirašyto nacionalinio susitarimo – aut.), bet po ketverių metų padėtis pasikeitė. Panaši situacija ir dabar: gali būti, kad naują nacionalinį susitarimą pasirašys ne visos verslo organizacijos. Tačiau net daliai verslo sutikus prisiimti numatytus įsipareigojimus ir verčiant Vyriausybę įvykdyti tai, kas įrašyta susitarime, bendra situacija vis tiek pagerėtų“, – teigė LDK generalinis direktorius.

Nori matyti turinį

Robertas Dargis: "Iš anksto sakyti, kad pasirašysime dokumentą nematę jo turinio, labai sunku."
Robertas Dargis: "Iš anksto sakyti, kad pasirašysime dokumentą nematę jo turinio, labai sunku."

Kiek santūriau į siūlymą pasirašyti nacionalinį susitarimą reagavo Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). Kaip „Lietuvos žinioms“ sakė šios pagrindinių Lietuvos pramonės šakų atstovus vienijančios organizacijos prezidentas Robertas Dargis, prieš kelias dienas pristatydamas LPK siūlymus būsimajai Vyriausybei jis taip pat pateikė duomenis, rodančius, kad pastaruosius ketverius metus atlyginimai darbuotojams Lietuvos verslo įmonėse nuosekliai auga. „Mums nereikia net susitarimo, nes didinti atlyginimus verčia aplinka, ir verslas tai jau daro“, – tvirtino jis.

Pasak R. Dargio, jis entuziastingai remia tokius dokumentus kaip nacionalinis susitarimas, kuriuose numatyti tiek verslo, tiek politikų įsipareigojimai, tačiau, prisimindamas ankstesnius pavyzdžius, mato ir abejonių keliančių niuansų. „Nacionalinių susitarimų jau yra buvę. Pramonininkai yra pasirašę nacionalinį susitarimą su valdančiąja koalicija 2009 metais, kai Lietuva išgyveno ekonomikos krizę, kai vyko riaušės prie Seimo. Verslas labai solidžiai ir konsoliduotai pateikė paraišką, siūlydamas sunkmečiu susitarti, kaip toliau auginsime valstybę. Deja, po pasirašymo buvę veiksmai parodė, kad laikytis įsipareigojimų daugiausia buvo reikalaujama iš verslo, o valstybė, kuri turėjo atlikti tam tikrus darbus, sunkiai juos darė. Istorija kol kas nėra įkvepianti“, – aiškino LPK prezidentas.

Jo teigimu, kalbant apie rimtus įsipareigojimus ir jų pagrindu rengiamą programą, kurią vykdytų abi šalys, pramonininkai būtų linkę derėtis. „Vis dėlto iš anksto sakyti, kad pasirašysime dokumentą, nematę jo turinio, neįsivaizduodami lauko, kuriame kažkas planuojama, labai sunku“, – teigė R. Dargis.

Atlyginimų didinimas būtinas

Žygimantas Mauricas: "Pakaktų, kad tokį įsipareigojimą prisiimtų didieji darbdaviai, darantys įtaką situacijai rinkoje."
Žygimantas Mauricas: "Pakaktų, kad tokį įsipareigojimą prisiimtų didieji darbdaviai, darantys įtaką situacijai rinkoje."

Banko „Nordea“ Lietuvoje vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico manymu, tikėtis, kad planuojamą nacionalinį susitarimą pasirašys visos verslininkams atstovaujančios organizacijos, neverta, tačiau to esą ir nereikia. Pasak jo, pakaktų, kad tokį įsipareigojimą prisiimtų didieji darbdaviai, darantys įtaką situacijai rinkoje.

„Nacionalinis susitarimas reikalingas ir sveikintinas sprendimas. Didžiausias Lietuvos iššūkis vis dar išlieka emigracija – jeigu gyventojai toliau išvyks tokiu tempu, verslui kils daug problemų. Didžioji priežastis, dėl kurios gyventojai palieka šalį, – neadekvačiai mažas darbo užmokestis. Manau, Lietuvos tikslas turėtų būti bent 10 proc. darbo užmokesčio augimas kasmet artimiausius ketverius metus, kad galėtume bent pabandyti įšokti į nuvažiuojantį traukinį ir palankesne sau kryptimi pasukti emigracijos srautus“, – aiškino analitikas.

Anot Ž. Maurico, siekiant suvaldyti emigraciją, minimalus atlyginimas Lietuvoje per artimiausius trejus metus turėtų kilti bent iki 500 eurų „į rankas“, vidutinis – iki tūkstančio eurų. „Nors užsienyje atlyginimai, tenka pripažinti, vis tiek liks 2–3 kartus didesni nei pas mus, nebūtų tokio milžiniško skirtumo kaip dabar. Jeigu darbdaviai įsipareigotų kelti darbo užmokestį mainais į darbo apmokestinimo mažinimą, galima būtų pasiekti rezultatą, kai laimėtų ir valstybė, kuri, emigruojant mažiau žmonių, galėtų tikėtis ilgainiui surinkti daugiau mokesčių, nors jų tarifai bus mažesni, ir verslas, užsitikrinsiantis tvarumą, ir darbuotojai“, – kalbėjo jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"