Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Universitetų realybė: studentų mažėja, administravimas brangsta

 
2017 09 27 9:50
Mykolo Romerio universitetas šiemet priėmė pirmakursių vos ne perpus mažiau nei pernai, bet džiaugiasi sulaukęs daugiau magistrantų ir užsienio studentų.
Mykolo Romerio universitetas šiemet priėmė pirmakursių vos ne perpus mažiau nei pernai, bet džiaugiasi sulaukęs daugiau magistrantų ir užsienio studentų. MRU nuotrauka

Aukštosiose mokyklose studentų mažėja, o administracinių ir ūkio išlaidų daugėja. Kyla abejonė, ar nenutiks taip, kad pagrindinė kai kurių universitetų veikla bus ne studentų mokymas ir mokslas, o įstaigos administravimas.

Šiemet pirmakursių bakalaurų, priimtų per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), Šiaulių universitete (ŠU) yra 60,4 proc., Mykolo Romerio universitete (MRU) – 52,2 proc., Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) – 52 proc., Lietuvos edukologijos universitete (LEU) – 50,7, Klaipėdos universitete (KU) – 45,8 proc. mažiau nei pernai.

Gintautas Jakštas: „Artėjome prie ribos, kad bemaž nereikia studentų – padidėja lėšų ūkiui bei administravimui, ir universitetas gali toliau gyvuoti.“

Pakėlus priėmimo kartelę bent iki trijų balų šio išbandymo neatlaikė itin daug ketinusių už studijas susimokėti: ASU tokių buvo 74 proc., LEU, MRU, KU, ŠU – 50–56 procentai. Šiųmetiniai pirmakursių skaičiai tik patvirtino tendenciją – studentų per pastaruosius kelerius metus mažėjo visuose universitetuose, išskyrus Lietuvos sveikatos mokslų universitetą.

Nors studentų mažėja, valstybė lėšų aukštosioms mokykloms neapkarpys. Kaip informavo Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), joms numatoma skirti tiek pat, kiek ir pernai – 8,4 mln. eurų, iš jų universitetams – per 5,4 mln. eurų.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas apgailestauja, kad mažėjant studentų bendrasis universitetų finansavimas nemenksta. Negana to, didėja išlaidų dalis, tenkanti ne pagrindinei universitetų misijai, o jų ūkiniams poreikiams. Tiesa, dalį lėšų suryja infliacija.

Ūkinių lėšų daugėja visur

Šiemetinis drastiškas pirmakursių kai kuriuose universitetuose sumažėjimas didelės įtakos bendram studentų ir universitetų darbuotojų skaičiui neturės, nes pasikeitė tik viena karta – pirmakursiai pakeitė ketvirtakursius, be to, yra antros ir trečios pakopos studentų. Tačiau universitetų piniginės tai neabejotinai pajus, nes kiekvienas studentas atsineša studijų krepšelį: kuo mažiau studentų, tuo mažiau lėšų.

„Vieni gal mažins programų skaičių ir reikės mažiau dėstytojų, kiti galbūt optimizuos administraciją, dar kiti taupys mokslo sąskaita, nors to daryti nereikėtų. Universitetai yra autonomiški ir patys sprendžia, kaip apkarpyti išlaidas, kai sumažėja pajamų. Tai darydami jie kartais net sukelia abejonių, kokia yra pagrindinė jų veikla – ugdyti studentus ir vystyti mokslą ar administruoti įstaigą“, – kalbėjo G. Jakštas.

Jis pateikė tokį pavyzdį: 2016 metais Vytauto Didžiojo universitete tik 37 proc. darbo užmokesčio fondo teko pedagoginiam, o 63 proc. – kitam personalui. Išlaidų pagrindinei veiklai ir administracijos išlaikymui ar ūkinėms reikmėms disbalansas – ne viename universitete.

Remdamasis Švietimo valdymo informacinės sistemos, Statistikos departamento ir ŠMM 2012–2016 metų duomenimis, MOSTA suskaičiavo, kad per šį laikotarpį labiausiai sumenkusiame ŠU studentų sumažėjo 58 proc., administracijos – 23 proc., dėstytojų – 52 proc., mokslo darbuotojų – 30 procentų. Darbo užmokesčiui skiriamų lėšų dalis, tenkanti pedagoginiam personalui, susitraukė nuo 52 iki 47 procentų. Mažėjo finansavimas stipendijoms ir studijoms (po 45 proc.), mokslinių tyrimų ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) – 8 proc., o didėjo vienintelei sričiai – ūkiui ir administravimui (20 proc.).

LEU studentų sumažėjo perpus, administracijos – 19 proc., dėstytojų – 40 proc., o mokslo darbuotojų padaugėjo 68 procentais. Pedagoginiam personalui tenkanti darbo užmokesčio dalis augo nuo 62 iki 67 procentų. Tačiau finansavimas studijoms mažėjo 36 proc., MTEP – 8 proc., o štai ūkiui ir administravimui didėjo rekordiškai – 39 procentais.

MRU – taip pat tarp labiausiai besitraukiančių universitetų. Nuo 2012 metų studentų čia sumažėjo 45 proc., administracijos – 15 proc., dėstytojų – net 49 proc., mokslo darbuotojų – 41 procentu. Pedagogų atlyginimams skiriamų lėšų dalis augo nuo 65 iki 67 proc. – tai didžiausias rodiklis tarp valstybinių universitetų. MRU finansavimas mažėjo stipendijoms (31 proc.) ir studijoms (20 proc.), bet didėjo MTEP (23 proc.) ir ūkiui bei administravimui (14 proc.).

KU studentų sumažėjo 38 procentais. Mažėjo ir administracijos (59 proc.), dėstytojų (21 proc.), mokslo darbuotojų (50 proc.). Pedagogų atlyginimams skiriamų lėšų dalis augo nuo 40 iki 61 procento. Lėšų studijoms 2016 metais, palyginti su 2012-aisiais, buvo 29 proc. mažiau, bet daugėjo pinigų MTEP (68 proc.), ūkiui ir administravimui (27 proc.).

Eurostato 2014 metų duomenimis, ilgalaikio turto įsigijimo ir išlaikymo išlaidos sudarė apie 27 proc. visų Lietuvos universitetų išlaidų ir buvo vienos didžiausių Europoje.

Kaip mažėjantis studentų skaičius lemia santykinį universitetų išlaidų turtui didėjimą, prieš keletą mėnesių baigtame tyrime atskleidė Valstybės kontrolė (VK). 2013–2016 metais universitetų plotas, tenkantis vienam studentui, didėjo (išskyrus ASU), o, pavyzdžiui, mažėjančio LEU išlaidos turtui, skaičiuojant studentui, išaugo 65 procentais. LEU vienam studentui tenka 22,4 kv. m, ASU – net 27,6 kv. metro. Vienam MRU studentui užtenka vos 14,4 kv. metro.

Žada mažinti darbuotojų ir patalpų

ŠU Komunikacijos, rinkodaros ir neakademinės veiklos tarnybos direktorius Modestas Grigaliūnas konstatavo: mažėjant stojančiųjų kasmet menksta ir dėstytojų darbo krūvis, todėl rudenį grįžti dėstyti universitetas gali pakviesti ne visus dėstytojus. Neišvengiamai mažės ir administracijos – ūkio bei administracijos etatai skaičiuojami pagal dėstytojų etatus. Pernai toks sumažėjimas buvo 15–20 etatų, o skaičiuojant kartu su administracija – apie 50 etatų.

Šiemetinis drastiškas pirmakursių kai kuriuose universitetuose sumažėjimas didelės įtakos bendram studentų ir universitetų darbuotojų skaičiui neturės, nes pasikeitė tik viena karta – pirmakursiai pakeitė ketvirtakursius, be to, yra antros ir trečios pakopos studentų.

Anot M. Grigaliūno, reaguodamas į situaciją ŠU jau rugpjūtį ėmė svarstyti vidinės struktūros pertvarką, orientuotą į lėšų taupymą ir efektyvesnį organizacijos valdymą. Nuo 2018 metų sausio 1 dienos planuojama veikti pagal naują optimalesnę struktūrą. Universiteto patalpų eksploatavimas taip pat nuolat optimizuojamas.

KU Rinkodaros ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistė komunikacijai Toma Liutikė informavo, kad siekiant optimizuoti universiteto valdymą planuojamos infrastruktūros pertvarkos: norima atsisakyti po visą Klaipėdą išblaškytų senų pastatų ir KU padalinius sutelkti istoriniuose pastatuose Herkaus Manto bei Salomėjos Nėries gatvėse. Už lėšas, gautas pardavus dalį kitų pastatų, bus statomas naujas modernus bendrabutis, o vėlesniu etapu pardavus kitus pastatus už tai gautos lėšos bus panaudotos naujo pastato KU miestelyje statybai. Ten įsikurs Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas su studijų laboratorijomis. Šie pertvarkymai gerokai sumažins eksploatavimo išlaidas ir pagerins studentų, dėstytojų bei mokslininkų darbo ir studijų sąlygas.

LEU Tarptautinių ryšių ir ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Milena Puchova vardijo universitete šiemet jau vykdytas struktūrines pertvarkas: Istorijos, Lituanistikos ir Filologijos fakultetai sujungti į vieną – Humanitarinio ugdymo; Sporto ir sveikatos fakultete į vieną sujungtos dvi katedros; taip pat sujungti skyriai – Tarptautinių ryšių su Ryšių su visuomene, Projektų ir inovacijų su Strateginės plėtros, Energetikos su Transporto. LEU patalpų, personalo, administracijos darbuotojų pokyčiai, universiteto struktūrinių pertvarkų planai artimiausiu metu bus svarstomi universiteto taryboje.

MRU Komunikacijos skyriaus vadovas Vaidotas Norkus pasakojo, kad atsižvelgdamas į bendras stojančiųjų į bakalauro studijas skaičiaus mažėjimo tendencijas pernai MRU įvedė naują finansų valdymo sistemą, pagal kurią operatyviai įvykdytos struktūrinės reformos, padėjusios subalansuoti biudžetą.

Pagal stojančiųjų skaičiaus tendencijas ir prognozes planuotas ir 2017–2018 mokslo metų biudžetas. „Nepaisant mažėjančio stojančiųjų į bakalauro studijas skaičiaus, universitetas turi subalansuotą ir teigiamą naujų mokslo metų biudžetą“, – pabrėžė V. Norkus.

Gintautas Jakštas: „Artėjome prie ribos, kad bemaž nereikia studentų – padidėja lėšų ūkiui bei administravimui, ir universitetas gali toliau gyvuoti.“ Alinos Ožič nuotrauka
Gintautas Jakštas: „Artėjome prie ribos, kad bemaž nereikia studentų – padidėja lėšų ūkiui bei administravimui, ir universitetas gali toliau gyvuoti.“ Alinos Ožič nuotrauka

Jis atkreipė dėmesį, kad vertinant stojimo į universitetą rezultatus dažniausiai remiamasi tik LAMA BPO, kuri kaupia duomenis apie stojančiuosius į pirmos pakopos studijas, informacija. Tačiau LAMA BPO nekaupia duomenų apie stojančiuosius į magistrantūros ir doktorantūros studijas, neskelbia įstojančių į bakalauro ir magistrantūros studijas užsienio studentų skaičiaus, taip pat neturi informacijos apie papildomą institucinį priėmimą, kurį vykdo ir patys universitetai. Pavyzdžiui, LAMA BPO duomenimis, į MRU šiemet įstojo 400 pirmakursių, o iš tikrųjų – 550.

Be to, kaip pažymėjo V. Norkus, MRU yra specializuotas socialinių mokslų universitetas, turintis gerokai daugiau aukšto lygio magistrantūros studijų programų. Dėl to šiemet į magistrantūrą priimta dvigubai daugiau magistrantų nei bakalaurų.

Didėjo ir užsienio studentų skaičius. MRU tarp universitetų sulaukė daugiausia užsienio magistrantų, gavusių valstybės stipendijas, – universitetą pasirinko 22 užsienio magistrantai. Taip pat auga universiteto pajamos iš projektinės ir mokslinės-užsakomosios veiklos.

Kas nepersitvarkys, išnyks

Per pastaruosius septynerius metus studentų sumažėjo 35 procentais. Prognozuojama, kad iki 2021 metų jų sumažės dar 6 procentais. Tad, kaip paskelbė VK, kai kurių universitetų finansinės galimybės užtikrinti stabilų pagrindinės veiklos – teikti kokybiškas mokslo bei studijų paslaugas visuomenei – vykdymą ir išlaikyti turimą turtą ateityje tik mažės.

Tačiau ŠMM idėjos optimizuoti universitetų tinklą sulaukė didžiulio būtent tų universitetų, kurie labiausiai menksta, pasipriešinimo. ŠMM neketina pasiduoti – deklaruoja, kad jos politika dabar bus tokia: nors bendras lėšų kiekis, palyginti su pernai, aukštosioms mokykloms nesumažintas, bet daugiau lėšų numatoma skirti toms, kurios imasi priemonių studijų kokybei užtikrinti.

Vyriausybės programoje numatyta 2018 metais pereiti prie aukštojo mokslo sutartinio finansavimo principo, ketinama koreguoti mokslinės ir ūkinės veiklos finansavimo tvarką. Išlaidos bus siejamos su mokslo ir studijų rezultatais.

MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo G. Jakšto vertinimu, tai duos didelį efektą. 2012–2016 metais visuose universitetuose lėšos ūkiui ir administravimui augo, tačiau nauja tvarka, kai pinigų skyrimas bus susietas su studentų skaičiumi, turės didžiulę įtaką universitetų, kuriuose gerokai mažėja studentų, finansavimui. „Iki šiol artėjome prie ribos, kad bemaž nereikia studentų – padidėja lėšų ūkiui ir administravimui, ir įstaiga gali toliau gyvuoti“, – keistas tendencijas atskleidė G. Jakštas.

Taip pat siūloma pereiti prie sutarčių su aukštosiomis mokyklomis. Jos gautų finansavimą pagal rezultatus – kaip absolventams sekasi darbo rinkoje, kokia universiteto mokslo kokybė. G. Jakštas prognozavo, kad toks finansavimo modelis bus pražūtingas mažiems universitetams, kurie nesistengia rasti savo stiprybių, profiliuotis, o bando vykdyti studijas visose srityse, nors negali užtikrinti kokybės.

MOSTA ekspertas atkreipė dėmesį į tai, jog visame pasaulyje įgyvendinamos reformos, kad finansavimas aukštosioms mokykloms būtų skiriamas pagal rezultatus.

MOSTA ekspertas atkreipė dėmesį į tai, jog visame pasaulyje įgyvendinamos reformos, kad finansavimas aukštosioms mokykloms būtų skiriamas pagal rezultatus.

G. Jakštas lygino: JAV studentų skaičiui sumažėjus kokiais 5 proc., iš karto į tai reaguojama, užsidaro šimtai aukštųjų mokyklų. „Tyrimai rodo, kad sėkmingai tęsti veiklą gali arba tos aukštosios mokyklos, kurios turi daug studentų ir gali užtikrinti kokybiškas studijas įvairiose srityse, arba tos, kurios randa specifinę nišą, kur jos yra labai stiprios. Mažesnės mūsų aukštosios mokyklos to nedarė, joms apsimokėjo turėti įvairių sričių studentų, nes tuo buvo paremtas finansavimo modelis. Dabar keičiama studijų programų vertinimo tvarka. Jų akreditavimą lems ir mokslo kokybė – jei kurioje nors mokslo kryptyje nebus gerų rezultatų, net nebus vertinama. Vien tai gali priversti uždaryti dalį studijų krypčių“, – pabrėžė G. Jakštas.

Tad tos aukštosios mokyklos, kurios nesusiims, pačios turės nuleisti rankas ir pasakyti, kad negali tęsti veiklos. Universitetai bus priversti prisiminti pagrindinę savo misiją.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"