Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Tyrimas: su e. bankininkystės sukčiais susidūrė kas dešimtas lietuvis

 

9 proc. Lietuvos gyventojų teigia, jog jiems teko susidurti su sukčiais, bandžiusiais išvilioti elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius. 8 proc. teigė, kad duomenų sukčiams neatskleidė, tačiau 1 proc. respondentų nurodė, kad nukentėjo nuo tokio tipo sukčių.

Tai atskleidė „Danske Bank“ užsakymu atliktas bendrovės „Rait“ tyrimas.

„Artėjant euro įvedimui gyventojams būtina dar kartą priminti: neužkibkite ant sukčių kabliuko. Nei bankai ar kitos institucijos litų į eurus namuose ar gatvėje nekeis, pinigų „nesurašinės“, nereikalaus atskleisti asmeninių, elektroninės bankininkystės ir kitų duomenų“, – komentuodamas tyrimo duomenis sakė Darius Jasinskis, Verslo plėtros tarnybos direktorius.

Tyrimas atskleidė, kad absoliučiai daugumai apklaustųjų ar jų artimųjų - 88 proc. - nėra tekę susidurti su sukčiais, bandančiais išvilioti elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius. Tačiau D. Jasinskis teigė, kad jei vis dėlto tektų susidurti su tokiais bandymais apgauti, reikia nuolat atsiminti, jog efektyviausios apsaugos priemonės yra pakankamai elementarios.

„Sulaukus įtartino skambučio ar elektroninio laiško pirmiausia svarbu vadovautis blaiviu protu ir įvertinti ar tikrai taip galėjo kreiptis bankas ar kita įstaiga. Paprasčiausias apsaugos būdas – baigti pokalbį ir neatskleisti asmeninių elektroninės bankininkystės duomenų“, – pabrėžė D. Jasinskis .

Nuo elektroninių sukčių dažniausiai teigė nukentėję jauno (15-24 metų) ir vyresnio (55-64 metų) amžiaus gyventojai. Mažiausiai su sukčiais, bandančiais išvilioti elektroninės bankininkystės duomenis, susidūrė žmonės, gyvenantys Utenos apskrityje.

„Įdomu pastebėti, kad nors nuo sukčių dažniausiai teigė nukentėję vyresnio amžiaus žmonės ir jaunimas, daugiau nei pusė nukentėjusių buvo įmonių vadovai ar savininkai. Taigi, elektroninis saugumas turi būti kiekvieno prioritetas ir budriais turi išlikti visi, nepriklausomai nuo amžiaus ar užimamų pareigų“, – sakė D. Jasinskis – o apie bet kokį bandymą sukčiauti būtina pranešti policijai“.

„Rait“ tiesioginio interviu būdu rugpjūtį apklausė 1 tūkst. Lietuvos gyventojų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"