Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Tyrimas: kas Lietuvoje atspariausi grėsmėms

 
2018 04 05 13:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Akademiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos visuomenė nėra pasyvi įvykių stebėtoja, pamažu mes sąmoningėjame, imame rūpintis savo pačių saugumu. Mums rūpi tai, kas vyksta greta Lietuvos, neramina kaimynų likimas ir mes puikiai suvokiame grėsmes, kylančias iš Rytų, sako mokslininkas dr. Ainius Lašas pristatęs mažą didelio tyrimo „Lietuvos vidinių ir išorinių grėsmių kognityvinis žemėlapis: elito ir visuomenės sinergijos ir sankirtos“ dalį. 

Pristatydamas dalį atlikto tyrimo dr. A. Lašas sakė, jog darydami tyrimą aiškinosi visuomenės nuotaikas ir reakcijas pačiais įvairiausiais pjūviais, o štai politinės psichologijos pjūvis liko neaptartas, todėl jis ir panoro juo pasidalyti. Pasak mokslininko, jiems norėjosi išsiaiškinti žmonių nuotaikas ir reakcijas karinio konflikto atveju. Buvo imtas konkretus konfliktas kaimyninėje šalyje ir tirta, kaip į jį ir ir galimas panašias grėsmes mūsų šalyje reaguotų žmonės, kas lemia jų reakciją, ar pyktis ir nerimas didina, o gal – mažina norą griežtai atsakyti agresoriams.

Tie, kurie rėmė partizaninio judėjimo idėją Lietuvoje, tie, kurie rėmė ir manė, kad reikėjo priešintis Tarybiniam režimui ir šiandien stipriau remia NATO ir ES iniciatyvas padedant Ukrainai ir baudžiant Rusiją.

„Mums pasirodė, kad tai įdomi informacija tiek mums, tiek visuomenei. Taigi, labai klasikinis atvejis, kai nerimas ir pyktis labai skirtingai įtakoja paramą bet kokiai vykdomai politikai. Tarkime, kaip pavyzdį galime imti JAV vykusias apklausas ir amerikiečių nuotaikas skirtas Saddamui Husseinui. Tai buvo gana iškalbingos apklausos. Galime daryti išvadą, kad tie, kurie jaučia pykti, menkiau suvokia karo grėsmes ir labiau palaiko karinius veiksmus, na o tie, kurie jaučia nerimą, yra atsargesni, bailesni ir menkiau remia karinius veiksmus“, – aiškino mokslininkas.

Jis sakė, kad apklausų metu buvo siekta patikrinti, kas įtakoja žmonių nuotaikas ir reakcijas, kokie emociniai būviai yra svarbūs. Ar piktesnis žmogus iš principo labiau remia agresyvesnę politiką, ar bailesnis žmogus yra atsargesnis, mažiau remiantis galimus karinius atsakus, griežtos rankos politiką.

„Tai tokie ploni politinės psichologijos klausimai, bet jie mums buvo aktualūs. Taip pat buvo įdomu išsiaiškinti, kiek pyktis ir nerimas gali būti tapatinamas su individo asmeniniais bruožais, pykčių konkretiems žmonėms. Šiuo atveju, ar mes vėl grįžtame prie tų pačių istorinių patirčių, įsitikinimų“, – sakė A. Lašas.

Anot jo, žmonių apklausa tyrimui buvo atlikta 2016 metais ir mėginta aiškintis, kaip ir kodėl žmonės atsakinėja į tam tikrus klausimus, ar jų atsakymus lemia tautybė, asmeninė patirtis, išgyventas pyktis. Žmonių klausinėta apie karinius, istorinius dalykus, Rusijos grėsmę ir atsakymai, pasak mokslininko, kai kuriais atvejais nenustebino. Tarkime, tam tikri atsakymai buvo tampriai susiję su žmonių etnine kilme ar gyvenamąja vietove. Taip pat aiškintasi, kokie žmonės ir kodėl labiau remia kietesnę NATO bei ES politiką Rusijos atžvilgiu.

„Taigi matėme tuos faktorius, kurie išsiskiria, kaip statistiškai įtakojantys, tai šiuo atveju yra pozityvūs: kuo labiau pasitiki NATO, tuo daugiau remia kietesnę NATO ir ES politiką. Tada mes matome negatyvius vertinimus, kuo negatyviau vertiname, tuo parama didesnė. Dar išsiskiria tų žmonių atsakymai, kurie rėmė partizaninio judėjimo idėją Lietuvoje, tie žmonės, kurie rėmė ir manė, kad reikėjo priešintis Tarybiniam režimui, ir šiandien stipriau remia NATO ir ES iniciatyvas padedant Ukrainai ir baudžiant Rusiją“, – sakė dr. A. Lašas.

Kitas faktorius, kurį nagrinėjo mokslininkai, tai suvokimas apie karinę grėsmę Lietuvai. Jei apklausiamas žmogus manė, kad karinė grėsmė Lietuvai yra didesnė jis rėmė agresyvesnę ir kietesnę politiką iš NATO ir ES pusės.

„Tautybė šiuo atveju labai svarbi, jei buvo apklaustas lietuvis tokia parama buvo didesnė. Tokie rezultatai ir išvados šiuo atveju būtų kelios – kuo negatyvesnis vertinimas, tuo didesnė parama ir tikėjimas, kuo didesnė ir aiškesnė Rusijos grėsmė, tuo didesnė parama“, – sakė mokslininkas.

Nėra taip, kad žmonės, kurie iš savęs nerimastingi ar pikti, kažkaip skirtingai vertintų situaciją. Tie faktoriai labai aiškiai siejasi su konkrečiais asmenimis, patirtimi, bet ne su neurozėmis.

Anot jo, gauti rezultatai parodė, kad vertinimai nėra susiję su žmonių neurozėmis. Nėra taip, kad žmonės, kurie iš savęs nerimastingi ar pikti, kažkaip skirtingai vertintų situaciją. Tie faktoriai labai aiškiai siejasi su konkrečiais asmenimis, patirtimi, bet ne su neurozėmis. Jis padarė išvadą, kad nerimas ir pyktis atsieti nuo žmonių netenka prasmės, todėl jie visada su kažkuo siejasi.

„Tai yra, jie visada siejasi su patirtimis, su pykčiu kažkam ar nerimu dėl kažko“, – darė išvadą dr. A. Lašas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"