Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Tyrimas: kas aštuntas lietuvis apsisprendžia tik rinkimų dieną

 
2014 10 25 12:39
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Kas aštuntas lietuvis tik rinkimų dieną apsisprendžia, už kurią partiją balsuoti, rodo naujas tyrimas.

Eurobarometro apklausos duomenimis, paskutiniuose Europos Parlamento rinkimuose sprendimą paskutinę dieną priėmė 12 proc. balsavusių Lietuvos piliečių. Visoje ES sprendimą paskutinei akimirkai atidėjo 7 proc. rinkėjų.

Gegužę vykusiuose rinkimuose 44 procentų balsavusių Lietuvos gyventojų pasirinko tą partiją, už kurią anksčiau balsuodavo, remdamasis Eurobarometro duomenimis pranešė Europarlamento informacijos biuras.

62 proc. balsavusių žmonių nusprendė ateiti į rinkimus manydami, kad balsuoti yra jų pilietinė pareiga. ES taip manančiųjų vidurkis siekia 41 proc.

Paklausti apie problemas, kurios vertė balsuoti EP rinkimuose, Lietuvos rinkėjai dažniau negu kitų ES šalių gyventojai minėjo ekonomikos augimą, pensijų ateitį, energetiką bei žemės ūkį, o rečiau – imigraciją, ES tarptautinį vaidmenį, ES institucijų galias bei kovą su klimato kaita.

Nebalsavę lietuviai dažniau negu kitų ES šalių gyventojai teigė, jog „balsas neturi jokių pasekmių arba nieko nepakeičia“: taip teisinosi 19 proc. nebalsavusių lietuvių, o ES vidurkis – 14 proc. Pastebėtina, kad Lietuvoje gerokai sumažėjo žmonių, nepasitikinčių ar nusivylusių politika apskritai – taip šiemet teisinosi tik 16 proc. nebalsavusių lietuvių, o ES vidurkis – 23 proc. Ankstesniuose rinkimuose tai būdavo svarbiausia lietuvių nebalsavimo priežastis.

Lietuvių požiūris į ES ir jos institucijas yra gerokai teigiamesnis negu vidutinio europiečio: 69 proc. Lietuvos gyventojų jaučiasi ES piliečiais (ES vidurkis – 63 proc.), 57 proc. pasitiki ES institucijomis (ES vidurkis – 43 proc.), o pusė lietuvių įsitikinę, kad Europos Parlamentas atsižvelgia į jų rūpesčius (ES vidurkis – 38 proc.). 63 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad jų šalies narystė ES yra teigiamas dalykas (ES vidurkis – 51 proc.).

71 proc. Lietuvos gyventojų teigia turėję visą reikiamą informaciją, padėjusią pasirinkti, už ką balsuoti (ES vidurkis – 57 proc.). Kampaniją, skatinančią balsuoti EP rinkimuose, pastebėjo net 76 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 65 proc.).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"