Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Tyrimas: griežtesnės baudos korupcijos nemažina

 
2018 04 25 11:11
pixabay.com nuotrauka

Korupcijos lygis Lietuvoje pastaraisiais metais iš esmės nesumažėjo. Naujausiais duomenimis, Lietuva užima 22-ą vietą tarp 55 tirtų pasaulio valstybių, parodė bendrovės „Ernst & Young“ (EY) Lietuvoje ir dar 54 pasaulio šalyse atliktas neteisėtų veiksmų paplitimo tyrimas. 

Nuo 2012 m. pasaulyje skirta daugiau nei 11 mlrd. USD baudų už korupcinio pobūdžio pažeidimus, pastaraisiais metais valstybės taiko vis griežtesnes kovos prieš korupciją priemones, tačiau korupcijos lygis nei Lietuvoje, nei pasaulyje praktiškai nesumažėjo. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pastebima išaugusi politikų ir verslo atstovų komunikacija, pabrėžianti netoleranciją korupcijai, tačiau vis dar nepakankamai įgyvendinamos realios kovos su korupcija priemonės. Tai parodė profesinių paslaugų bendrovės „EY“ Lietuvoje ir dar 54 pasaulio šalyse šių metų pradžioje atliktas neteisėtų veiksmų paplitimo tyrimas.

Bendrame reitinge Lietuva užima 22-ą vietą tarp 55 tirtų valstybių, tačiau korupcijos lygis šalyje nekrenta. Net 44 proc. apklaustų respondentų mano, kad korupcija Lietuvoje yra dažnas reiškinys, o tai – beveik kas antras šalies gyventojas. Šis rodiklis „EY“ atliekamuose tyrimuose praktiškai nesikeičia daugiau negu 5 metus, nuo tada, kai Lietuva buvo įtraukta į šį tyrimą (2013 m. šis rodiklis siekė 47 proc., 2015 m. – 45 proc.).

„Esame ties viduriu tarp kitų į tyrimą įtrauktų šalių, bet tai neturėtų džiuginti. Lietuva į šį tyrimą įtraukiama trečią kartą, ir matome, kad situacija nuo 2013 m. nesikeičia. Nepaisant vis aktyvesnių kovos su korupcija deklaracijų, teigiamų pokyčių kol kas nematome“, ‒ komentavo Liudas Jurkonis, profesinių paslaugų bendrovės „EY“ neteisėtų veiksmų tyrimų ir prevencijos paslaugų Baltijos šalyse skyriaus vadovas.

Sukčiavimas ir korupcija yra grėsmė, dėl kurios Lietuvoje nerimaujama kone mažiausiai – 24 proc. Labiausiai nerimaujama dėl reguliacinės aplinkos pokyčių (68 proc.), makroekonominės aplinkos (44 proc.), kibernetinių atakų (40 proc.), geopolitinių rizikų (32 proc.).

„EY“ tyrimas atskleidė pasaulinę tendenciją, kad kelis kartus padidintos baudos nesumažina korupcijos paplitimo. Šalyse, kur prieš kelerius metus įsigaliojo sugriežtinti antikorupciniai įstatymai, nepastebėtas esminis pokytis respondentų nuomonėje apie korupcijos paplitimą. Pavyzdžiui, Brazilijoje 96 proc. respondentų mano, kad korupcija yra plačiai paplitęs reiškinys, Jungtinėje Karalystėje – 34 proc. respondentų.

Anot L. Jurkonio, Lietuvoje sunku vertinti už korupcinio pobūdžio nusikaltimus skiriamų baudų efektyvumą, nes faktinių baudų skyrimo atvejų verslui kol kas nėra daug.

Įmonėse nesukčiaujama?

Tik 4 proc. respondentų Lietuvoje teigė patyrę sukčiavimo atvejų savo organizacijose. Tai kone tris kartus mažiau negu tyrime dalyvavusių šalių vidurkis. „Tai, jog Lietuvos respondentai nežino apie korupcijos bei sukčiavimo atvejus, nereiškia, kad jų nėra. Tai rodo, jog neskiriame pakankamo dėmesio ir išteklių galimų sukčiavimo atvejų tyrimams. Dar blogiau – esame linkę užmerkti akis ir nematyti šių pažeidimų, vengiame viešinti tokius atvejus, tačiau būtent tai parodytų aukščiausios vadovybės ir savininkų dėmesį korupcijos bei sukčiavimo atvejams“, ‒ sako L. Jurkonis.

Dalyje į tyrimą įtrauktų klausimų Lietuvos respondentų atsakymai yra itin teigiami. 100 proc. respondentų teigė, kad jiems labai svarbu, jog organizacija veiktų sąžiningai. Nė vienas procentas nepateisino situacijos, kai neteisėtas atsidėkojimas ar finansinių rezultatų iškraipymai būtų atliekami siekiant išvengti organizacijos ekonominio nuosmukio.

„Tyrimas parodė, kad korupcijos rizikos lygmuo tiek šalyje, tiek ūkio šakos lygmenyje yra aukštas, o realios nuobaudos neskiriamos, todėl tokie pozityvūs atsakymai tik dar kartą patvirtina, kad išmokome „teisingai“ atsakyti į klausimus apie svarbą veikti sąžiningai. Abejonę, ar efektyvi mūsų korupcijos prevencija, sustiprina ir tai, jog tik 20 proc. Lietuvos respondentų teigia, kad už sąžiningą veiklą organizacijoje esame atsakingas kiekvienas individualiai. Daugiau negu pusė (52 proc.) mano, kad už tai atsakinga yra vadovybė“, ‒ komentuoja L. Jurkonis.

Jaunoji karta sukčiavimą pateisina lengviau

Nebe pirmus metus tyrime pastebima pasaulinė tendencija, kad gyventojai iki 35 m. yra labiau linkę pateisinti sukčiavimą, siekdami išsaugoti verslą ar stengdamiesi pasiekti jiems keliamus tikslus. Taip teigė vienas iš penkių šios amžiaus grupės respondentų. Palyginimui, į analogišką klausimą teigiamai atsakė vienas iš aštuonių vyresnių negu 35 m. respondentų.

„EY“ tyrimo rezultatai rodo, jog šią tendenciją lemia padidėjęs sprendimų priėmimo tempas ir auganti konkurencija. Jaunoji karta ugdyta aplinkoje, kur nuolat buvo skatinami lygintis tarpusavyje ir pralenkti vieni kitus, nebūtinai ir ne visais atvejais atkreipiant dėmesį į pergalės etiškumo aspektus. Šiandien jie labiau linkę aukoti etiką, jei tai leidžia siekti karjeros ar geresnio užmokesčio. Tačiau iš tyrimo aiškėja ir kita įžvalga, ‒ vyresnioji karta sukčiavimus labiau pateisina kolektyviniame padalinio ar įmonės kontekste,“, ‒ teigia L. Jurkonis.

Didėjanti duomenų apsauga gali pristabdyti kovą su korupcija

Naujausias „EY“ neteisėtų veiksmų paplitimo tyrimas atkreipia dėmesį ir į Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) bei jo galimą įtaką korupcijos ir sukčiavimo prevencijai. Rezultatai rodo, jog 52 proc. respondentų Lietuvoje teigia gerai arba labai gerai išmanantys šį reglamentą ir tai yra daugiau negu vidutiniškai pasaulyje (40 proc.).

„Reiktų atkreipti dėmesį, jog BDAR nuostatomis gali būti siekiama prisidengti kaip dar vienu argumentu pabrėžiant tariamą įmonėms keliamą apribojimą diegti korupcijos prevencijos principus, vykdyti vidinius tyrimus bei atlikti detalius sukčiavimo rizikų vertinimus. Išties, duomenų apsaugos pažeidimai gali užtraukti dideles baudas ir dėl šios priežasties daugumos organizacijų vadovų savo dėmesį ir išteklius kreips visų pirma duomenų apsaugai. Be to, Lietuvoje beveik nėra baudų ar baudžiamųjų bylų už korupcinę veiklą, todėl BDAR gali tapti pretekstu skirti mažiau dėmesio korupcijos prevencijai. Taigi, jei norime pažangos veiklos skaidrumo srityje, būtina griežtinti viešojo ir privataus sektoriaus organizacijų bei fizinių asmenų atsakomybę už korupcinio pobūdžio pažeidimus. Taip pat labai svarbu skatinti įmones investuoti į vidaus kontrolės priemones bei didinti dėmesį sukčiavimo prevencijai“, ‒ komentuoja L. Jurkonis.

Procesų robotizacija ir automatizacija gali iš esmės pagerinti korupcijos rizikų valdymą

Procesų automatizacija ir robotizavimas yra įvardinama kaip viena esminių proveržio sričių siekiant efektyvesnio korupcijos rizikų valdymo. Kaip bebūtų, kol kas Lietuvoje darbuotojų išlaikymo kaštai yra palyginti nedideli, todėl įmonės neskuba investuoti į techninių rutininių darbų automatizavimą.

Svarbu tai, jog rizikų vertinimo procesų patobulinimai gali leisti geriau nustatyti sukčiavimo rizikų požymius. Tai ne tik nesumažins žmogiškojo įvertinimo poreikio, tačiau – dėl išaugusio nustatytų rizikų požymių – poreikis jas įvertinti vidaus kontrolės, prevencijos bei atitikties funkciją atliekančių specialistų tik augs.

Sukčiavimo ir korupcijos tyrimas įgyvendintas nuo 2017 m. spalio iki 2018 m. sausio, jo metu tyrimų bendrovė „Ipsos MORI“ apklausė 2 550 didžiausių įmonių vadovaujančius asmenis 55-yje šalių, taip pat ir Lietuvoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"