Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Tuštėjanti provincija jaučiasi pralaimėjusi

 
2018 01 11 6:00
Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad sugrįžti svarstantiems emigrantams pagrindiniu motyvu kartais tampa net ir tai, kaip su žmonėmis kalbės biurokratai – formaliai, atstumiančiai ar maloniai, realiai norėdami padėti. /
Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad sugrįžti svarstantiems emigrantams pagrindiniu motyvu kartais tampa net ir tai, kaip su žmonėmis kalbės biurokratai – formaliai, atstumiančiai ar maloniai, realiai norėdami padėti. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Išvykusiųjų susigrąžinimą valstybėje skelbiant prioritetiniu tikslu, regionų lygmeniu čia beveik nieko nenuveikta. Tyrimas atskleidė, kad savivaldybės jaučiasi pralaimėjusios kovą dėl emigrantų, todėl pirmiausia orientuojasi į likusių gyventojų išlaikymą.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais iš mūsų šalies emigravo kone ketvirtadalis gyventojų. Nepaisant gerėjančios ekonominės situacijos, emigracijos mastas nemąžta. Vien pernai per 11 mėnesių iš Lietuvos išvyko 54,6 tūkst. žmonių – apie 3,6 tūkst. daugiau nei per visus 2016 metus.

Nors kasmet į Lietuvą sugrįžta po keliolika tūkstančių emigrantų, norima, kad jų būtų gerokai daugiau. Tačiau Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro atliktas grįžtamosios migracijos tyrimas parodė, kad dauguma savivaldybių nėra pasirengusios konkuruoti dėl gyventojų. Tuo metu savivaldos atstovai aiškina, kad siekiant susigrąžinti išvykusius gyventojus labai daug kas priklauso ne tik nuo jų, bet ir nuo centrinės valdžios.

Audra Sipavičienė: „Mažesnių miestų ir rajonų merijos gali pasiūlyti geras vaikų priežiūros paslaugas, socialinę, rekreacinę infrastruktūrą, tačiau visa tai nustelbia ekonominiai faktoriai.“

Svarbiausias – ekonominis faktorius

TMO Vilniaus biuro vadovė dr. Audra Sipavičienė akcentuoja, kad emigrantai grįžta ne į Lietuvą apskritai, o į konkretų miestą ar kaimą. Todėl labai svarbus savivaldybių požiūris į emigraciją, grįžtamąją migraciją, kaip savivalda pasirengusi sutikti ir padėti sugrįžėliams tinkamai reintegruotis. Kaip atskleidė tyrimas, tuo aspektų mūsų regionai kol kas atrodo prastai.

Lapkričio mėnesį atlikto tyrimo metu apklausti 44 savivaldybių (iš 60) atstovai, grįžę emigrantai, taip pat įvertinta visuomenės nuomonė dėl grįžtamosios migracijos. Dauguma savivaldybių (59 proc. apklaustųjų) emigraciją įvardija kaip didelę problemą, kuri lemia darbo jėgos trūkumą, protų nutekėjimą, nepilnas arba išyrančias šeimas, uždaromas mokyklas, gyventojų senėjimą, apmirusį kultūrinį gyvenimą, nykstančius kaimus, nesurenkamus mokesčius.

Kaip rodo tyrimas, savivaldybės jaučiasi pralaimėjusios kovą dėl išvykusių žmonių, akcentuoja neadekvačias savo galimybes pritraukti emigrantus ir nekonkurencingus atlyginimus. „Daugelis savivaldybių yra pasirengusios pasiūlyti darbo vietų ir mažai kvalifikuotiems darbuotojams, ir įvairių sričių specialistams, bet kartu pripažįstama, kad siūlomas atlyginimas mažai pajėgus konkuruoti ne tik su užsieniu, bet ir su šalies didmiesčiais“, – teigiama tyrimo išvadose.

Ekonominiai faktoriai nustelbia tai, kad mažesnių miestų ir rajonų merijos gali pasiūlyti geras vaikų priežiūros paslaugas, socialinę, rekreacinę infrastruktūrą. „Todėl savivaldybės jaučia bejėgiškumą ir, kaip įvardijome, lyg būtų pralaimėjusios kovą. Todėl šiuo metu jos daugiau orientuojasi į likusių gyventojų išlaikymą nei susigrąžinimą“, – aiškino A. Sipavičienė.

Labiausiai laukia jaunų

Nors gyventojų labai trūksta, emigrantų susigrąžinimas šiandien vertintinas kaip savivaldybių noras, o ne tikslas. Kaip parodė tyrimas, merijose į tai nėra sisteminio požiūrio, priimtų programų ar priemonių kryptingai veiklai. Tik kai kurios jų emigracijos problemai yra suteikusios aiškią teisinę formą.

Ypač laukiama į regionus sugrįžtančiųjaunų, darbingo amžiaus gyventojų, verslių žmonių, kvalifikuotų, pramonės darbininkų, specialistų (gydytojų, psichologų, tiksliųjų mokslų mokytojų). „Tačiau pasiruošimo jiems pritraukti, o ypač galvojant, ką reikėtų daryti, jeigu grįžtų pensininkai ar daug žmonių, iš tikrųjų nėra“, – akcentavo A. Sipavičienė.

Ji pažymėjo, kad labai mažai daroma palaikant ryšius su emigrantais ir skatinant juos grįžti į Lietuvą. Tyrimas parodė, kad iš 44 tirtų savivaldybių tik 15 turi galimybių palaikyti ryšius su išvykusiais kraštiečiais (dažniausiai – per merijų interneto svetaines). Ryšiai su emigrantais ar sugrįžėlių palaikymo iniciatyvos paprastai remiasi vietos gyventojų, dažniausiai – buvusių migrantų, pastangomis.

Audra Sipavičienė: "Mažesnių miestų ir rajonų merijos gali pasiūlyti geras vaikų priežiūros paslaugas, socialinę, rekreacinę infrastruktūrą, tačiau visa tai nustelbia ekonominiai faktoriai." / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Audra Sipavičienė: "Mažesnių miestų ir rajonų merijos gali pasiūlyti geras vaikų priežiūros paslaugas, socialinę, rekreacinę infrastruktūrą, tačiau visa tai nustelbia ekonominiai faktoriai." / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

A. Sipavičienė atkreipė dėmesį, kad savivaldybės taip pat negali identifikuoti daugumos iš užsienio grįžusių žmonių poreikių, kokia parama jiems galėtų būti reikalinga.

Tyrimas atskleidė ir reemigracijos paradoksą: emigrantai sugeba integruotis užsienyje, o sugrįžę į Lietuvą – ne. Išskiriamos kelios to priežastys. Susirasti būstą, darbą, išspręsti biurokratinius klausimus, gauti dominančią informaciją svetur labai dažnai padeda geriau išplėtotas emigrantų tinklas, o tokių pagalbos priemonių sugrįžėliams Lietuvoje nėra. Be to, užsienyje žmogus labiau mobilizuotas, o reemigravus neretai apima jausmas, kad vien už sugrįžimą Lietuva jam skolinga, biurokratinės kliūtys vertinamos pro didinamąjį stiklą. Valstybės politika turėtų būti sutelkta ne į „mokėjai išvykti, mokėsi ir sugrįžti“, o į „kuo galiu padėti?“

Dairosi į užsieniečius

Kaip atskleidė tyrimas, vis daugiau savivaldybių žvalgosi į darbininkų iš užsienio, pirmiausia – iš kaimynių šalių, pritraukimą. 27 proc. merijų šiuo klausimu vykdo kryptingą politiką – svarstė tokias galimybes arba jau priėmė atitinkamus sprendimus. Dažniausiai tokias iniciatyvas kelia verslo atstovai, o savivaldybėms tenka tarpininko tarp vietos darbdavių ir centrinės valdžios vaidmuo. „Šis procesas nėra įgavęs masinio pobūdžio, neretai tam trukdo ir biurokratinės kliūtys. Tačiau iš tiesų savivaldybės čia mato alternatyvą“, – kalbėjo A. Sipavičienė.

Darbo jėga iš užsienio, anot ekspertės, neišstums vietos darbuotojų, ji nėra trukdis sugrįžti emigrantams. Priešingai, užsieniečiai esą gali būti postūmiu savivaldybėms atsigauti ir tapti traukos centrais.

Tyrimo išvadose savivaldybėms rekomenduojama efektyvinti pagalbą sugrįžtantiesiems pagal savo kompetenciją, imtis neformalių iniciatyvų mediavimo vaidmens, skleisti reikalingą informaciją sugrįžti svarstantiems ar grįžtantiems žmonėms ir pan.

Paprasti norai

Socialiniame tinkle buvusių emigrantų ir svarstančių grįžti į Lietuvą bendruomenę subūręs Dovydas Petrošius 10 metų gyveno Jungtinėje Karalystėje, o prieš ketverius metus grįžo į gimtąją Palangą. Jis sako puikiai žinantis, kokios sąlygos būtinos, kad užsienyje gyvenantys tautiečiai sugrįžtų.

Pirmiausia žmonėms svarbus darbas – grįžti ketinantys emigrantai svarsto, ar ras darbą už gerą, gyventi leidžiantį atlyginimą. Vaikų turintiems žmonėms svarbi atžalų socialinė integracija, ypač dėl kalbos. Taip pat daug kam iš grįžtančiųjų rūpi žinoti, kokias biurokratines procedūras turi susitvarkyti, kur tai padaryti, kokią valstybės paramą gali gauti verslui kurti ir pan. D. Petrošius prisiminė, kaip pats sugrįžęs valstybinėse institucijose vaikščiojo nuo durų iki durų, pradedant „Sodra“ ir baigiant Valstybine mokesčių inspekcija. „Mano nuomone, labai patogu, jei būtų vienas asmuo arba skyrius, į kurį galėtų kreiptis norintis grįžti žmogus ir gautų visą jam reikalingą informaciją“, – pažymėjo jis.

Svarbiausi nebūtinai atlyginimai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė savivaldos vaidmenį kviečiant emigrantus sugrįžti iš užsienio, juos susigrąžinant. Nors kai kurie merai klausia, ką ir kada padarys centrinė valdžia, anot šalies vadovės, patirtis ir pavyzdžiai rodo, kad viskas prasideda nuo apačios – paslaugų, kurios yra arčiausiai žmogaus. „Turime gražių pavyzdžių Tauragėje, Alytuje ir kituose regionuose. Yra ir tokių, kurie ir nežino, kaip tai daryti, ir nelabai nori. Iš tiesų statistika yra tokia, kad kas antras išvažiavęs lietuvis norėtų grįžti namo. Tačiau pirmiausia reikia ne tik jų noro, bet ir kad to noro, jog jie sugrįžtų, būtų Lietuvoje. Tai reikia parodyti darbais, o viskas pirmiausia priklauso nuo savivaldos. Apačioje, t. y. savivaldos lygmeniu, yra galimybė suteikti būstą, įvairias paslaugas. Pavyzdžiui, vaikų integracija, darželiai, išsilavinimas ir daugelis klausimų tikrai yra savivaldos lygmens reikalas“, – tvirtino prezidentė.

D. Grybauskaitė pažymėjo, kad sugrįžti svarstantiems emigrantams pagrindiniu motyvu kartais tampa net ne atlyginimas, o bendra savijauta, integracijos galimybės, kaip jie bus priimti, kaip su žmonėmis kalbės biurokratai – formaliai, atstumiančiai ar maloniai, realiai norėdami padėti.

Pasak šalies vadovės, Lietuvos durys yra atviros ne tik sugrįžti norintiems emigrantams, bet ir darbuotojams iš kitų valstybių. „Investicija į savo žmones, lietuvius ir Lietuvos piliečius turbūt yra svarbiausias tikslas. Lietuvos durys yra atviros visiems draugiškiems kaimynams: ir darbui, ir gyvenimui. Be jokios abejonės, čia jokių barjerų nebus daroma“, – sakė ji.

Suremti pečius turi visi

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas sako, kad emigracijos klausimas svarbus visai Lietuvai. Problemą reikia spręsti visų sutelktomis jėgomis.

Druskininkų savivaldybės meras pažymėjo, kad vakar pristatytame tyrime buvo akcentuoti tam tikri aspektai. „Taip, galiu sutikti, kad savivaldybėse būtų galima daugiau viešinti, kalbėti, dar papildomai padidinti informacijos gavimo galimybes, nors, manau, ieškant jos tikrai galima surasti. Tačiau negalima kalbėti, kad savivaldybės yra atsakingos už tuos dalykus, kurie priklauso visiškai ne nuo jų. Ar kalbėtume apie verslo įkūrimo sąlygas, ar verslo įkūrimo sąnaudas, šiandien tai – savivaldybių mastu nesprendžiamas klausimas, tam reikia suremti pečius visoms institucijoms“, – aiškino jis.

R. Malinauskas neatsimena, jog Vyriausybės lygmeniu tariantis su savivaldybėmis būtų keliamas klausimas, ko reikia, kad būtų galima susigrąžinti daugiau gyventojų. Jis minėjo, kad situacija savivaldybėse yra labai skirtinga, pradedant būsto kainomis, baigiant darbo ir verslo galimybėmis. „Visada sakau, kad norėdami pritraukti žmonių regionai turi pasižymėti išskirtinumu prieš didžiuosius mūsų šalies miestus. Emigrantams kol kas patrauklu sugrįžti tik į didžiuosius miestus. Ten darbo užmokestis yra šiek tiek didesnis, o visos kitos sąlygos nesiskiria“, – pažymėjoLietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"