Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Turime bėdų dar 50 metų

 
2018 01 16 13:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šįmet sausio 1-ąją Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. nuolatinių gyventojų. Naujus duomenis paskelbusio Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus mūsų sumažėjo 37,8 tūkstančio.

„Nieko naujo, kad emigracijos rodikliai dideli, nors tikrai gali būti, kad jie paveikti tokių įstatyminių pasikeitimų kaip privalomojo sveikatos draudimo skolų išieškojimas. Kartu nauja tai, kad didėja imigracija. Ji didėja tiek dėl grįžtamosios migracijos, tiek dėl užsieniečių imigracijos“ – sakė „Lietuvos žinioms“ Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė Vlada Stankūnienė, nuolat stebinti šiuos procesus.

Prof. Vlada Stankūnienė: „Labai sumažėjo vaikų kartos, o dėl intensyvios emigracijos – ir jaunimo. Kai vyresnės kartos išeis, gyventojų skaičius dar labiau sumažės. Turime bėdų maždaug 50 metų.“

Deklaruota ir reali emigracija

Pasak demografės, remiantis oficialiais statistikos duomenimis, galima tvirtinti, kad emigracijos mastas padidėjo, palyginti su praėjusiais metais: 2016-aisiais emigravo 50,3 tūkst., o 2017 metais – 57,2 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tačiau mėnesinė informacija, nors ir nėra tiksli, aiškiai rodo, kad šį padidėjimą sukaupia tik du pirmi praėjusių metų mėnesiai – sausis ir vasaris. Ir akivaizdu, kad jis susijęs ne su realia emigracija, bet su jos deklaravimu, kai buvo pradėta išieškoti privalomojo sveikatos draudimo skolas.

„Kaip tik sausio ir vasario mėnesiais deklaruojama emigracija. O į oficialią statistiką patenka tik deklaruotos migracijos duomenys. Taigi tikrai galima daryti prielaidą, kad tai – jau buvusios emigracijos deklaravimo faktas. Kiti mėnesiai daugmaž atitinka ankstesnių dvejų metų dinamiką.Todėl teigti, kad didėja reali emigracija, negalima“, – pabrėžė prof. V. Stankūnienė.

Statistikos departamento duomenimis, pernai beveik pusė (24,8 tūkst., arba 43,3 proc.) visų emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, 6,4 tūkst. (11,1 proc.) – į Norvegiją, 4,9 tūkst. (8,6 proc.) – į Vokietiją, 3,8 tūkst. (6,7 proc.) – į Airiją.

Padaugėjo atvykstančiųjų

Pasak prof. V. Stankūnienės, teigiamas pokytis mūsų šalyje yra tai, kad imigracija padidėjo labiau nei emigracija. 2016 metais į Lietuvą atvyko gyventi 20,1 tūkst., o 2017 metais – 29,3 tūkst. žmonių. Atvykstančiųjų į mūsų šalį per metus padaugėjo 45,5 procento.

Vlada Stankūnienė
Vlada Stankūnienė

„Atitinkamai mažesnis buvo gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl migracijos: 2016 metais vadinamasis neigiamas migracijos neto buvo 30 tūkst., o 2017 metais – 27,9 tūkst. žmonių“, – lygino demografė.

Padidėjo tiek grįžtamosios migracijos, tiek užsieniečių imigracijos apimtis. Tiesa, užsieniečių imigracija padidėjo labiau – beveik dvigubai. 2016 metais į šalį imigravo 6 tūkst. užsieniečių, o 2017-aisiais – jau 10,5 tūkstančio.

Statistikos departamento duomenimis, beveik pusę į Lietuvą atvykusių užsieniečių sudarė Ukrainos piliečiai (4,4 tūkst., arba 42,2 proc.), 2,8 tūkst. (26,6 proc.) buvo Baltarusijos, 673 (6,4 proc.) – Rusijos piliečiai.

Vis dėlto daugumą atvykėlių – 18,8 tūkst., arba 64,2 proc. – sudarė grįžę emigrantai. Grįžusių Lietuvos piliečių skaičius, palyginti su 2016 metais, padidėjo 4,6 tūkst. (32,6 proc.).

Daugiau miršta nei gimsta

„Deja, Lietuvos gyventojų skaičius nenumaldomai mažėja, nors pernai šiek tiek mažiau nei 2016 metais“, – sakė prof. V. Stankūnienė. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje praėjusių metų pradžioje buvo 2 mln. 848 tūkst. gyventojų, per 2016-uosius nuolatinių gyventojų sumažėjo 40,7 tūkstančio. Per 2017 metus – 37,8 tūkst. – iki 2 mln. 810 tūkst. nuolatinių gyventojų.

Ir šį rodiklį lemia ne tik skirtumas tarp emigracijos ir imigracijos, bet ir natūrali gyventojų kaita – skirtumas tarp mirusiųjų ir gimusiųjų. Pasak demografės, jau senokai Lietuvoje miršta maždaug 10 tūkst. žmonių daugiau, nei gimsta. Panašus skirtumas – 9,9 tūkst. – išliko ir pernai.

Kaip pranešė Statistikos departamentas, pernai Lietuvoje gimė 29,6 tūkst. kūdikių. Palyginti su 2016-aisiais, naujagimių sumažėjo tūkstančiu. Tačiau ir mirė pernai 1,6 tūkst. mažiau negu prieš metus – 39,5 tūkst. žmonių.

Stabilizacija pasiekus dugną

„Matyčiau šiokią tokią stabilizaciją pasiekus dugną, – įsitikinusi prof. V. Stankūnienė. – Galima interpretuoti taip, kad gimusiųjų skaičius pernai buvo šiek tiek mažesnis nei 2016 metais, bet vis tiek artimas 30 tūkstančių. Tačiau mirusiųjų skaičius taip pat yra mažesnis, gerokai mažesnis. Tai galima vertinti kaip teigiamus, nors ir nedidelius, demografinius poslinkius. Ypač dėl migracijos – grįžtamosios migracijos – didėjimo ir gal ne tokio spartaus gyventojų skaičiaus mažėjimo praėjusiais metais galima manyti, kad situacija stabilizuojasi ir bent jau neblogėja.“

Demografė priminė, kad Lietuvos gyventojų skaičius mažėja nuo 1992 metų ir jau sumažėjo ketvirtadaliu – 25 procentais. Negana to, gyventojų skaičiaus mažėjimas nelėtėja, o nuo 2010 metų dar suintensyvėjo. Pastaruosius porą metų net po 1,3–1,4 procento.

Labiausiai gyventojų skaičius mažėjo dėl itin intensyvios emigracijos. Oficialiais duomenimis, emigracija per pastaruosius 10 metų nemažėjo. Jos mastas nuolat didėjo, bet ypač šoktelėjo nuo 2005 metų ir svyruoja pasikeitus įstatymams ar išorinėms aplinkybėms. Pavyzdžiui, dėl „Brexito“ deklaruotos emigracijos apimtis vėl šoktelėjo, tad akivaizdu, kad buvo dar daug nedeklaruotos migracijos.

Kita vertus, nuo 2011 metų pradėjo didėti grįžtamoji migracija. Jos apimtis 2012–2015 metais buvo maždaug tokia pat kaip 2017 metais – po 17–19 tūkst. kasmet. Nuo 2016 metų akivaizdžiai gausėja ir užsieniečių imigrantų.

Pasikeitė visuomenės struktūra

„Žvelgiant į ateitį, galimi teigiami gyventojų skaičiaus pokyčiai, nes yra tikimybė, kad emigracijos srautai mažės. Be to, didėjant grįžtamajai migracijai, mažės neigiamas migracijos neto, – kalbėjo demografė. – Teigiami pokyčiai galimi ir dėl natūralios gyventojų kaitos, nes mirtingumas mažėjo nuo 2007 metų. Tendencija gana ryški net tarp vyrų, nors anksčiau jų aukšti mirtingumo rodikliai beveik 50 metų nemažėjo. Tačiau gimstamumo rodikliai išlieka dar žemi, todėl gyventojų skaičius dar ilgai mažės, tik jo tempas lėtės.“

Kaip labai neigiamą veiksnį ateities prognozėms prof. V. Stankūnienė nurodė amžiaus struktūros pokyčius mūsų visuomenėje per pastaruosius dešimtmečius. Nebėra demografinio potencialo augti. Dėl sumažėjusio gimstamumo labai sumažėjo vaikų kartos. Dėl intensyvios emigracijos – ir jaunimo. O 45 metų ir vyresnių žmonių kartos yra gerokai gausesnės. „Kai vyresnės kartos išeis, dar labiau sumažės gyventojų skaičius. Turime bėdą maždaug 50 metų“, – sakė demografė.

Lemiami veiksniai

Priežastys, lėmusios šiuos procesus, prof. V. Stankūnienės vertinimu, gana skirtingos ir kartais dubliuojasi. Pavyzdžiui, gimstamumas sumažėjo dėl daugelio veiksnių. Nors labiausiai akcentuojamos ekonominės priežastys, prisidėjo ir iš Vakarų perimta nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio vidurio prasidėjusi šeimos transformacija, kuri susijusi ir su gimstamumo mažėjimu, ir su vėlesniu šeimos kūrimu bei vaikų susilaukimu. Įtakos taip pat turėjo vertybiniai pokyčiai, lyčių lygybė, kitos priežastys. „Ne mažiau svarbu, kaip į naujas aplinkybes, naujas vertybines orientacijas reaguoja viešoji politika. Ar bando išsaugoti seną modelį, ar reaguoja adekvačiai. Jokia viešoji, šeimos politika nepadės, jei į pasikeitusias aplinkybes bus reaguojama neadekvačiai“, – pabrėžė demografė.

Ekonominiai veiksniai visais laikais buvo svarbiausi emigracijai, kai nėra, pasak prof. V. Stankūnienės, nei karo, nei maro, nei kokių nors klimato negandų, nes srautai juda iš ten, kur žemesnės pajamos, į tas šalis, kur gerokai daugiau uždirbama, yra kur kas aukštesnis gerovės lygis. Ir iš Lietuvos emigracija nesiliaus, kol darbo užmokestis skirsis iki keturių kartų, palyginti su aukštesnės gerovės šalimis. Vėliau prisideda ir kiti veiksniai – migracijos tinklai, bendruomenių susikūrimas bei psichologiniai dalykai, palengvinantys tų srautų judėjimą.

Dideli mirtingumo rodikliai Lietuvoje pirmiausia susiję su vadinamuoju sovietiniu mirtingumo modeliu, mirtimis dėl alkoholio vartojimo, sveikatai žalingos elgsenos. Kaip sakė demografė, dideliu mirtingumu dėl tokių priežasčių ir dabar išsiskiriame iš kitų Europos šalių. Jauno ir vidutinio amžiaus Lietuvos vyrų mirtingumo lygis nuo 1965 metų arba didėjo, arba išliko toks pat aukštas ar net aukštesnis kaip septintojo dešimtmečio viduryje. Ir tik maždaug nuo 2007 metų pastebimi teigiami poslinkiai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
#ATEITIESLYDERIAIEkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasKontaktai
GynybaĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėReklaminiai priedai
KomentaraiKonkursaiKultūraLietuvaPrenumerata
Mokslas ir ITPasaulisSportasŠeima ir sveikataKarjera
ŠvietimasTrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"