Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Trumpaamžė ne visa Lietuva

 
2017 11 24 9:00
Bendros sveikatos priežiūros išlaidos Lietuvoje vienam gyventojui tesiekia pusę ES vidurkio.
Bendros sveikatos priežiūros išlaidos Lietuvoje vienam gyventojui tesiekia pusę ES vidurkio. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje – trumpiausia iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tai konstatuota vakar Europos Komisijos (EK) paskelbtoje ES ir atskirų Bendrijos valstybių narių sveikatos sistemos apžvalgoje. Dar tragiškesnė situacija atsiskleidžia paanalizavus mūsų šalies rodiklius pagal regionus.

Nors nuo 2007-ųjų vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, gyvename šešeriais metais trumpiau už vidutinį statistinį europietį – 80,6 metų. Lietuvos moterys gyvena 11 metų ilgiau nei vyrai (atitinkamai 79,7 ir 69,2 metų), ir tai didžiausias lyčių skirtumas ES, nors jis mažėja.

Asmenų, nurodančių, kad jų sveikata gera, dalis Lietuvoje yra mažiausia visoje Bendrijoje – 43 procentai (ES vidurkis – 67 proc.). Mirtingumas dėl pagrindinės mirčių priežasties – išeminės širdies ligos – ES vidurkį viršija keturiskart, dėl insulto – dukart.

Nors bendros sveikatos priežiūros išlaidos per 10 pastarųjų metų padidėjo nuo 5,6 iki 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP, 2015 m.), šis rodiklis tebėra šeštas nuo galo ES. Bendros sveikatos priežiūros išlaidos vienam gyventojui tesiekia pusę ES vidurkio. Trečdalis sveikatos priežiūros išlaidų finansuojama iš privačių šaltinių, daugiausia – per mokėjimus savo lėšomis. Pinigai vaistams sudaro didžiausią savo lėšomis dengiamų išlaidų dalį.

Beveik 40 proc. visos ligų naštos, slegiančios lietuvius, galėtų būti priskirta su elgsena susijusios rizikos veiksniams – rūkymui, alkoholio vartojimui, nesveikai mitybai ir fiziniam neaktyvumui.

EK paskelbti Lietuvos statistiniai duomenys kitų ES šalių kontekste atrodo tragiškai. Dar blogesnis vaizdas atsiveria pasigilinus į kai kurių regionų gyventojų sveikatos būklę. Analizę apie tai neseniai paskelbė Lietuvos higienos institutas.

Regionų skirtumai – dvigubi

„Analizuojant situaciją pagal regionus, matyti, kad Vilniaus, Kauno, Vakarų Lietuvos žmonių sveikata yra kaip daugumos europiečių. Tačiau didžiulė problema – kaimo gyventojai, Vilniaus kraštas“, – pažymėjo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas dr. Romualdas Gurevičius. Pavyzdžiui , Šalčininkų rajono savivaldybėje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – 70 metų, Švenčionių rajone – 70,2, Lazdijų rajone – 70,4 metų, o Kauno ir Klaipėdos rajonuose žmonės gyvena kur kas ilgiau – 77,2, Šiauliuose ir Vilniuje – 76,5 metų.

Prarastų gyvenimo metų Lietuvos rodiklis (jis nustatomas skaičiuojant, kiek metų žmogus nugyveno trumpiau nei vidutinė gyvenimo trukmė) kelią didžiulį susirūpinimą. Mūsų šalies vidurkis – prarastos 10 587 gyvybės 100 tūkst. gyventojų. Šalčininkų rajono savivaldybėje šis rodiklis siekia 17 tūkst., Ignalinos rajone, Pagėgių savivaldybėje – beveik 16 tūkst., o Kauno mieste ir rajone nesiekia nė 8 tūkstančių.

Skirtumus tarp regionų daugiausia lemia ne sveikatos priežiūros situacija, o socialiniai skirtumai. „Skurdas – ligų motina“, – R. Gurevičius priminė dar XX amžiaus pradžioje Vilniaus universiteto profesoriaus Johanno Peterio Franko išsakytą mintį.

Deja, netolygumai nemenksta. „Kai randamos silpnosios vietos, reikia įsikišti politikams ir keisti situaciją. Planų prirašyta daug, tačiau jei jie nepagrįsti ištekliais, nieko nebus. Reikia žiūrėti, kur slypi problemos, ir ten investuoti. Taip daroma visame pasaulyje“, – aiškino R. Gurevičius.

Romualdas Gurevičius: "Planų prirašyta daug, tačiau jei jie nepagrįsti finansiniais ištekliais, nieko nebus."
Romualdas Gurevičius: "Planų prirašyta daug, tačiau jei jie nepagrįsti finansiniais ištekliais, nieko nebus."

Nacionalinės sveikatos tarybos narė, Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos prezidentė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė profesorė, habilituota mokslų daktarė Ramunė Kalėdienė konstatavo, kad sveikatos ar nesveikatos priežastys – daugybinės. Esą sveikatos būklę tapatinti su sveikatos priežiūros raida būtų naivu – prasti sveikatos rodikliai atspindi prastą šalies socialinę raidą.

„Šiuolaikinis visuomenės sveikatos mokslas sako, kad pagrindinis sveikatą lemiantis veiksnys – socialinė šalies raida, socialinės atskirties mažinimas. Ši problema Lietuvoje yra pagrindinė: didžiulis atotrūkis tarp aukšto ir žemo išsilavinimo, miesto ir kaimo žmonių socialinės ir sveikatos situacijos“, – pažymėjo R. Kalėdienė.

Ji pasakojo apie Europos šalių gyventojų sveikatos netolygumų tyrimą, kuriame Lietuva labai išsiskyrė blogąja prasme. Nustatyta, kad daugiausia įtakos prastai sveikatos būklei ir didelei sveikatos atskirčiai Lietuvoje turi trys veiksniai: didelis alkoholio vartojimas, rūkymas ir mirtys, kurių būtų galima išvengti turint kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.

Pagal duobkasių filosofiją

EK ataskaitoje taip pat konstatuojama, kad alkoholio lietuviai vartoja daugiau nei bet kuri kita ES tauta, o su svaigalais siejamų mirčių rodiklis – daugiau nei dukart didesnis nei ES vidurkis. Įgyvendinus griežtesnę tabako kontrolės politiką, rūkančių suaugusiųjų Lietuvoje nuo 2000 iki 2014 metų sumažėjo nuo 32 iki 20 procentų.

„Pokyčiai, kurie dabar skausmingai diegiami dėl alkoholio, rūkymo ir mitybos, turėtų padėti Lietuvai pereiti prie situacijos, kuri yra geresnės sveikatos šalyse. Sveikatos priežiūros paslaugos – didelio susirūpinimo verta sritis, bet nėra lemiamas dalykas, jei kalbame apie sveikatos rodiklius. Jei orientuosimės vien į sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, žmonės netaps sveikesni. Čia duobkasių filosofija, jie sako, kad bloga diena, jei niekas nemirė. Sveikatos apsaugos sistema turi būti orientuota ne į ligas. Kol nepakeisime pradinių sveikatos rizikos veiksnių, nepadidinsime sveikatos raštingumo, nesumažinsime skurdo, nepakeisime gyvensenos, visą laiką būsime tarp atsilikusių šalių“, – pabrėžė R. Kalėdienė.

Ramunė Kalėdienė: "Jei orientuosimės vien į sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, žmonės netaps sveikesni."
Ramunė Kalėdienė: "Jei orientuosimės vien į sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, žmonės netaps sveikesni."

Anot profesorės, šiuo metu labai plėtojama vadinamoji gyvensenos medicina, t. y. sveikatos problemų korekcija keičiant gyvenseną. Kol liga dar nėra užvaldžiusi, o gal tam ir nutikus, pavyzdžiui, turint padidėjusį kraujospūdį ar sergant diabetu, pirmiausia reikia griebtis ne vaistų.

„Todėl sveikinčiau kuo didesnį vaistų laisvo įsigijimo ir neracionalaus vartojimo ribojimą. Galbūt skrandžio skausmą galima įveikti pakeitus mitybą, o galvos – pakeitus gyvenimo įpročius“, – kalbėjo specialistė. Jos manymu, mūsų sveikatos priežiūros sistema turi būti labiau orientuota į ligų išvengimą ir sveikatos raštingumo gerinimą.

Kad tai reikia daryti, neabejojo ir daug metų Lietuvos gyventojų sveikatos būklę analizuojantis R. Gurevičius. Pavyzdžiui, Vakarų Lietuva buvo pradininkė stiprinant visuomenės sveikatą, ten aktyviai dirba visuomenės sveikatos biurai. Tai koreliuoja ir su regiono gyventojų sveikatos būkle. Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras pirmasis ėmė kurti vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras pernai sukūrė tokią sistemą visos Lietuvos mastu.

Kai paaiškėja silpnosios sistemos vietos, tuomet, jei tik yra politinės valios tai suvokti ir skirti finansinių išteklių, galima situaciją keisti. „Deja, mūsų sveikatos sistema didžiąja dalimi yra gydomoji – remontuojame, kas sugedę, bet mažai darome, kad nesugestų“, – apgailestavo R. Gurevičius.

. . .

Vytenis Andriukaitis

Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas EK narys

EK ataskaitoje apie sveikatos būklę pateikdami išsamius duomenis ir įžvalgas, siekiame paremti nacionalines sveikatos institucijas, kad joms būtų lengviau spręsti problemas ir daryti teisingus sprendimus politikos bei investicijų srityse.

Šalys negalėtų priekaištauti dėl skaičių ar jų kvestionuoti, nes visi ataskaitoje analizuoti sveikatos rodikliai – iš pačių šalių Eurostatui pateiktų duomenų (Lietuvos duomenys buvo pateikti Lietuvos statistikos departamento). Ekspertai – visiškai neutralūs, analizę atliko EK pasitelkti išoriniai specialistai.

Sveikatos būklę vertinome remdamiesi sveikatos apibrėžimu, pagal kurį tai – ne tik ligos, negalia ar ligų nebuvimas, o fizinė, socialinė, psichinė žmogaus gerovė. Pirmiausia vertinti sveikatos ištekliai ir tai, kas juos mažina, išanalizuoti rizikos veiksniai. Kas tie rizikos veiksniai Lietuvoje, visi gerai žino (rūkymas, alkoholio vartojimas, netinkama mityba, fizinis neaktyvumas). Rūkymas, alkoholis ypač trumpina vyrų amžių. Lietuvoje vyrai gyvena 11 metų trumpiau nei moterys.

Vertinant rizikos veiksnius – rūkymą, alkoholio vartojimą, nutukimą, druskos, cukraus per didelį vartojimą, akivaizdu, kad jie koreliuoja su žmonių sveikatos būkle ir jos rodikliais. Tad nenuostabu, kad pirmoje vietoje pagal mirtingumo priežastis Lietuvoje – išeminė širdies liga, insultas, plaučių vėžys. Žinant rizikos veiksnių charakteristiką, tokia seka yra logiška.

Kalbant apie gydymo įstaigų tinklo situaciją, jų finansavimo problemas, tenka pripažinti, kad Lietuva tam neskiria labai daug lėšų, nors nėra ir nedosniausia. Pagal sveikatos apsaugai skiriamą BVP dalį lenkiame Lenkiją, Kroatiją, Bulgariją, Latviją ir Rumuniją. Bet verta prisiminti, kad mūsų sveikatos apsaugos finansavimo sistema sugebėjo atlaikyti 2008–2012 metų finansų krizę ir išvengti neigiamų padarinių. Mechanizmas, kai derinamas draudimas ir biudžetinis finansavimas, nors ir nelabai dosnus, bet atsparus finansų krizėms. To gali pasimokyti ir kitos šalys.

Tobulinant sveikatos priežiūros sistemą dėmesys turi būti sutelktas į pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat labai svarbus klasterių, integruotų sistemų kūrimas. Pirminio, antrinio ir tretinio lygio specialistai turėtų sukurti bendradarbiavimo sistemą, kuri užtikrintų pacientų eilių valdymą, dispanserizavimą, profilaktiką, pirminę prevenciją ir vadinamąją prieigą prie ankstyvų tikrinimų. Įstaigų bendradarbiavimo, pirminės sveikatos priežiūros stiprinimo, integruotos sveikatos sistemos valdymo, integruotų komandų kūrimo ir jų vadybos srityje Lietuva daro didelius žingsnius ir tai jau duoda rezultatų.

Bet yra ir taisytinų dalykų, ypač kalbant apie gydymo efektyvumą, vaistų kainas, nemenkas priemokas už juos. Čia yra kur pasitempti. Dabar viešieji finansai per mažai nukreipti išlaidoms vaistams padengti. Tai sudėtingi klausimai, reikia sudėlioti daug priemonių padėčiai taisyti. Gydymo efektyvumo, prieigos užtikrinimo, vaistų kainų reguliavimo sritys reikalauja tolesnių žingsnių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"