Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

TM atlygina žalą, padarytą neteisėtais pareigūnų veiksmais

 
2013 06 18 9:43
AFP/Scanpix nuotrauka

Kaip praneša Teisingumo ministerija, asmenys, patyrę žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo neteisėtų veiksmų, gali prašyti atlyginti žalą ne teismo tvarka - įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į ministeriją arba paduoti ieškinį teismui civilinio proceso tvarka.

Tokiais neteisėtais veiksmais gali būti neteisėtas nuteisimas, kardomojo kalinimo (suėmimo), sulaikymo, procesinių prievartos priemonių pritaikymas, administracinės nuobaudos – arešto paskyrimas.

„Jei asmuo ir buvo išteisintas, tai dar nereiškia, kad jis gaus žalos atlyginimą tiek ne teismo, tiek teismo tvarka. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti vien dėl to, kad asmens atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas“, - sako Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Ramūnas Valatka.

Pasak R.Valatkos, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pagrindus teisėsaugos institucijų veiksmais baudžiamojo proceso srityje padarytos žalos atlyginimui, nustatė, kad valstybė atlygina žalą, padarytą teisėsaugos institucijų procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais (teismo sprendimas civilinėje byloje), nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais, ir kurie yra neteisėti.

Pavyzdžiui, teismo išteisintam asmeniui, kuriam buvo skirtas suėmimas, ne teismo keliu (tvarka) žala neatlyginama, jeigu aukštesnės instancijos teismai šį suėmimą nėra pripažinę neteisėtu arba dėl suėmimo neteisėtumo nėra pasisakyta galutiniame teismo nuosprendyje.

R.Valatka atkreipia dėmesį, kad Teisingumo ministerija negali laisvai interpretuoti įstatymo, kadangi tokį sprendimą dėl suėmimo patvirtino teismai, o Teisingumo ministerijai teisė vertinti procesinių dokumentų teisėtumą nesuteikta. Tokiu atveju asmuo turėtų kreiptis į teismą.

Teisėsaugos institucijų neteisėti veiksmai turi būti pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka. Prie Teisingumo ministerijai teikiamo asmens prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka turi būti pridedamas įsiteisėjęs ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimas, nustatantis pažeidimus, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje priimdami sprendimą, taip pat žalos dydį patvirtinantys dokumentai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"