Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Teismas: prieš 6 metus Garliavoje protestavę žmonės nenusikalto

 
2018 07 04 17:30
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė, kad Kauno rajone, Garliavoje, prieš šešerius metus teismo sprendimą antstolei įvykdyti trukdžiusi minia nusikaltimo nepadarė.

Neskundžiama nutartimi LAT trečiadienį konstatavo, kad tuomet dar mažametę dukrą motinai Laimutei Stankūnaitei trukdę perduoti žmonės, susirinkę prie namų Garliavoje, pirmos instancijos teismo buvo išteisinti pagrįstai.

„Visi nuteistieji aiškiai nurodė, kad jie susirinko stebėti, kaip bus vykdomas sprendimas, tokius jų veiksmus lėmė ne siekis sutrukdyti antstolei, bet siekis išreikšti nepasitenkinimą teismo sprendimo turiniu, per protestą atkreipti visuomenės ir kartu antstolės dėmesį. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tokiuose asmenų veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties požymių“, – pažymėjo kasacinis teismas.

Pirmoji instancija penkiolika asmenų, kurie kliudė antstolei vykdyti teismo sprendimą, išteisino, o apeliacinė instancija nuteisė. Kasacinius skundus pateikė tik vienuolika asmenų, LAT jų skundus patenkino. Jie išteisinti paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Dėl kitų keturių asmenų, nors jie nepateikė kasacinių skundų, LAT taip pat pasisakė.

„Trys asmenys išteisinti paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, vienam asmeniui, kurio veiksmai skyrėsi nuo visų kitų (jis vartojo fizinį smurtą), paliktas galioti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis“, – pranešė LAT.

Nuteistas liko asmuo, spūstyje sugriebęs antstolei už rankos, ją laikęs neleisdamas eiti ir spaudęs, šiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą.

„Buvimas minioje, stovėjimas susikabinus rankomis gali būti vertinamas tik kaip bendras asmenų grupės veiksmas kiekvienam asmeniškai pritariant tik pačiam buvimui. Tačiau toks buvimas nereiškia pritarimo vieno asmens, kuris naudojo fizinę jėgą prieš antstolę, veiksmams“, – teigia LAT, pažymintis, kad visi susirinkusieji negali būti laikomi smurtą naudojusio asmens bendrininkais.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad teismas, vertindamas vieną ar kitą elgesį, kuriuo sudaromos kliūtys antstoliui vykdyti teismo sprendimą, ir pripažindamas šį elgesį nusikalstamu, privalo įvertinti ne vien tik kliūtis, su kuriomis susidūrė antstolis, bet ir įvykio kontekstą.

„Būtina atsižvelgti ir į tai, kokie subjektai atlieka trukdymo veiksmus: ar tai yra asmenys, kurių interesai yra tiesiogiai susiję su vykdomo sprendimo turiniu, ar tai yra kiti asmenys, į kurių interesus vykdomas teismo sprendimas tiesiogiai nėra nukreiptas. Tik visapusiškai įvertinus visas šias aplinkybes, įmanoma konstatuoti pakankamą baudžiamajai atsakomybei atsirasti padarytos veikos pavojingumą, taip pat tyčinę kaltę, kuriai nustatyti būtina, kad kaltas asmuo suprastų, jog trukdo antstoliui vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, ir norėtų taip veikti. Antstolio veiksmų teisėtumas ir jo pasirinktas teismo sprendimo vykdymo būdo adekvatumas situacijai taip pat yra svarbios aplinkybės vertinant jo veiklai trukdžiusio asmens veiksmų pavojingumą ir jo kaltės klausimą“, – nurodoma nutartyje.

Anot LAT, būtina atsižvelgti ir į tai, kad antstolės vykdomas teismo sprendimas visuomenėje buvo itin jautrus klausimas, jis sukėlė prieštaringų vertinimų, grįstų skirtingais visuomeniniais, politiniais, socialiniais įsitikinimais.

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 metų gruodžio 16-ąją nusprendė Drąsiaus Kedžio ir L. Stankūnaitės dukrą, kurią globojo jos tėvo D.Kedžio sesuo Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė, perduoti motinai. Nepaisant dalies visuomenės pasipriešinimo, sprendimas įvykdytas 2012 metų gegužės 17-ąją.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"