Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Teismas buvusį KGB darbuotoją pripažino kaltu A. Ramanausko–Valango byloje

 
2015 04 30 17:08
Reuters/Scanpix nuotrauka

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį priėmė apkaltinamąjį nuosprendį buvusiam KGB darbuotojui Ilja Vorobjovui, dalyvavusiam 1956 metais sulaikant partizanų vadą Adolfą Ramanauską–Vanagą ir nuteisė jį dviejų metų laisvės apribojimo bausme.

Toks nuosprendis netenkino nė vienos pusės – nuosprendį skųsti žada ir nukentėjusiąja pripažinta A.Ramanausko dukra Auksutė Ramanauskaitė–Skokauskienė, ir I.Vorobjovas.

Prokurorė Auksė Lipkevičienė prašė I.Vorobjovą nuteisti septynerių metų laisvės atėmimo bausme. Ji teigė turinti susipažinti su teismo pateiktais argumentais, tačiau teigė, kad galimybė skųsti visuomet svarstoma.

„Tai neatitinka atliktų veiksmų, tai, kas padaryta. Reikia gerai įsiskaityti į sprendimą ir pagalvoti“, – BNS po nuosprendžio sakė A.Ramanauskaitė–Skokauskienė. Ji teigė, kad toks teismo sprendimas jos netenkina.

I.Vorobjovo advokatas Vytautas Sviderskis rėžė, jog toks teismo nuosprendis – „teismo ir viso Lietuvos teisingumo gėda“.

Teismo vertinimu, byloje pakako duomenų, įrodančių, kad I.Vorobjovas dalyvavo sulaikant partizanus. Teismas kritiškai vertino jo teiginį, kad apie partizanus nieko nėra girdėjęs.

Už genocidą numatoma tik laisvės atėmimo bausmė, tačiau teismas teismas pasinaudojo Baudžiamojo kodekso straipsniu, leidžiančiu paskirti švelnesnę bausmę, jeigu numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Teismas motyvavo švelnesnės bausmės paskyrimą tuo, kad nuteistasis yra pensininkas, o nusikaltimas įvykdytas prieš daugiau kaip 50 metų, jis per tą laiką nepadarė kitų nusikaltimų. Be to, ypač užsitęsė procesas, kuris truko daugiau kaip 20 metų. Atsižvelgta ir į tai, kad kaltinamojo vaidmuo nusikaltime buvo antraeilis.

Byloje nustatyta, kad I.Vorobjovas su kita kaltinamąja Jadvyga Kuprėniene, kurios byla dėl ligos yra išskirta, dalyvavo A.Ramanausko ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės suėmimo operacijoje Kaune, vykdydami žvalgybą.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais siekta sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.

Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.

Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.

1956 metais suimtas vienas iš paskutinių partizanų vadų, buvęs mokytojas A.Ramanauskas - Vanagas buvo nepaprastai žiauriai kankintas ir kitais metais sušaudytas.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"