Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Teisininkai: Migracijos departamentas užsibarikadavęs

 
2018 02 26 13:00
Teisinininkė Brigita Karpovičiūtė ir advokatas Remigijus Rinkevičius. /
Teisinininkė Brigita Karpovičiūtė ir advokatas Remigijus Rinkevičius. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

„Migracijos institucija – tai vartai į valstybę. Jie neturi būti uždaryti ar vos praverti. Jie turi būti atverti, o sargybiniams reikia mokėti dirbti savo darbą“, – teigė advokatas Remigijus Rinkevičius. LŽ jis pasakojo, kokių problemų kyla užsieniečiams, kurie kreipiasi į Migracijos departamentą. 

Sunku gauti informaciją

Advokatas R. Rinkevičius padeda spręsti įvairius migracinius klausimus: dėl leidimų laikinai ar nuolat gyventi, trumpalaikių ar darbo vizų, pilietybės ir taip toliau. Per ilgą laiką jis pastebėjo, kad tiek bėdų ir nusiskundimų Migracijos departamentu, kiek yra pastaruoju metu, nebuvo niekad.

Esminė bėda, manau, ta, kad valstybė užsieniečiams per aukštai iškėlusi kartelę, kad jie, įnešdami savo indėlį į biudžetą, nepakankamai aktyviai vykdo savo veiklą.

„Fasadinė pusė graži, patalpos sutvarkytos, bet negali taip būti sprendžiami klausimai, kaip dabar, nors prašymų kiekis didėja, o su tuo Migracijos departamentas gal nesusitvarko“, – LŽ sakė jis.

Advokato teigimu, tvarka nuolat kinta, tarkime, vizų išdavimo, o dėl informacijos gausos net teisininkams nelengva, tad ką kalbėti apie užsieniečius. Tačiau nėra kam padėti susigaudyti. R. Rinkevičius sakė, kad, tarkime, Migracijos departamento pateiktu telefonu neįmanoma prisiskambinti kokias tris dienas. Nesvarbu, ar reikia išsamios konsultacijos, ar dėl kokios smulkmenos pasitikslinti.

„Užsibarikadavęs“, – Migracijos departamentą apibūdino advokatas. Jis tęsė, kad dėl konkretaus reikalo informacijos gauti neįmanoma net, jei galiausiai pavyksta prisiskambinti: telefonu nepasakys, nes negali identifikuoti skambinančiojo. Be to, kažkodėl negalima sužinoti, koks konkretus darbuotojas sprendžia klausimą. R. Rinkevičiaus teigimu, Migracijos departamento informacijos sklaida apskritai yra minimali.

Migracijos specialistai bando būti it ekonomikos ekspertai

Anot R. Rinkevičiaus, užsieniečiams daugiausia rūpesčių kyla dėl leidimų laikinai gyventi. Mat Migracijos departamento požiūris į asmenis, kurie vykdo teisėtą veiklą, pasikeitę – vienoks buvo, tarkime, prieš kokius penkerius metus, kitoks – dabar. Advokato žodžiais, Migracijos departamento specialistai bando būti it ekonomikos ekspertai.

„Jie už pareiškėją sprendžia, ar jis pakankamai gerai vykdė ekonominę veiklą ir ar ją galima laikyti tokia svarbia, kad pareiškėjas dėl jos turėtų gyventi Lietuvoje, – teigė jis. – Nuo to priklauso, išduos ar ne leidimą laikinai gyventi mūsų šalyje.“

R. Rinkevičius paminėjo pavyzdį, kad užsieniečio veikla, tarkime, verslas, pradžioje ar tam tikrą laiką gali neturėti pelno. Tai jau gali tapti priežastimi nesuteikti ar nepratęsi jam leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.

Nepakankamai moka anglų kalbą

Advokatas pastebėjo, kad Migracijos departamento darbuotojai nepakankamai gerai moka anglų kalbą, ypač aiškinantis ekonominėmis, verslo temomis.

Kartu su juo dirbanti teisininkė Brigita Karpovičiūtė atkreipė dėmesį į skelbimą šio departamento svetainėje, kad ieškoma darbuotojų, ten buvo nurodomas reikalavimas mokėti anglų kalbą B1 lygiu, o apie kitas kalbas, tarkime, rusų, nė neužsiminta.

„Kalbos barjeras nėra esminis, bet keletą kartų buvo, kad žmogus aiškina vykdantis tą ir tą, o migracijos departamento specialistas siūlo kalbėti apie kitką, – sakė R. Rinkevičius. – Jei specialistas nesugeba operuoti ekonominiais terminais, tai lemia nesusipratimus.“

Nesilaiko įstatymo dėl terminų

„Didžiausia problema, dėl kurios kreipiasi užsieniečiai, yra prašymų dėl leidimo laikinai gyventi ar pratęsimo nagrinėjimo terminai, – pažymėjo B. Karpovičiūtė. – Tarkime, kaip buvo įstatyme nustatytas terminas, galiojęs iki Naujųjų metų, bendra tvarka pašymas turi būti išnagrinėtas per keturis mėnesius. Kreipiasi klientai, kad eina, tarkime, jau šeštas mėnuo, ir jie nežino, ką daryti. Mat nebegali legaliai gyventi Lietuvoje. O Migracijos departamentas jokio atsakymo neduoda. Teigia, kad arba dar nėra gavęs papildomų dokumentų, ar neužtenka laiko sprendimui priimti.“

Anot teisininkės, tokiu būdu užsieniečiai praktiškai išsiunčiami iš šalies. Nors gyvena mūsų šalyje, dirba, užsiima verslu, turi būstą, šeimą, vaikai lanko darželius ir mokyklas.

Amerikiečiai pateko tik iš trečio karto

Dėl to, kad Migracijos departamentas nespėja su terminais, eilės didelės, viešoje erdvėje minėta ne kartą.

„Problema buvo sprendžiama, valstybė skyrė lėšų, kad būtų priimta naujų darbuotojų, buvo apskaičiuota, kad reikia dvylikos, bet iki šiol priimtas tik vienas“, – teigė B. Karpovičiūtė.

R. Rinkevičius prisiminė, kad JAV piliečiai norėjo pateikti dokumentus vizoms gauti. Tačiau pavyko tik iš trečio karto.

Pagal galiojusią tvarką tai galima buvo daryti tik rytais nuo 9 iki 11 valandos. Tačiau talonėlių nebuvo įmanoma gauti. Mat prie Migracijos departamento durų laukdavo didžiulis žmonių būrys, o priimdavo tik aštuonis klientus.

Šiandien, vasario 26 dieną, buvo pranešta, kad tokia tvarka dėl „gyvų eilių“, kai užsieniečiai galėjo ateiti ir pateikti prašymus nacionalinei vizai gauti be išankstinės registracijos, apskritai naikinama.

„Pas mus buvo tiesiog sudaryta galimybė be registracijos, toks lyg palengvinimas gyva eile ateiti dvi valandas be išankstinės registracijos. Kadangi pasidarė toks nevaldomas procesas, nusprendėme panaikinti gyvą eilę“, – BNS sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

„Nuo pirmadienio patekti į Migracijos departamentą nacionalinės vizos bus galima ateiti tik iš anksto užsiregistravus“, – pabrėžė ji.

„Galima registruotis internetu, bet tada eilė – laukti tenka apie du mėnesius“, – savo ruožtu, LŽ sakė B. Karpovičiūtė.

Iraniečių šeima nebegalėjo grįžti

Kai Migracijos departamentas pagal terminus laiku neišduoda ar nepratęsia leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, užsieniečiui siūloma kreiptis dėl nacionalinės vizos. Pasak B. Karpovičiūtės, tai ir papildomai laiko užima, ir kainuoja, ir dar vieni rūpesčiai.

Be to, kaip teigė R. Rinkevičius, apie tai, kad laiku nebus atsakymo, užsienietis dažnai sužino paskutinėmis dienomis, kai terminas jau baigiasi.

Advokatas pasakojo apie Lietuvoje gyvenusią šeimą iš Irano. Iraniečiai kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo. Per nustatytą keturių mėnesių terminą prašymas nebuvo išnagrinėtas. Tada kreipėsi dėl vizų, ir jos buvo išduotos. Tačiau kai iraniečių šeima, nuolat gyvenanti Lietuvoje, švenčių laikotarpiu išvyko į savo kilmės šalį, tuo metu vizos buvo panaikintos. Susidarė tokia situacija, kad iraniečių šeima net nebegalėjo grįžti į savo namus mūsų šalyje.

„Krės, kaip iki šiol nekrėtė“

Teisininkai pastebėjo tokią tendenciją – kai užsienietis pragyvena Lietuvoje pragyvena penkerius metus ir gauna teisę kreiptis dėl nuolatinio gyventojo statuso, atsiranda įvairių kliūčių. Tarkime, pradedama įtarti, kad migranto įmonė vykdo neva neteisėtą veiklą, nors penkerius metus tokių priekaištų nebuvo.

Pasak R. Rinkevičiaus, toks patikrinimo kriterijus pasidaro svarbesnis ir padidintas dėmesys kyla, jei užsienietis Lietuvoje pragyvena penkerius metus su leidimu laikinai gyventi, arba jei kreipiasi dėl tokio leidimo pratęsimo, o pratęsus sueis penkeri metai. „Tada krės, kaip iki šiol nekrėtė“, – teigė jis.

R. Rinkevičiaus nuomone, tai gali būti politiniai vėjai, kai Migracijos departamentas teigia manantis esą užsieniečių vykdoma veikla gali būti nepakankama jam būti Lietuvoje. Nors užsieniečiai moka mokesčius, papildo mūsų šalies biudžetą, kuria darbo vietas ir taip toliau. Pasak advokato, jie kuria ekonominę naudą Lietuvai, bet yra išstumiami iš šalies.

Teisininkai pastebėjo tokią tendenciją – kai užsienietis pragyvena Lietuvoje pragyvena penkerius metus ir gauna teisę kreiptis dėl nuolatinio gyventojo statuso, atsiranda įvairių kliūčių.

Per aukšta kartelė

Teisininkai atkreipė dėmesį, kad, tarkime, ukrainiečiai perkelia savo verslą į Lenkiją, nes biurokratinės kliūtys Lietuvoje per didelės. O mūsų šalis praranda užsieniečių pasitikėjimą, kartu gadina savo įvaizdį.

Advokatas mano: „Esminė bėda, manau, ta, kad valstybė užsieniečiams per aukštai iškėlusi kartelę, kad jie, įnešdami savo indėlį į biudžetą, nepakankamai aktyviai vykdo savo veiklą.“

R. Rinkevičiaus teigimu, jie tarsi sulyginami su prieglobsčio prašytojais. „Tačiau šie migrantai nieko neprašo, patys duoda Lietuvai: vysto verslą, kuria darbo vietas, moka mokesčius ir taip toliau“, – pažymėjo advokatas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"