Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Teisėja nebaudė piketuotojo

 
2007 08 04 0:00

Prie Vyriausybės rūmų piketavusio blaivybės sąjūdžio nario Juozo Šaulio teismas pasigailėjo ir baudos neskyrė.

Savo pozicija protestais išreikšti sumanę žmonės turi gerai pagalvoti. Net ir už Susirinkimų įstatymo nepažeidžiantį piketą protestuotojams gali grėsti baudos ar teismai. Mat teisėsaugininkai dažnai remiasi skandalingojo Mindaugo Murzos byloje Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kuri neturi nieko bendra su taikiais piketuotojais.

Blaivybės sąjūdžio narys Juozas Šaulys protestavo prieš Vyriausybės nepritarimą alkoholio reklamos draudimui. Tačiau jokių įstatymų nepažeidęs piketuotojas vis tiek atsidūrė teisme. Policininkai apkaltino J.Šaulį administracinės teisės pažeidimu. Jam grėsė bauda nuo 500 iki 1000 litų.

Pareigūnai rėmėsi prieš kelerius metus Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika. Pagal ją prieš kiekvieną, nors ir kelių žmonių piketą, rengėjai turi nurodyti jo organizatorius ir adresatą.

Tačiau šį kartą J.Šaulio bylą nagrinėjusi Vilniaus 3-iojo Apylinkės teismo teisėja Danutė Mickevičienė rėmėsi ne prieštaringai vertinamu kolegų išaiškinimu, o Konstitucija. Išnagrinėjusi bylą ji nusprendė, kad aiškinimu negali būti išplečiama savo poziciją reiškiančių žmonių atsakomybė ar apsunkinama jų padėtis. Nusprendusi, kad J.Šaulys nepažeidė įstatymų, D.Mickevičienė bylą nutraukė.

Teisininkai teigia, kad teismai turi teisę tiesiogiai taikyti Konstituciją, nors tą daro ir gana retai. Be to, teisėjams yra privalomos ir panašiose bylose kitų teisėjų suformuotos bei aprobuotos praktikos. Tačiau pirmiausia teismai turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes ir tik pagal jas taikyti įstatymus ar egzistuojančią teismų praktiką. "Vienodų bylos aplinkybių ar situacijų nebūna. Taigi nebūna taip, kad pagal vieną kurpalį būtų galima priimti visus sprendimus", - LŽ aiškino teisininkas Stasys Šedbaras.

Piliečių santalkos tarybos pirmininkas Jonas Kronkaitis įsitikinęs, kad toks Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas prieštarauja Konstitucijai, kuri neleidžia drausti ar trukdyti žmonėms rinktis į taikius piketus.

J.Kronkaičio žiniomis, šiuo metu Lietuvoje yra iškeltos dar kelios panašaus pobūdžio bylos protestuotojams. "Taip stengiamasi įbauginti žmones, kad jie daugiau neprotestuotų ir nereikštų savo nuomonės", - įsitikinęs visuomenės veikėjas.

Jo nuomone, šalies valdžia turėtų susirūpinti tokia skandalinga padėtimi ir pakeisti įstatymus. "Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tokį keistą Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kuris, mano nuomone, riboja piliečių teises", - mano J.Kronkaitis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"