Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Tarp pažangiausiųjų, bet voros gale

 
2018 05 30 8:20
EBPO nuotrauka

Šiandien Dalia Grybauskaitė pasirašo sutartį dėl Lietuvos prisijungimo prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Tapsime 36-ąja elitiniu pažangiausių pasaulio ekonomikų, turtingiausių valstybių klubu vadinamos organizacijos nare. Tačiau iki jos standarto dar reikia pasitempti.

Mūsų šalies žurnalistai, prieš kelias dienas viešėję EBPO būstinėje Paryžiuje, sulaukė ne vieno klausimo, ar Lietuvai tapti EBPO nare – įvykis. Tenka pripažinti, kad daugumai žmonių, nors politikai ir džiūgauja, didelio įspūdžio tai nedaro, šio įvykio nė iš tolo negalima lyginti su stojimu į Europos Sąjungą (ES) ar NATO.

Derybos dėl Lietuvos narystės EBPO buvo formaliai baigtos prezidentei Daliai Grybauskaitei pristačius mūsų šalies pažangą.

Ko gero, linksmesnės nuotaikos būtų buvusios, jei Lietuva ne paskutinė, o pirma iš Baltijos šalių būtų įveikusi elitinio klubo reikalavimų kartelę. Staigmena ir tai, kad mūsų narystės „dvyne“ tapo Kolumbija, kurios vardas labiau asocijuojasi su korupcija nei su aukštais gerovės standartais.

Galų gale pati EBPO, kaip organizacija, pasak „Lietuvos žinių“ komentatoriaus Manto Bileišio, turi masoniško mistiškumo. Šalių narių atstovai susirenka, padiskutuoja apie aukštas materijas, ekspertai padalija patarimų, tačiau nelabai kas žino, kas iš to. Entuziazmą kiek mažina ir tai, kad nauda ne iškart apčiuopiama. ES mums dalija milijardus, NATO suteikia saugumo skėtį, o narystė EBPO kainuoja (neoficialiais duomenimis, metinis mokestis Lietuvai atsieis apie 3 mln. eurų), nors mainais gausime gerų patarimų. Tačiau nori – į juos atsižvelgi, nori – ne, nes jokių sankcijų netaikoma.

Kiek šios nuostatos yra mitas, o kiek – tikrovė, „Lietuvos žinios“ pabandė išsiaiškinti EBPO būstinėje Paryžiuje. Trijų mūsų valstybės žurnalistų, tarp jų ir „Lietuvos žinių“, vizitą surengė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Kodėl Lietuva ir Kolumbija – sesės dvynės

EBPO generalinis sekretorius José Ángelis Gurría paspaudžia ranką kiekvienam iš poros dešimčių žurnalistų, pakviestų į spaudos pusryčius, skirtus šiomis dienomis vykstančiai Ministrų tarybos konferencijai valstybių partnerystės stiprinimo tema. Ekspresyvusis meksikietis, vadovaujantis EBPO nuo 2006-ųjų (dabartinė trečia jo kadencija baigsis 2021 metais), itin energingai ima gestikuliuoti, paklaustas apie JAV politiką. Nuomonių skirtumą demonstruoja ir tai, kad Jungtinės Valstijos jau 16 mėnesių neturi ambasadoriaus EBPO. Kaip didžiulis valstybių bendradarbiavimo plėtros entuziastas garsėjantis A. Gurría vis dėlto bando diplomatiškai dėlioti žodžius, mat JAV yra didžiausios šios organizacijos donorės. EBPO metinis biudžetas – 374 mln. eurų. Tad su JAV reikia skaitytis – USEXIT niekas nenorėtų. EBPO istorijoje nuo 1961-ųjų, kai ji buvo įsteigta, dar nepasitaikė atvejo, kad kas nors norėtų iš organizacijos pasitraukti ar būtų išmestas (tai įmanoma, jei šalis nesilaiko įsipareigojimų ir nemoka nario mokesčio).

Priešingai, valstybės veržiasi į EBPO. Prisidėjus Lietuvai ir Kolumbijai bus jau 37 narės. Derybas dėl narystės yra baigusi Kosta Rika. Eilėje laukia ir daugiau šalių, bet, kaip įspėja A. Gurría, tapti klubo nariais tampa vis sunkiau: 1990 metais reikėjo gauti 4–5 komitetų palaiminimą, o Lietuva jau turėjo pereiti 21 komiteto „skaistyklą“. Kai kurios valstybės mano, kad laikas uždaryti EBPO duris. Jos lieka atviros, bet narystės kortelė vis keliama. „EBPO nesiekia būti globali pagal narių skaičių. EBPO siekia būti globali pagal įtaką“, – pabrėžė A. Gurría.

Neoficialiais duomenimis, be jau dabar esančių EBPO šalių partnerių, dar septynios valstybės yra pareiškusios norą derėtis dėl narystės, tarp jų – Argentina ir Rumunija. Į prestižinį klubą norėtų įstoti net Šri Lanka.

Atrodytų, kiek ankstoka ir Kolumbijos narystė. Tačiau bandoma balansuoti organizacijos žemėlapį, nes gaunama kritikos, kad organizacija tampa naująja ES. Čia nemenką įtaką turi ir JAV lobistinė veikla užatlantės valstybių naudai. Tai turbūt ir yra atsakymas, kodėl tam pačiam standartui prilyginta Lietuva, kurios bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui siekia 15,9 tūkst. dolerių, ir Kolumbija, kurioje šis rodiklis – 7,5 tūkst. dolerių. Pagal korupcijos suvokimo indeksą Lietuva 38-a, Kolumbija – 96-a.

Ar Lietuva tikrai blogiausia iš visų Baltijos šalių, kad į klubą priimta aštuoneriais metais vėliau negu Estija ir dvejais – nei Latvija? EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Mari Kiviniemi patikino, jog tikrai ne. Pasak jos, Lietuva derybas baigė rekordiškai greitai – per dvejus su puse metų, nors procedūra buvo sunkesnė. Kolumbija užtruko dvejais metais ilgiau.

Tiesa, kai kurios šalys, tapusios ES narėmis drauge su Lietuva, yra EBPO senbuvės. Pavyzdžiui, Slovakija šiemet mini narystės EBPO 20-metį. Tad kiekviena valstybė savaip susidėlioja prioritetus, Lietuva – taip pat. Ji nesiprašė į EBPO anksčiau, nes artėjo Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2013 metais, o dirbti dviem frontais būtų neužtekę nei finansinių, nei žmogiškųjų išteklių.

Kas mums iš to

Ko šalys veržiasi į EBPO? Tiek A. Gurría, tiek M. Kiviniemi, tiek ekspertai, su kuriais teko bendrauti, kartojo, kad EBPO nedera vadinti nei turtingųjų, nei elito klubu. Ir ne dėl to, jog šiandien kai kurias EBPO nares sunkiai galima priskirti prie pasaulio ekonomikos elito. Ši organizacija, kaip tikina A. Gurría, nori pateikti save kaip gerus praktikos namus. Tai lyg pasaulio smegenų centras, idėjų kalvė: pažangiausios valstybės sutelkia savo finansinius išteklius itin aukšto lygio ekspertams samdyti, kad šie analizuotų situaciją pagrindinėse gyvenimo kokybę lemiančiose srityse, teiktų rekomendacijas, prognozuotų ateities perspektyvas ir įspėtų apie gresiančius pavojus. Geriausia pasaulinė įvairiausių socialinių ir ekonominių statistinių duomenų bazė leidžia šalims priimti geresnius sprendimus.

Narystė EBPO – tarsi kokybės ženklas. Šiai organizacijai priklausančios valstybės pasaulyje vertinamos kaip labiausiai išsivysčiusios, patikimos, stabilios ir prognozuojamos. Tai mažina jų skolinimosi išlaidas, augina investicijas. Narystė didina ir šalies įtaką tarptautinėje politikoje.

Sakoma, kad EBPO brangakmeniai – patyrę ekspertai. Kitas klausimas, ar valstybės vadovaujasi jų patarimais. Kalbinti ekspertai neneigė – kol sieki narystės, reikalavimai privalomi. Gerai tai, kad jie nėra visiškai standartizuoti. Pavyzdžiui, Lietuvai derantis dėl narystės, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, buvo taikomos išlygos dėl strateginės reikšmės įmonių. Tačiau tapus EBPO nare, nors reguliariai stebima, kaip šalis laikosi rekomendacijų, jokių sankcijų sistemos nėra.

Dar siekdama įstoti į EBPO Lietuva pagal šios organizacijos rekomendacijas atliko visų valstybės valdymo sričių auditą, sukūrė prielaidas atsirasti skaidresniam depolitizuotam valstybinių įmonių valdymui, sugriežtino bausmes už korupcinius nusikaltimus, ėmėsi kai kurių kitų reformų. Beje, EBPO ekspertai rekomendavo ir urėdijų reformą.

Nauda Lietuvai ir ta, kad ši organizacija, nors labiausiai yra susikoncentravusi į ekonomikos, atsakingo verslo, kovos su korupcija klausimus, kartu puikiai suvokia, jog gerovės nepasieksi be gero švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos, valstybės valdymo, todėl EBPO veikla apima ir šias sritis. Būtent minėtas sritis ES yra palikusi nacionalinių vyriausybių dispozicijai, ir jos Lietuvoje, kaip tenka pripažinti, mažiausiai reformuotos.

Lietuva ketina aktyviai naudotis EBPO pagalba vykdydama švietimo reformas. Pasak švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, artimiausiu metu EBPO ekspertų patarimų laukiama pertvarkant mūsų mokymo programų sistemą. Tikimasi jau nuo naujųjų metų EBPO turėti bent dviejų sričių atstovus: vieną – švietimo, kitą – finansų. Beje, didelį rezonansą pasaulyje keliantis mokinių gebėjimų PISA tyrimas sumanytas ir vykdomas EBPO.

Lietuviai turės naudos ir dėl to, kad netrukus Paryžiuje jiems atsivers labai gerų darbo vietų: EBPO darbuotojų atrankos konkursuose pirmenybė teikiama šalių narių atstovams, nors daromos ir išimtys. Dabar tarp 2,5 tūkst. EBPO darbuotojų yra tik viena lietuvaitė. Mėnesio atlyginimas, priklausomai nuo kategorijos, čia siekia nuo 2,3 tūkst. iki 15 tūkst. eurų. Ne veltui ir tokių darbo vietų konkursai milžiniški – gali būti šimtas pretendentų ar net daugiau.

EBPO ekspertai, skirtingai nei ES, – vieši asmenys. EBPO prognozės, ataskaitos, rekomendacijos šalims turi autorystę, ekspertai kalbasi su žurnalistais, dalija interviu. ES institucijų ekspertizė lyg ir labiau nuasmeninta, pateikiama kaip institucijos nuomonė, ją dažniau komentuoja politinio lygio asmenys, o ekspertai, kad ir suteikę kokią informaciją, prašo nebūti cituojami.

Dar turime pasitempti

EBPO ekspertai giria Lietuvą už pažangą, bet pripažįsta, jog turime dar pasitempti. Neslepiama, kad ir narystės mandatas suteiktas šiek tiek avansu, neįvykdžius visų rekomendacijų.

Tarp stipriųjų Lietuvos savybių EBPO išskiria aukštą užimtumo lygį – 69 proc., lenkiantį net EBPO vidurkį (67 proc.; visi palyginamieji duomenys 2016 metų). Lietuva lyderiauja pagal vidurinį išsilavinimą turinčių asmenų dalį – tokių tarp 25–64 metų žmonių yra per 92 procentus. Lietuvoje mažiau nei 1 proc. darbuotojų dirba ilgiau nei 50 valandų per savaitę – tai vienas mažiausių rodiklių EBPO. Galime pasigirti geresne nei organizacijos vidurkis oro kokybe.

Tačiau pagal daugelį kitų rodiklių mums dar vytis ir vytis. Štai prieš keletą dienų paskelbtoje EBPO ataskaitoje apie sveikatos būklę Lietuvoje konstatuota, kad prognozuojama lietuvių gyvenimo trukmė trumpiausia iš 36 valstybių – siekia 74,5 metų (EBPO vidurkis – 80,6 metų). Nuo 1970-ųjų gyvenimo trukmę pailginome mažiausiai – vos ketveriais metais.

EBPO sveikatos padalinio vadovė Francesca Colombo sakė, kad tai lemia ir lietuvių gyvenimo būdas, ir sveikatos sistema. Beje, daugelis priemonių, kurių Lietuva imasi prieš alkoholio vartojimą, pasiūlyta būtent EBPO. Lietuva tarp organizacijos šalių „pirmauja“ pagal alkoholio vartojimą, pagal mirčių, kurių galima išvengti, skaičių.

EBPO vidurkį viršija ilgalaikio nedarbo rodikliai (Lietuvoje – 2,7 proc., EBPO – 2 proc.). 12,4 proc. lietuvių gyvena būstuose, kuriuose nėra bazinių sanitarinių sąlygų (EBPO vidurkis – 2,1 proc.). Vandens kokybė mūsų šalyje prastesnė nei vidutiniškai EBPO. 15 metų mokinio gebėjimai neprilygsta vidutinio standartinio organizacijos šalių penkiolikmečio gebėjimams. EBPO šalyse 69 proc. žmonių jaučiasi saugūs vieni vaikščiodami savo gyvenamojoje vietoje naktį, o Lietuvoje – vos 51 procentas. Ir ne be pagrindo: žmogžudysčių rodiklis mūsų valstybėje kiek didesnis nei EBPO vidurkis. Tarp Lietuvos silpnybių minima nepakankama socialinė parama, būsto prieinamumas. Lietuviai – vieni neaktyviausių rinkėjų (balsuoja 51 proc., EBPO – 70 proc.).

Geriausiai Lietuva atrodo pagal gamtos išteklius, tačiau žmogiškųjų išteklių, ekonominiai, socialiniai rodikliai – žemesni už vidurkį. EBPO atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje didesni nei daugumoje EBPO šalių kontrastai tarp atskirų visuomenės grupių.

Taigi mes – tarp pažangiausiųjų, bet voros gale. Vis dėlto elito klube Lietuva, atrodo, gerbiama ir laukiama. EBPO būstinės fotogalerijoje Lietuvos prezidentės nuotrauka su A. Gurría – vienoje matomiausių vietų. Niekas neabejoja, kad ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kalba EBPO forume, ir planuojamas dalyvavimas Lietuvai pasirašant sutartį su EBPO – išskirtinis palankumas mūsų šaliai bei jos prezidentei.

Lietuvai belieka geros praktikos namais vadinamoje EBPO neprisišiukšlinti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"