Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Švediškas stalas mokyklose: pažangu, bet brangu

 
2017 08 26 12:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Socialdemokratų iniciatyva nemokamai maitinti ikimokyklinukus ir pradinukus galėtų būti paranki sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos užmojams mokyklose įdiegti švediško stalo principą. Specialistų teigimu, be Vyriausybės finansinių įsipareigojimų šis maitinimo būdas kol kas sunkiai įsivaizduojamas.

Gal po kelerių metų švediškas stalas šalies mokyklų valgyklose taps svarbiausia moksleivių maitinimo forma, kai tiek mažesni, tiek vyresni vaikai patys galės rinktis, ką dėti į savo lėkštes.

Nors iki šios idėjos visuotinio įgyvendinimo kol kas toloka, pamėginti ją realizuoti pasiryžusi Kauno rajono savivaldybė atsargaus optimizmo nestokoja, juolab kad paramą žadėjo tiek A. Veryga, tiek švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Moksleivių maitinimo sritį išmanantys specialistai pabrėžia, kad įdiegti švediško stalo principą be papildomo finansavimo – nerealu.

Išbandytas kelias

Kai kurioms Kauno rajono mokykloms švediško stalo principas nebūtų naujovė. Šios savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji technologė Žydra Narbutienė pasakojo, kad prieš kelerius metus rajone vykdytas panašus tarptautinis projektas.

„Jo esmė – stengtis, kad mokiniams tiekiamas maistas būtų kokybiškas, skanus, sveikesnis, kad grandinė nuo lauko iki stalo būtų kuo trumpesnė, t. y. naudojama kuo daugiau vietinių sezoninių produktų“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė ji.

Kadangi projektas buvo skirtas visoms Baltijos jūros šalims, rajono mokyklų atstovai, virtuvių šefai vyko susipažinti, kaip analogiški dalykai įgyvendinami Skandinavijos valstybėse. „Parsivežėme naudingos patirties ir ėmėme ją taikyti rajono mokyklose. Vieną savaitę taip ir pavadinome – švediška. Ir patiekalai, ir aptarnavimo būdas, kai patys mokiniai galėjo rinktis patiekalus, garnyrą, salotas, kaip tik ir buvo švediški“, – aiškino Ž. Narbutienė. Jos žodžiais, eksperimentas iš dalies pasitvirtino – maisto atliekų buvo kur kas mažiau arba visai nebuvo.

Tačiau, Ž. Narbutienės teigimu, norint švediško stalo principą įdiegti visam laikui, iškiltų nemažai problemų. Pirmiausia, finansinių.

Ji mano, kad dabartinėmis sąlygomis šis modelis įmanomas tik nemokamą maitinimą gaunančių vaikų lygmeniu arba tuo atveju, jei visi už pietus susimokantys vaikai sutiktų pirkti juos viena kaina. „Reikėtų keisti net teisinę bazę. Švediško stalo principai kertasi su reikalavimais skaičiuoti patiekalų maistinę ir energinę vertę“, – pažymėjo ekspertė.

Mažintų socialinę atskirtį

Vilniaus merijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius Algminas Pakalniškis apgailestavo, kad ne sostinės mokyklos sulaukė A. Verygos pasiūlymo išmėginti švediško stalo modelį. Jo nuomone, per tam tikrą laiką tokią idėją tikrai būtų buvę galima įgyvendinti.

Aurelijus Veryga: „Vaikai išrankioja tai, kas jiems patinka, nesuvartoja tiek kalorijų, kiek norime.“

„Ji nėra nauja, Europoje daugelyje švietimo įstaigų tokia praktika egzistuoja. Svarbiausias dalykas – pačios valstybės pozicija, kaip toks maitinimas apmokamas. Pavyzdžiui, jei būtų priimtas sprendimas visus pradinukus maitinti nemokamai, tada valstybė iš tiesų turėtų įrankį reguliuoti tiek patį maisto racioną, tiek patiekimo būdą“, – sakė A. Pakalniškis.

Kai už vaikų maitinimą moka patys tėvai, atsiranda apribojimas. „Valstybės lėšomis finansuojamas švediškas stalas galėtų panaikinti ir tam tikrą vaikų atskirtį. Tie, kurie namie turi mažiau galimybių pavalgyti, gal mokykloje galėtų suvalgyti kiek daugiau. Ir maisto būtų išmetama mažiau“, – aiškino departamento vadovas. Didžiosios Britanijos mokyklose šiemet lankęsis A. Pakalniškis pasakojo, kad ten judama panašia kryptimi. „Iš pradžių nemokamai maitino pirmokus, paskui – antrokus, o šiuo metu – jau ir trečiokus. Visiems siūlomas vienodas maistas, ir vaikai valgo tiek, kiek nori. Taip mažinama ir socialinė atskirtis“, – sakė jis.

Naujovėms reikia pasirengti

Įvairių mokyklų mokinius maitinančios viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ Mitybos skyriaus vadovės Aldonos Blyžienės nuomone, švediško stalo variantas – bent jau šiuo metu nerealus dalykas. „Nesame prieš naujoves. Tačiau reikalinga kitokia tvarka ir finansavimas. Tada pamažu būtų galima viską įgyvendinti“, – dėstė ji. Esą ir dabar vaikai turi visas galimybes maistą rinktis iš esančio valgiaraščio. A. Blyžienės teigimu, nesuvalgomo maisto kiekis nėra didelis, jis priklauso nuo mokyklos vietos, mokinių skaičiaus. „Vaikų poreikiai keičiasi. Pavyzdžiui, valgiaraštyje atsirado vegetariškų patiekalų. Ir tėveliai pageidauja daugiau sveikuoliško maisto. Todėl stengiamės, kad tiek pietus perkantieji, tiek juos nemokamai gaunantieji galėtų rinktis“, – sakė A. Blyžienė. Anot jos, mokslo metams įmonė pasirengusi – parengti ir suderinti nauji valgiaraščiai.

„Turime problemų, kai daug maisto išmetama. Išteklius būtų galima skirti kokybiškesniam maitinimui ar pagalvoti, ką vaikams pasiūlyti įdomiau. Vaikai išrankioja tai, kas jiems patinka, nesuvartoja tiek kalorijų, kiek norime“, – liepą dėstė A. Veryga, argumentuodamas švediško stalo poreikį.

Seimo socialdemokratų seniūnas Andrius Palionis ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas įregistravo įstatymo projektą, pagal kurį nuo kitų metų rugsėjo nemokamą maitinimą gautų visi vaikai, besimokantys pagal ikimokyklinio ar pradinio ugdymo programas. Šiuo metu nemokamą maitinimą gauna socialiai remtinos šeimos. Seimo narių skaičiavimu, jų pasiūlymui įgyvendinti valstybės biudžete reikėtų papildomai rasti 26,4 mln. eurų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"