Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Sužibo viltis sulaukti didesnės paramos

 
2017 09 08 10:40
Ieva Valeškaitė: „Vengiant sisteminių reformų paprasčiausiai plačiau atveriama biudžeto piniginė."
Ieva Valeškaitė: „Vengiant sisteminių reformų paprasčiausiai plačiau atveriama biudžeto piniginė." LLRI nuotrauka

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo Vyriausybei nuo kitų metų padidinti valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį nuo 102 iki 122 eurų. Tiek socialiniai darbuotojai, tiek ekspertai teigia, kad tai tėra bandymas bėgti paskui greičiau „lekiančią“ infliaciją ir vargu ar išspręs socialinės paramos sistemos problemas.

VRP dydis aktualus skurdžiai gyvenantiems žmonėms, gaunantiems piniginę socialinę paramą. Jis nebuvo didintas nuo 2008 metų. Jei SADM pasiūlymui būtų pritarta, nuo kitų metų didėtų socialinės pašalpos, kompensacijos.

Gautų daugiau

Kilstelėjus VRP dydį, augtų socialinę paramą galinčių gauti žmonių skaičius, jai skiriamos lėšos. Nuo VRP dydžio priklauso socialinė pašalpa, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, vienkartinė įsikūrimo pašalpa prieglobsčio gavėjams, mėnesinė piniginė pašalpa prieglobsčio gavėjams būtiniausioms reikmėms, pašalpa maistui ir smulkioms išlaidoms Pabėgėlių priėmimo centre gyvenantiems užsieniečiams, teisė į mokinių nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, teisė į išmoką vaikui, teisė į paramą būstui įsigyti arba išsinuomoti, teisė į paramą palaikams parvežti.

Ieva Valeškaitė: „Vengiant sisteminių reformų paprasčiausiai plačiau atveriama biudžeto piniginė.“

Statistikos departamento duomenimis, pernai žemiau skurdo rizikos ribos, kurią sudaro 282 eurai, gyveno 21,9 proc. šalies gyventojų. Palyginti su 2015 metais, jų sumažėjo tik 0,3 procento. Skurdo rizika pernai padidėjo nuo 26 iki 28 proc., skurdą arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų skaičius pasiekė 30,1 procento. 2015 metais jis siekė 29,3 procento.

„Šią riziką daugiausia patiria bedarbiai, mažas pajamas gaunantys gyventojai ir pagyvenę žmonės – tie, kurių gaunamos pajamos priklauso nuo socialinės paramos išmokų dydžio. Todėl keisti VRP yra būtina, nes mažinti skurdą ir socialinę atskirtį – vienas pagrindinių šios Vyriausybės uždavinių“, – pasiūlymo aiškinamajame rašte teigia viceministras Eitvydas Bingelis.

Seniai laukė

Šalies savivaldybių socialiniai darbuotojai „Lietuvos žinias“ tikino jau seniai laukiantys, kada bus padidintas VRP dydis, nes dabartinis neatitinka jokių nūdienos poreikių.

„Pastebime, kad jis jau neatitinka ir žmonių perkamosios galios, dėl to skurdas tik didėja, o dalis skurstančiųjų atsiduria už paramos ribų“, – teigė Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Judita Simonavičienė. Tačiau ji abejojo, ar VRP padidėjimą paramos sulaukiantys žmonės pajustų, nes iki to laiko ir vėl išaugs kainos, kils mokesčiai už komunalines paslaugas.

Skaičiuoja pinigus

Pirminiais skaičiavimais, padidinus VRP dydį iki 122 eurų, papildomai iš valstybės biudžeto per metus reikėtų 6,8 mln. eurų, iš savivaldybių biudžetų – 64,8 mln. eurų. Jeigu nuo 2018 metų išmokos vaikams bus skiriamos vertinant pajamas, papildomų lėšų poreikis iš valstybės biudžeto sieks 9,5 mln. eurų.

Savivaldybės nuogąstauja, kad joms nepakaks turimų lėšų socialinei paramai. „Padidinus VRP dydį, padaugės socialinę paramą gaunančių asmenų ir išaugs socialinei paramai skiriamų lėšų poreikis. Pavyzdžiui, vien Druskininkų savivaldybei piniginei socialinei paramai finansuoti prireiktų 100–150 tūkst. eurų papildomų lėšų per metus“, – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė. Pasak jos, todėl valstybė galėtų ieškoti galimybių padidėjusį socialinei paramai skiriamų lėšų poreikį finansuoti iš valstybės biudžeto.

Bet su tuo nesutinka SADM. Anot viceministro E. Bingelio, piniginei socialinei paramai – socialinei pašalpai, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms – teikti pernai savivaldybėms buvo skirta 226,8 mln. eurų. Panaudota 85,9 mln. eurų, o nepanaudotos lėšos sudarė 62,1 proc. visų skirtų lėšų – 140,9 mln. eurų. Ne visos socialinei paramai skirtos lėšos buvo panaudotos ir ankstesniais metais.

Keisti reikia ne tik VRP dydį

Švietimo ir mokslo viceministro Gražvydo Kazakevičiaus teigimu, keičiant VRP dydį, būtų tikslinga keisti ir bazinės socialinės išmokos (BSI) dydį, kuris nekinta nuo 2014 metų, kai litai buvo perskaičiuojami į eurus. BSI rodiklis taip pat naudojamas socialinės apsaugos išmokoms apskaičiuoti.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad atėjo laikas keisti ne tik VRP bei BSI, bet ir kitus dydžius. Mat nuo jų patvirtinimo jau praėjo daug laiko, išaugo infliacija, padidėjo kainų indeksas.

„Apie tai kaip tik diskutavome su premjeru Sauliumi Skverneliu. Tačiau viskas priklauso nuo finansinių valstybės galimybių, kurias riboja Fiskalinės drausmės įstatymas, finansiniai įsipareigojimai“, – aiškino jis

Anot A. Syso, dar pavasarį aptarta idėja šalyje įvesti valstybės bazinį dydį, kuris siektų 260 eurų. Pagal jį būtų galima skaičiuoti visas kitas išmokas. Esą tuomet Lietuva atrodytų solidžiau prieš kitas valstybes.

Nepakanka vien daugiau pinigų

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikės Ievos Valeškaitės teigimu, didžiausia problema – ne pats VRP dydis, bet visos socialinės paramos sistemos netobulumas. „Socialinės paramos sistema dažnai yra netaikli. Tiems, kuriems paramos reikia labiausiai, ji neskiriama arba skiriama labai maža, bet yra nemažai asmenų, kurie gauna socialinę paramą, nors galėtų verstis be jos, arba gauna ją apgaulės būdu“, – dėstė I. Valeškaitė.

Anot jos, pernai atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys parodė, kad 20 proc. respondentų turi draugų ar pažįstamų, kurie per pastaruosius metus gavo socialinę paramą, nors galėjo išsiversti be jos. Net 12 proc. apklaustųjų turi draugų ar pažįstamų, kurie per pastaruosius metus gavo socialinę paramą apgaulės būdu – sąmoningai pateikė klaidingą informaciją apie savo pajamas, sveikatos būklę, šeiminę padėtį. Tai esą rodo, jog dalis socialinės paramos lėšų iššvaistoma.

I. Valeškaitės tikinimu, kita nerimą kelianti tendencija – bandymas visas problemas išspręsti tiesiog dalijant pinigus ar didinant jų sumą. Gyventojus siūloma labiau apmokestinti, tačiau kita ranka dalijamos išmokos už vaikus, kurias galės gauti ir labiausiai pasiturintys gyventojai.

„Vengiant sisteminių reformų paprasčiausiai plačiau atveriama biudžeto piniginė. Didinant paramą, svarbu kartu reformuoti sistemą taip, kad parama būtų skiriama tiems, kuriems jos iš tiesų reikia“, – pažymėjo LLRI analitikė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"