Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Susirūpinta Juzefo Pilsudskio širdies kapo saugumu

 
prokuratūros.lt nuotrauka

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Vilniaus miesto merą bei Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariato viršininką, prašydamas sustiprinti Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudskio širdies ir jo motinos kapo apsaugą.

Prokuroro nuomone, nuolat veikianti šalia kapo esanti vaizdo stebėjimo kamera, jos įrašų saugojimas bei šio objekto įtraukimas į policijos pareigūnų patruliavimo maršrutą padėtų išvengti galimų vandališkų išpuolių prieš J. Pilsudskio širdies ir jo motinos amžino poilsio vietą. Prokuratūros pranešime primenama, kad gegužės pradžioje Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Rasų kapinėse įvykdytų vandališkų veiksmų prieš J. Pilsudskio širdies ir jo motinos kapą. Šiuo metu minėtas ikiteisminis tyrimas sustabdytas, nes, išnaudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, toks asmuo nenustatytas.

Portalas lzinios.lt rašė, kad balandžio 29-osios rytą minėtą memomorialą juosianti tvora buvo išmarginta lietuviškais užrašais. Žaliais dažais buvo užrašyta „Svarbiausia suvokti, kad mes kitokie“ ir „Jei skauda, vadinasi, esame gyvi“. Kapinėse apsilankęs tuometinis Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Jarosławas Czubińskis įvykį pavadino skandalingu. Lenkijos ambasados pranešime buvo apgailestaujama, kad visiems lenkams šventa vieta buvo išniekinta gegužės 3-iosios – dviejų Tautų respublikos Konstitucijos minėjimo išvakarėse. Kaip tik tomis dienomis Vilniuje lankosi daug Lenkijos turistų. Vėliau Lenkijos ambasada padėkojo sostinės valdžios tarnyboms, operatyviai sutvarkiusioms Rasų kapinėse esantį memorialą.

Atliekant ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad išpuolio metu Rasų kapinių teritorijoje prie šio kapo įrengta vaizdo kamera neveikė. „Vilniuje esančios Rasų kapinės – vienos seniausių Vilniaus kapinių. Jose esantis restauruotas Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudskio širdies ir jo motinos kapas yra gausiai lankomas turistų iš Lenkijos Respublikos ir kitų šalių. Besikartojantys kapo išniekinimo atvejai sukelia didelį neigiamą atgarsį, žemina Lietuvos ir Vilniaus tarptautinį prestižą“, – rašoma Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro rašte.

Vandalizmo atvejų prieš J. Pilsudskio širdies ir jo motinos kapą yra buvę ir anksčiau. Dėl 2012 metų lapkričio mėnesį įvykdyto šio kapo išniekinimo, jau yra pripažinti kaltais ir nuteisti keli asmenys. Vienas iš duomenų šaltinių, padėjusių nustatyti šį nusikaltimą padariusius asmenis, – šalia kapo įrengtų vaizdo kamerų įrašai.

Vilniaus apygardos prokuratūros kreipimesi Vilniaus savivaldybę prašoma skirti lėšų, kad kad šalia kapo esančios vaizdo stebėjimo kameros veiktų nuolat, jų vaizdo įrašai, kuriais galėtų naudotis ikiteisminio tyrimo įstaigos, būtų kaupiami. Tai padėtų pareigūnams greičiau nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašoma įtraukti šį objektą į policijos pareigūnų patruliavimo maršrutus bei imtis kitų prevencinių priemonių, kad ateityje būtų išvengta J. Pilsudskio širdies ir jo motinos kapo išniekinimo.

J. Pilsudskis buvo Lenkijos revoliucinis ir politinis veikėjas, Lenkijos maršalas, 1926–1935 metais – šios šalies diktatorius. Jis buvo Lenkijos valstybės vadovas, kai 1920 metais šios šalies kariuomenė užėmė Vilnių ir Vilniaus kraštą. Lenkijoje J. Pilsudskis aukštinamas dėl indėlio atkuriant nepriklausomą Lenkiją po Pirmojo pasaulinio karo, bet Lietuvoje jo atminimas yra kontroversiškas dėl Vilniaus krašto užgrobimo jėga. J. Pilsudskis mirė 1935 metų gegužės 12 dieną, palaidotas Krokuvoje, Vavelyje, jo širdis – Vilniuje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"