Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Susirūpino darbuotojų socialine gerove

 
2018 10 20 12:00
Jonas Varkalys: "Kai nėra reikiamo teisinio reguliavimo, įmonių socialinė atsakomybė negali būti plėtojama taip darniai ir rezultatyviai, kaip norėtume."
Jonas Varkalys: "Kai nėra reikiamo teisinio reguliavimo, įmonių socialinė atsakomybė negali būti plėtojama taip darniai ir rezultatyviai, kaip norėtume." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Parlamentarai siūlo taikyti pelno mokesčio lengvatas darbdaviams ir gyventojų pajamų mokesčio – darbuotojams, kad būtų skatinamas darbdavių sąmoningumas darbuotojų gerovės srityje. Verslininkų atstovai tikina jau seniai laukiantys tokių permainų.

Grupė Seimo narių, priklausančių Liberalų sąjūdžio bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijoms, siekia sudaryti palankesnes sąlygas darbdavių socialinėms iniciatyvoms.

Per mokesčių lengvatas

Motyvuoti darbdavius daugiau dėmesio skirti darbuotojų socialinei gerovei ragina parlamentarai Ričardas Juška, Jonas Varkalys, Juozas Baublys, Jonas Liesys, Kęstutis Bartkevičius ir Algimantas Dumbrava. Seime jie įregistravo kelių įstatymų pataisas, numatančias lengvatas tiek verslui, investuojančiam į darbuotojų socialinę gerovę, tiek ja besinaudojantiems darbuotojams.

Socialines iniciatyvas organizuoti ir savanoriškai įgyvendinti galėtų darbdaviai, gauti iš to tiesioginę naudą – darbuotojai ir jų šeimų nariai. Kad naujove nebūtų piktnaudžiaujama, siūloma numatyti apribojimus. Naudos negautų bendrovių savininkai, kurie yra ir darbuotojai, siekdami išvengti iš dividendų ar kitokios pelno dalies išmokėjimo atsirandančių mokesčių prievolių.

Pakeitimų projektuose įtvirtinamos konkrečios mokesčių lengvatos apibrėžtam fizinių asmenų būriui ir darbdaviams. Pelno mokesčiu nebūtų apmokestinamos investicijos į socialines iniciatyvas, ne didesnės kaip 25 proc. darbuotojams skirto darbo užmokesčio fondo, o darbuotojams nereikėtų mokėti gyventojų pajamų mokesčio už socialinę naudą, gaunamą iš darbdavių, jei jos vertė yra ne didesnė kaip 25 proc. darbuotojo gaunamo darbo užmokesčio. Norima įpareigoti viešuosiuose pirkimuose pasiūlymus vertinti ir pasirinkti ekonomiškai naudingiausią, kai privalomai įvertinamos tiekėjo įgyvendintos socialinės iniciatyvos.

Didintų lojalumą

Anot pataisų iniciatoriaus J. Varkalio, Lietuvoje akis bado darbdavių pasyvumas, siekiant kitokiomis priemonėmis nei darbo užmokestis skatinti darbuotojų ir jų šeimų gerovę. Nurodoma, kad to priežastis – papildoma mokesčių našta. Nors darbdaviai tam tikrais atvejais suteikia darbuotojams papildomų paslaugų (sporto klubo abonementų, maitinimo kuponų ir pan.), šie būdai yra riboti ir taikomi tik nedaug bendrovių.

Beje, verslo socialinės atsakomybės idėjos Lietuvą pasiekia įvairiai. Tam įtaką daro globalizacijos procesas, Europos Sąjungos politika ir konkrečios vietos problemos, kurioms spręsti nebepakanka įprastų metodų. „Tačiau kai nėra reikiamo teisinio reguliavimo bei tam tikrų skatinamųjų priemonių, įmonių socialinė atsakomybė negali būti plėtojama taip darniai ir rezultatyviai, kaip norėtume“, – tvirtino Seimo narys.

J. Varkalio teigimu, darbdaviui nepatiriant papildomos mokesčių naštos, būtų suteikta galimybė patenkinti darbuotojo individualius socialinius poreikius (puoselėti šeimų ir darbuotojų vaikų kultūrinę, socialinę gerovę), o tai skatintų darbuotojo lojalumą ir kurtų stabilius darbo santykius. Akcentuojama, kad darbdavys, užtikrindamas darnią ir socialiai atsakingą darbo aplinką, neturėtų patirti papildomų finansinių sąnaudų ar prievolių.

Seniai siekia

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad politikai apie mokesčių lengvatas verslui, investuojančiam į socialines iniciatyvas, kalba daugiau kaip dešimtmetį. Tačiau kol kas viskas tik svarstoma. „Minėta praktika taikoma tokiose progresyviose valstybėse kaip Vokietija, Austrija, jau nekalbant apie Skandinavijos šalis. Net Latvijoje skatinama investuoti į darbuotojų sveikatą, kultūrą, švietimą. Lietuvoje apie tai tik diskutuojama“, – tvirtino D. Arlauskas.

Lietuvos žmogiškieji ištekliai nesiekia kitų šalių rodiklių – mūsų šalies žmonės mažiau sportuoja, dažniau serga ir tampa našta valstybei, rečiau įsitraukia į neformalųjį švietimą. Todėl, anot Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovo, būtina skatinti darbdavius, kad šie investuotų į žmones. „Stambesni užsienio investuotojai jau dabar tai daro nepaisydami to, kad Lietuvoje nėra tam palankių sąlygų. Deja, dauguma įmonių neturi pakankamai apyvartinių lėšų, o bandymai ką nors padaryti didina sąnaudas“, – kalbėjo jis.

D. Arlauskas teigė tikintis, kad pritarus darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimui, galbūt pavyktų Lietuvoje išlaikyti daugiau žmonių, o kai kuriuos – sugrąžinti iš emigracijos. Juk darbdavių skatinimas kitose Vakarų Europos šalyse yra įprastas, kaip ir jų rūpinimasis savo darbuotojų socialiniais poreikiais.

Pasipriešinimo nebus

Neabejojama, kad pasiūlymai skatinti darbdavių socialines iniciatyvas sulauks Seimo valdančiųjų pritarimo, nors yra parengti opozicijos narių. Beje, įmonių socialinės atsakomybės klausimai įtraukti į šios Vyriausybės programą.

„Dirbtinių kliūčių tokiems įstatymų projektams tikrai nesudarysime, nes idėjai pritariame“, – tikino Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas. Pasak jo, panašias įstatymų pataisas rengia ir Ūkio ministerija, nes Vyriausybė Nacionaliniame susitarime darbdaviams, profesinėms sąjungoms yra įsipareigojusi sudaryti kuo palankesnes sąlygas verslo socialinėms iniciatyvoms. Ūkio ministerijos parengtų įstatymų pataisų tikimasi sulaukti dar šį rudenį. „Tuomet bandysime abu projektus apibendrinti ir teiksime svarstyti Seimui“, – teigė T. Tomilinas. Viliamasi, kad dėl galutinių įstatymų projektų Seimas savo nuomonę galės pareikšti dar šioje rudens sesijoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"