Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Sunkmečio pamokų Lietuva neišmoko

 
2018 08 01 8:30
Andrius Kubilius: "Įvykdyta vadinamoji mokesčių reforma eina visiškai priešingu keliu. Kada Vyriausybė pagaliau išgirs tai, ką sako ne tik opozicija, bet ir tokios institucijos kaip Valstybės kontrolė?“
Andrius Kubilius: "Įvykdyta vadinamoji mokesčių reforma eina visiškai priešingu keliu. Kada Vyriausybė pagaliau išgirs tai, ką sako ne tik opozicija, bet ir tokios institucijos kaip Valstybės kontrolė?“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nors mūsų šalies ekonomika tolydžio auga ir didelių sukrėtimų artimiausiu metu neįžvelgiama, sotusis ir ramusis laikotarpis neišnaudojamas sutaupyti kuo daugiau pinigų juodai dienai. Valstybės rezerve esame sukaupę dvylika su puse karto mažiau lėšų nei estai.

Aukščiausioji audito institucija Valstybės kontrolė pateikė savo įžvalgas apie Lietuvos makroekoninę, trumpojo ir vidutinio laikotarpio fiskalines perspektyvas. Nepaisant ekonomikos augimo tendencijų, kaip prognozuojama, išsilaikysiančių kelerius artimiausius metus, esama ir nelinksmų naujienų. Sparčiau įsibėgėti ekonomikai neleidžia mąžtanti darbo jėga, valdžios sektoriaus perviršį lėmė tik vienkartiniai veiksniai, prastesniems laikams kaupiame per mažai, valstybės skola mažėja per lėtai.

Neigiami demografiniai pokyčiai

Šių metų pirmąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 3,6 proc. – 0,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Valstybės kontrolė savo įžvalgose nurodo, kad ekonomikos augimas yra subalansuotas – jį teigiamai veikia eksportas, namų ūkių vartojimas ir investicijos. Tačiau spartesnei ūkio plėtrai koją kiša darbo rinkoje ryškėjantys neigiami demografiniai pokyčiai. Po šešerių metų užimtųjų skaičiaus augimo pernai fiksuotas jo mažėjimas, tikėtina, tęsis ir ateityje. Finansų ministerija prognozuoja, kad dirbančių asmenų mažės 0,5 proc. kasmet. Dėl darbuotojų trūkumo vidutiniu laikotarpiu toliau turėtų augti atlyginimai (vidutiniškai apie 6 proc.).

Nors pagal Finansų ministerijos projekcijas infliacija šiemet sieks 2,9 proc., Valstybės kontrolė nurodo, kad dėl neapibrėžtumo, susijusio su tarptautine aplinka ir įtampa darbo rinkoje, išlieka rizika, kad vidutiniu laikotarpiu kainų augimas bus didesnis.

Mažesnis perviršis

Pernai valdžios sektoriaus perviršis siekė 221,2 mln. eurų, arba 0,5 proc. BVP. Tačiau, kaip pažymi Valstybės kontrolė, jį lėmė vienkartiniai ir nenuolatinio pobūdžio veiksniai. „Dėl jų valdžios sektoriaus balansas gerėja pastaruosius 3 metus, tačiau tie patys vienkartiniai, nenuolatinio pobūdžio veiksniai gali daryti priešingą poveikį valdžios sektoriaus balansui artimiausioje ateityje. Fiskalinė institucija, įvertinusi 2017 metų pagrindinių mokesčių ir socialinių draudimo įmokų vykdymo planus ir 2018 metų pirmo ketvirčio tendencijas, revizavo valdžios sektoriaus perviršio įvertį nuo 0,5 iki 0,2 proc. BVP“, – teigiama Valstybės kontrolės įžvalgose.

Akcentuojama, kad fiskalinė politika Lietuvoje išlaiko prociklinio skatinimo kryptį. Tai reiškia, kad gerais laikais nėra formuojama pakankama erdvė tam, kad verslo ciklo nuosmukio metu būtų galima vykdyti anticiklinį skatinimą.

2020–2021 metais Vyriausybė planuoja pasiekti struktūrinį perviršį. Tai gali lemti bendrosios skolos sumažėjimą, tiesa, ne itin didelį – nuo 39,7 proc. BVP 2017 metais iki 35,3 proc. BVP 2021-aisiais.

Rezerve – 160 mln. eurų

Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja Saulė Skripkauskienė sako, kad remiantis Europos Komisijos prognozėmis nė vienai Europos Sąjungos (ES) valstybei narei šiemet neprojektuojamas struktūrinio biudžeto balanso pagerėjimas. „Pagal šias projekcijas Lietuvos struktūrinis deficitas 2018 metais padidės 0,1 proc. BVP. Lietuvai, kaip sparčiausiai ES senėjančiai visuomenei, svarbu kaupti fiskalinę erdvę ekonomikos pakilimo metu, tam, kad tai sunkmečiu padėtų užtikrinti stabilią mūsų visuomenės gyvenimo kokybę – išsaugoti esamas ir sukurti naujas darbo vietas, išlaikyti stabilų pensijų ir socialinių išmokų lygį. Laiku suvaldytas valdžios sektoriaus ciklinių pajamų pagrindu vykstantis išlaidų augimas padėtų infliacijai išlikti arti 2 proc. ribos“, – aiškino ekspertė.

Saulė Skripkauskienė: "2017 metų pabaigoje Rezerviniame (stabilizavimo) fonde buvo sukaupta apie 160 mln. eurų, o tuo metu Estija turėjo 2 mlrd. eurų fiskalinį rezervą."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Saulė Skripkauskienė: "2017 metų pabaigoje Rezerviniame (stabilizavimo) fonde buvo sukaupta apie 160 mln. eurų, o tuo metu Estija turėjo 2 mlrd. eurų fiskalinį rezervą."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Pasak S. Skripkauskienės, 2017 metų pabaigoje Rezerviniame (stabilizavimo) fonde buvo sukaupta apie 160 mln. eurų, arba 0,4 proc. BVP. Galima palyginti: Estija praėjusių metų pabaigoje turėjo 2 mlrd. eurų, arba 8,9 proc. BVP, siekiantį fiskalinį rezervą. „Valstybės kontrolė 2017 metų rugsėjo mėnesį valstybinio audito ataskaitoje „Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2016 metų ataskaitų rinkinio teisingumas ir biudžeto vykdymo teisėtumas“ yra pažymėjusi, jog rezervo didėjimo pokyčiai yra maži, tad galima teigti, kad sunkmečiu valstybės finansų stabilumas nebus užtikrintas tokio dydžio finansiniu rezervu. Todėl Vyriausybė valstybės finansiniam stabilumui ilguoju laikotarpiu palaikyti turėtų ieškoti papildomų tvarių fondo finansavimo šaltinių. Valstybės kontrolė savo vertinimuose nuolat akcentuoja anticiklinės fiskalinės politikos būtinumą: laikinai gaunamų ciklinių pajamų sąskaita turi būti formuojama fiskalinė erdvė tam, kad nuosmukio metu būtų galima vykdyti anticiklinį skatinimą, o ne prociklinį konsolidavimą“, – akcentavo ji.

Didės nelygybė

Valdžios sektoriaus perviršis, fiskalinės institucijos vertinimu, yra kaupiamuoju principu apskaičiuotas rezultatas, kuriam įtaką daugiausia darė vienkartiniai veiksniai. S. Skripkauskienės teigimu, dėl metodologinių pasikeitimų atliktas Krašto apsaugos ministerijos išlaidų ginkluotei perskaičiavimas – išlaidos kaupiamuoju principu yra 110 mln. eurų mažesnės nei pinigų principu. Sandoriams pasibaigus ateityje toks išlaidų vaizdavimas statistikoje turės priešingą efektą – išlaidos kaupiamuoju principu bus didesnės nei pinigų principu. „Be to, valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ iš bankroto procedūros gavo 48,4 mln. eurų pajamų daugiau, nei buvo numatyta. Jos, savaime aišku, taip pat nėra nuolatinio pobūdžio, kaip ir aukštųjų mokyklų balansas dėl jų turto pardavimo buvo išskirtinai didelis – 22,9 mln. eurų. Palyginkime: 2016 metais aukštųjų mokyklų balansas sudarė 4,9 mln. eurų. Nesant šių veiksnių, 2017 metais valdžios sektoriaus perviršis būtų reikšmingai mažesnis“, – pabrėžė Valstybės kontrolės atstovė.

Komentuodama dirbančių asmenų skaičiaus mažėjimą, S. Skripkauskienė aiškino, kad šiuo metu darbo rinkoje vykstantys procesai iš esmės nulemti praeityje vykusios sparčios darbingo amžiaus žmonių emigracijos ir žemo gimstamumo lygio. Todėl prognozuojama, kad darbo vietas paliekančių asmenų skaičius bus didesnis nei jas papildančių. „Dėl esamos įtampos darbo rinkoje šiuo metu matome sparčiai augančius darbo užmokesčio ir imigracijos rodiklius. Valstybės kontrolės sudėtyje veikiančios fiskalinės institucijos 2018 metų gegužės 3 dieną paskelbtame Lietuvos stabilumo 2018 metų programos vertinime pažymima: „kadangi demografinė tendencija projektuojama neigiama, o investicijos augs sparčiau, nei nusidėvi kapitalas, ateities gamybos procesai numatomi imlesni kapitalui“. Fiskalinės institucijos skaičiavimais, 2018–2021 metais kapitalo ir darbo veiksnių santykis kasmet didės apie 4,5 procento. Kitaip sakant, remiantis prielaida, kad politika nesikeis, vis didesnė pridėtinės vertės dalis atiteks kapitalo savininkams, taigi didės skirtingas pajamų rūšis gaunančių namų ūkių pajamų nelygybė“, – dėstė S. Skripkauskienė.

Valdžia turi elgtis ūkiškai

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narys Andrius Kubilius mano, kad Valstybės kontrolės pastebėjimai dėl nepakankamai kaupiamo rezervo yra labai teisingi. „Apgailestaujant tenka pasakyti, kad neseniai įvykdyta vadinamoji mokesčių reforma eina visiškai priešingu keliu. Pačios Finansų ministerijos skaičiavimais, valstybės biudžeto pajamos per artimiausius trejus metus bus sumažintos 1,6 mlrd. eurų. Tie pinigai nedings, liks pas žmones, bet jie nebus kaupiami nei valstybės rezerve, nei panaudojami kitoms viešosioms funkcijoms finansuoti. Todėl labai kritiškai vertinome Vyriausybės planą radikaliai mažinti mokestines biudžeto pajamas. Valstybės kontrolė tik dar kartą tai patvirtino. Vienintelis klausimas, kada pagaliau Vyriausybė išgirs tai, ką sako ne tik opozicija, bet ir tokios institucijos kaip Valstybės kontrolė“, – dėstė jis.

Anot A. Kubiliaus, kaupti rezervą Estija pradėjo nuo 2005 metų. Kaip prisimena parlamentaras, prieš ekonomikos krizę 2008 metais estai juodai dienai buvo atsidėję sumą, siekiančią per 5 proc. BVP. „Tada buvo didelis skirtumas tarp to, kaip galėjo elgtis Estijos vyriausybė, kai ištiko pasaulinė krizė, ir kaip turėjome elgtis mes. Estams nereikėjo ieškoti papildomo finansavimo skolinantis tarptautinėse rinkose, užteko rezervo, kurį turėjo. Žinoma, jie mažino atlyginimus ir visas kitas išlaidas, bet neturėjo tokių iššūkių ar problemų, kokias turėjome mes, kai neturint rezervo reikėjo ieškoti, kur tokias lėšas pasiskolinti“, – kalbėjo buvęs premjeras.

A. Kubilius sutinka, kad augančios ekonomikos vaisiais valstybė turėtų dalytis su gyventojais. Tačiau kartu nepamiršti ir taupyti. „Manau, kad protingas ūkininkas ne tik džiaugiasi geru derliumi, bet ir neskuba jo viso suvalgyti ar išdalyti šeimos nariams, galvoja apie ateinančią žiemą bei galimą sunkmetį ir kaupia tam tikras atsargas. Kiekvienas savo šeimose taip elgiamės, stengiamės sutaupyti, atsidėti tam tikras lėšas santaupoms, neišleisti visų pinigų iš karto. Taip pat turėtų elgtis ir valstybė. Valdžios atsakomybė – elgtis ūkiškai. O ūkiškai – tai reiškia ne tik stengtis būti populiariems, žmonėms aiškinti, kaip rūpinamasi jų atlyginimų prieaugiu, bet ir spręsti rimtas valstybės problemas, už kurių sprendimą atsakinga valdžia“, – įsitikinęs Seimo BFK narys.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"