Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Sugrįžo pavasario pranašai - kovai

 
2007 01 15 0:00
Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Drobelis sako, kad gyvūnai nuspėja dviejų ar trijų savaičių orą.<br>LŽ archyvo nuotrauka
Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Drobelis sako, kad gyvūnai nuspėja dviejų ar trijų savaičių orą.
LŽ archyvo nuotrauka

Žiemai nebūdingi šilti orai ir neįprasti šiam metų laikui gamtos reiškiniai nesiliauja stebinti

"Praėjusios savaitės viduryje pasirodė masiniai pulkai kovų. Tai tikras pavasario ženklas", - teigė Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas ornitologas Eugenijus Drobelis.

Anot gamtininko, kovų sugrįžimas į gimtąsias perimvietes rodo, kad ir kituose kraštuose šilčiau nei įprasta. Be paukščių sugrįžimo, pilna ir kitų ženklų, jog gamtoje vyksta pavasarinis nubudimas. Žydi žalčialunkiai, žibutės jau sukrovusios žiedus, o atokaitesnėse vietose

jos suspėjo ir pražysti. Skruzdėlės išlindo iš skruzdėlynų, bebrai nekrauna atsargų, o graužia medžius. Tačiau bene keisčiausias dalykas - bitės. "Neprisimenu atvejo, kad beveik sausio viduryje iš avilio išskridusi bitė kam nors būtų įgėlusi, o šią žiemą taip nutiko Dzūkijoje", - pasakojo Drobelis.

Vis dėlto nereikėtų aklai pasitikėti šiais, atrodytų, neginčytinais pavasario ženklais. Drobelio teigimu, gyvūnai, kaip ir žmogus, orus gali nuspėti dvi tris savaites į priekį. Kas bus toliau, ir jie negali tiksliai numatyti. Dar visko gali nutikti, bet aišku viena, kad ši žiema tikrai "sugadinta".

Kai kurie medžiai jau sukrovė pumpurus. Jeigu spustelės šaltis, jie nušals, tačiau augalas nežus, nes po žieve jis turi miegančius pumpurus, kurie, atėjus tikram pavasariui, išsiskleis. Anot mokslininkų, gamta per tūkstančius metų prisitaikė, kaip išlikti ekstremaliausiomis sąlygomis. Žinoma, nušalus pagrindiniams pumpurams, derlius tais metais gali būti mažesnis. Ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad po šiltos žiemos dažniausiai ateina ilgas ir ganėtinai šaltas pavasaris.

"Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro duomenimis, teigiamos temperatūros anomalija turėtų išsilaikyti dar maždaug tris savaites. Sausio vidutinė temperatūra Lietuvoje 6-8 laipsniais aukštesnė už normą", - LŽ sakė Lietuvos Hidrometeorologijos prognozių skyriaus viršininkė Vida Ralienė.

Sausio 10-ąją hidrometeorologijos tarnyba užfiksavo absoliutų šio mėnesio šilumos rekordą. Termometro stulpelis Lazdijuose rodė 12,6 laipsnio šilumos. Tokia aukšta temperatūra žiemos viduryje išmatuota pirmą kartą per visą meteorologinių stebėjimų Lietuvoje laikotarpį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"